fizik\u0173<\/a> prisijung\u0117 ir kolegos chemikai, ypa\u010d \u0161viesaus atminimo vienas garsiausi\u0173 Lietuvos tribolog\u0173 dr. Svajus Asadauskas, tuo metu gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 JAV. Visi kartu jie tyrin\u0117jo ne tik alyvas, bet ir rafinuotus bei nerafinuotus maistinius aliejus i\u0161 parduotuv\u0117s, tarp kuri\u0173 buvo ir nerafinuoti lin\u0173 s\u0117men\u0173, kanapi\u0173 aliejai ir \u017euvies taukai. <\/p>\n\u201ePamenu, eksperimentams specialiai nupirkau ir judros s\u0117kl\u0173 aliejaus, nes Svajus savo moksliniame prane\u0161ime j\u012f labai rekomendavo kaip tinkam\u0105 naudoti vietoje technin\u0117s alyvos, kas yra aktualu pakilus pastar\u0173j\u0173 kainoms, \u2013 \u0161ypsosi pa\u0161nekovas. \u2013 Ir \u010dia b\u016bt\u0173 i\u0161vengta teisini\u0173 apribojim\u0173: maistui auginam\u0173 augal\u0173 negalima naudoti kitoms paskirtims, ta\u010diau judr\u0105 Europos S\u0105junga laiko techniniu augalu. O dar ir maistui tinka!\u201c<\/p>\n
Pasak M. Karali\u016bno, teraherciniai aliej\u0173 ir alyv\u0173 tyrimai aktual\u016bs dar vienoje svarbioje srityje: \u0161iuo metu, naudojant spektroskopij\u0105, siekiama i\u0161tobulinti metod\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 nustatyti, ar \u0161ios med\u017eiagos \u2013 dar tinkamos naudoti, ar jau atidirbusios. Fizikas pateikia pavyzd\u012f i\u0161 maisto saugos. <\/p>\n
\u201eKinijoje labai populiarus gruzdinimas, maisto virimas riebaluose (deep frying). U\u017efiksuota nelegali praktika, kai panaudotas aliejus yra surenkamas i\u0161 restoran\u0173, i\u0161valomas, atnaujinama jo spalva \u2013 ir ryte v\u0117l parduodamas kaip \u0161vie\u017eias, nors taip n\u0117ra. Jame pilna kancerogen\u0173! Tad labai svarbu tur\u0117ti metod\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 atpa\u017einti pasenus\u012f aliej\u0173 \u2013 ir u\u017ekirsti keli\u0105 suk\u010diavimui. <\/p>\n
Patys kin\u0173 mokslininkai band\u0117 naudoti dirbtin\u012f intelekt\u0105, kad apmokyti algoritmai duot\u0173 tikimyb\u0119, ar aliejus vis dar \u0161vie\u017eias. Bet \u0161is metodas turi tr\u016bkum\u0173, DI gali apsigauti \u2013 taigi, vis dar svarbus i\u0161lieka nuodugnus \u017emoni\u0173 darbas\u201c, \u2013 sako M. Karali\u016bnas. <\/p>\n
Rezultatai \u2013 presti\u017einiame leidinyje<\/p>\n
Labai trumpai apie tai, kaip vyksta tokie tyrimai: kai mokslininkai neinvaziniu b\u016bdu \u201eap\u0161vie\u010dia\u201c aliej\u0173 tam tikro ilgio tehercin\u0117mis bangomis, jie matuoja, kaip toji spinduliuot\u0117 s\u0105veikauja su med\u017eiaga. Aliejus \u0161iek tiek sugeria, \u0161iek tiek praleid\u017eia spinduliuot\u0119 \u2013 \u0161ie poky\u010diai u\u017era\u0161omi kaip skai\u010diai arba kreiv\u0117, kuri vadinama sugerties spektru.<\/p>\n
Kiekviena med\u017eiaga turi unikal\u0173 spektr\u0105, priklausomai nuo jos sud\u0117ties. Kai aliejus pasensta, kei\u010diasi jo chemin\u0117 sud\u0117tis, ir tai pakei\u010dia spektro form\u0105. Spektroskopija leid\u017eia \u0161iuos poky\u010dius u\u017efiksuoti. <\/p>\n
\u201eNaudojome terahercin\u0119 spektroskopij\u0105 su laikine skyra. \u0160is metodas leid\u017eia i\u0161matuoti du pagrindinius optinius parametrus: sugerties koeficient\u0105 (kiek med\u017eiaga sugeria spinduliuot\u0117s) ir l\u016b\u017eio rodikl\u012f (kiek spinduliuot\u0117 sul\u0117t\u0117ja, sklisdama pro med\u017eiag\u0105). Kiekviena med\u017eiaga turi savo charakteringas \u0161i\u0173 dyd\u017ei\u0173 vertes. <\/p>\n
\u0160iuos parametrus nustatydavome vieno matavimo metu, o tada gal\u0117davome palyginti skirtingus bandinius. Paprastas pavyzdys \u2013 turi du butelius: viename technin\u0117 alyva, kitame \u2013 maistinis aliejus. I\u0161 i\u0161or\u0117s atrodo vienodai, bet spektroskopija leid\u017eia juos atskirti pagal vidin\u0119 strukt\u016br\u0105. Dar svarbiau \u2013 sistemingai matuodami gal\u0117jome \u012fvertinti, ar aliejus bei alyva \u0161vie\u017ei\u201c, \u2013 pasakoja fizikas. <\/p>\n
![\"Fizikas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/f08a0acd-e492-442c-8cf7-a2dcd013a673.jpg\")
<\/p>\n
Mindaugas savo tyrimams i\u0161 prad\u017ei\u0173 planavo pats sendinti aliejus: kaitinti valand\u0105, tris, penkias \u2013 ir steb\u0117ti poky\u010dius. Ta\u010diau greit buvo suprasta, kad tai n\u0117ra moksli\u0161kai tikslu, be to \u2013 ir pavojinga. Juk perkaitintas aliejus gali u\u017esidegti! Tad chemikas S. Asadauskas pasi\u016bl\u0117 kit\u0105 keli\u0105 \u2013 naudoti aliej\u0173, \u012f kur\u012f prid\u0117ta hidroliz\u0117s produkt\u0173. Jie atsiranda, kai aliejus s\u0105veikauja su vandeniu (pvz., kepant maist\u0105), ir tas vanduo ardo aliejaus molekules. <\/p>\n
Tada vyksta tarsi \u201emikrosprogimas\u201c \u2013 aliejuje vietoj vientisos molekuli\u0173 strukt\u016bros susidaro micel\u0117s \u2013 burbuliukai i\u0161 molekuli\u0173 fragment\u0173. Tyr\u0117j\u0173 komandai pavyko parodyti, kad \u0161is strukt\u016brinis pokytis yra matomas naudojant terahercin\u0119 spektroskopij\u0105 \u2013 ir tai buvo naujov\u0117 mokslo pasaulyje. Kalbame apie 2018 metus. <\/p>\n
\u0160\u012f atradim\u0105 M. Karali\u016bnas su kolegomis apra\u0161\u0117 moksliniame straipsnyje, kuris sulauk\u0117 netik\u0117tos s\u0117km\u0117s \u2013 tekst\u0105 i\u0161spausdino presti\u017ein\u0117s \u201eNature\u201c grup\u0117s leidinys \u201eScientific Reports\u201c. <\/p>\n
\u201ePasaulyje aliejai ir alyvos tiriami terahercais jau nuo 2005 m., ir atrod\u0117, kad jau nebebus kuo nustebinti. Bet, kai reik\u0117davo i\u0161matuoti aliej\u0173 am\u017ei\u0173 (su alyva buvo lengviau), pasirod\u0117, kad tai atlikti sunku. Matuojant aliej\u0173 savybes, norima pamatyti ai\u0161k\u0173 moment\u0105, kada jis paseno. Bet vietoje ai\u0161kios linijos, gauti duomenys b\u016bna netvarkingi \u2013 tod\u0117l sunku nustatyti, kada tiksliai \u012fvyko pokytis. Tad savo straipsniu mes \u012fd\u0117jome svarb\u0173 \u012fna\u0161\u0105 \u012f \u0161i\u0105 mokslin\u0119 diskusij\u0105. D\u017eiugu, kad \u201eScientific Reports\u201c t\u0105 ind\u0117l\u012f \u012fvertino\u201c, \u2013 dalijasi Mindaugas. <\/p>\n
Jis priduria, kad \u0161ioje srityje vis d\u0117lto laukia daug darbo \u2013 teraherc\u0173 bangos dar n\u0117ra visi\u0161kai patikimos norint i\u0161siai\u0161kinti tiksl\u0173 aliej\u0173 ir alyv\u0173 am\u017ei\u0173, i\u0161lieka daugyb\u0117 technini\u0173 ir mokslini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Ta\u010diau lietuviai prisid\u0117jo siekiant geriau suprasti \u0161ias visas subtilybes ir jas spr\u0119sti. <\/p>\n
M\u0117giniai i\u0161 Kuveito naftos telkini\u0173 ir Vilniaus degalini\u0173 <\/p>\n
Tokia \u201eprie\u0161istor\u0117\u201c. O \u0161iemet FTMC mokslininkas pasaulio bendruomenei prisistat\u0117 savo skyri\u0173 min\u0117toje prof. Ponsecos knygoje \u201eTerahertz Spectroscopy and Its Applications\u201c. <\/p>\n
M. Karali\u016bnas su mokslininku susipa\u017eino, kai \u0161is prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 buvo Vilniaus universiteto profesorius (prie\u0161 tai daug met\u0173 d\u0117st\u0119s Nor\u010diopingo universitete, \u0160vedijoje), o Mindaugas \u2013 asistentas, pad\u0117dav\u0119s vesti seminarus ir laboratorinius darbus. Teraherc\u0173 spektroskopijos specialistas da\u017enai lankydavosi ir Mindaugo laboratorijoje FTMC. V\u0117liau C. Ponseca su \u0161eima persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Kuveit\u0105 \u2013 nor\u0117jo \u012fsteigti savo spektroskopijos centr\u0105. <\/p>\n
Taigi, mokslininkas su FTMC tyr\u0117ju buvo u\u017emezg\u0119s ry\u0161\u012f, ir, kilus id\u0117jai i\u0161leisti knyg\u0105, pakviet\u0117 Mindaug\u0105 tapti vieno i\u0161 knygos skyri\u0173 autoriumi \u2013 ir dav\u0117 u\u017eduot\u012f. <\/p>\n
\u201eSu\u017einoj\u0119s apie mano darbus su aliejais ir straipsn\u012f \u201eScientific Reports\u201c \u017eurnale, jis atsiunt\u0117 60 skirting\u0173 naftos m\u0117gini\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 Kuveito telkini\u0173, kad gal\u0117\u010diau terahercais i\u0161matuoti \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 savybes. Tuos m\u0117ginius gauti labai sud\u0117tinga, tai n\u0117ra lengvai prieinamas dalykas. \u010cia jau taikiau kiek kitoki\u0105 \u2013 terahercin\u0119 Furj\u0117 transformacijos spektroskopij\u0105, kuri veikia kitu principu ir \u0161iek tiek kitoje da\u017eni\u0173 srityje. <\/p>\n
Apie pus\u0117 bandini\u0173 nebuvo tinkami pasirinktai metodikai, bet kita pus\u0117 dav\u0117 labai \u012fdomi\u0173 rezultat\u0173. Pavyzd\u017eiui, viename bandinyje buvo vien vanduo! Kod\u0117l? Pasirodo, vanduo ir nafta i\u0161 gr\u0119\u017einio keliauja kartu. O gal toks bandinys buvo paruo\u0161tas su tikslu \u012fvertinti matavimo metodo galimybes?..\u201c \u2013 svarsto FTMC fizikas. <\/p>\n
V\u0117liau \u012f \u0161iuos tyrimus jis \u012ftrauk\u0117 ir VU studentus, kad jie lavint\u0173 eksperimentavimo \u012fg\u016bd\u017eius, neb\u016btinai tikintis vien s\u0117kming\u0173 rezultat\u0173. D\u0117l \u012fvairov\u0117s Mindaugas, beje, ma\u017eais buteliukais rinko ir \u201elietuvi\u0161kus\u201c m\u0117ginius \u2013 benzin\u0105 ir dyzelin\u0105 i\u0161 Vilniaus degalini\u0173. \u201eJuokingiausia, kad po tas degalines va\u017ein\u0117jau su i\u0161sinuomotu elektromobiliu…\u201c \u2013 prisimena tyr\u0117jas. <\/p>\n
Taigi, kuo reik\u0161mingas lietuvio ind\u0117lis tarptautin\u0117je knygoje? Jo para\u0161ytas skyrius apibendrina naujausias \u017einias apie teraherc\u0173 technologijos taikymus aliej\u0173, alyv\u0173 ir kuro tyrimuose: apra\u0161omi \u017ealiav\u0173 chemin\u0117s sud\u0117ties matavimai, technologini\u0173 apdirbimo proces\u0173 steb\u0117sena, produkt\u0173 kokyb\u0117s kontrol\u0117 ir nusid\u0117v\u0117jimo lygio \u012fvertinimai. <\/p>\n
\u201eTema gan\u0117tinai plati, ypa\u010d turint omeny angl\u0173 kalb\u0105. Lietuvi\u0173 kalboje ai\u0161kiai skiriama, kas yra aliejus, alyva ir nafta bei jos produktai, ta\u010diau angl\u0173 kalboje visa tai telpa po vienu \u017eod\u017eiu \u201eoil\u201c. Ta\u010diau ne vien \u017eod\u017ei\u0173 semantika rodo temos platum\u0105, bet ir tas faktas, kad tiriamasis objektas yra organin\u0117s chemijos karalyst\u0117je \u2013 chemini\u0173 jungini\u0173 \u012fvairov\u0117 organin\u0117je chemijoje arti begalyb\u0117s\u201c, \u2013 dalijasi Mindaugas. <\/p>\n
Vis d\u0117lto fizikui pavyko susisteminti ir apra\u0161yti naujausius pasiekimus, padarytus teraherc\u0173 technologijos metodais tiriant aliejus, alyvas, kur\u0105 bei naft\u0105 ir jos produktus. Be naujausi\u0173 \u017eini\u0173 ap\u017evalgos, skyriuje apra\u0161yti ir FTMC Terahercin\u0117s fotonikos laboratorijos darbai \u0161ioje srityje pateikiant rezultatus nuodugniau nei anks\u010diau paskelbtuose straipsniuose. O taip pat aptarti pagrindiniai teraherc\u0173 spektroskopijos veikimo principai bei i\u0161samiai apra\u0161ytos duomen\u0173 analiz\u0117s metodikos, kas yra nepaprastai naudinga universitet\u0173 magistrant\u016bros, doktorant\u016bros ir podiplomini\u0173 studij\u0173 tyr\u0117jams \u2013 nes med\u017eiaga paruo\u0161ta i\u0161 patirties dirbant su VU Fizikos fakulteto studentais. <\/p>\n
Kuo aktual\u016bs tokie tyrimai? Pasak Mindaugo, vienas i\u0161 tiksl\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti bandymai sukurti patikim\u0105 mokslin\u012f \u012frank\u012f, leid\u017eiant\u012f nustatyti naftos \u0161altin\u012f. Tai sud\u0117tingas u\u017edavinys, bet labai aktualus \u2013 jei \u012fvyksta avarija ar i\u0161silieja nafta, b\u016bt\u0173 lengviau i\u0161siai\u0161kinti, kas atsakingas. <\/p>\n
\u201e\u0160iandien ai\u0161kiai matyti, kad, nepaisant viso ekologinio jud\u0117jimo, naftos gavyba rekordi\u0161kai auga, jos pramon\u0117 niekur nedings. Net jei ir visi prad\u0117sim va\u017ein\u0117tis elektromobiliais, vis tiek reik\u0117s naftos, pavyzd\u017eiui, plastikui gaminti. O jeigu yra pramon\u0117, b\u016bna ir nelaimi\u0173 \u2013 tarkim, kur nors j\u016broje i\u0161silieja nafta. Ne visos kompanijos m\u0117gsta prisipa\u017einti, kieno tai nafta… Tad moksliniai \u012frankiai pad\u0117t\u0173 su\u017einoti, kas kaltininkas, ir konkre\u010diai kompanijai pateikti ie\u0161kin\u012f, kad imt\u0173si sutvarkyti katastrofos padarinius. <\/p>\n
Be to, teraherc\u0173 spektroskopij\u0105 b\u016bt\u0173 galima integruoti \u012f naftos perdirbimo \u012frenginius \u2013 gauti daugiau informacijos realiu laiku, padaryti proces\u0105 efektyvesn\u012f. \u017dinoma, tai labiau teoriniai svarstymai, bet labai norint, galime pasiekti rezultat\u0173 d\u0117l \u0161varesn\u0117s ateities\u201c, \u2013 sako M. Karali\u016bnas. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Terahercin\u0117 spektroskopija \u2013 tai metodas, kuris naudoja elektromagnetines teraherc\u0173 da\u017eni\u0173 ruo\u017eo bangas med\u017eiag\u0173 savyb\u0117ms tirti. Patys terahercai plika…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":37563,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[10196,25,30,31,34,35,4470,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-37562","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-aliejai","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-fizika","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories","30":"tag-world","31":"tag-world-news","32":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115530777495986291","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37562","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37562"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37562\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37563"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37562"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37562"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37562"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
![\"Fizikas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/ee2056cd-fb42-494a-81bc-76db24e9e41e.jpg\")
<\/p>\n