![\"Indr\u0117](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/21c27fda-aa10-483d-8ddc-0fa56cb4a2ef.jpg\")
<\/p>\nLenkijos ekonominis \u017eem\u0117lapis<\/p>\n
2023 m. Lenkijos preki\u0173 eksportas siek\u0117 328 mlrd. eur\u0173, i\u0161 kuri\u0173 daugiau nei trys ketvirtadaliai keliavo \u012f Europos S\u0105jungos rinkas. Did\u017eiausi prekybos partneriai buvo Vokietija, \u010cekija ir Pranc\u016bzija, o tarp ES nepriklausan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 i\u0161siskyr\u0117 Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, Ukraina ir Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos. Importo vert\u0117 siek\u0117 315,7 mlrd. eur\u0173, o svarbiausi importo partneriai taip pat buvo ES valstyb\u0117s \u2013 ypa\u010d Vokietija, Italija ir Nyderlandai. \u0160ie duomenys rodo, kad Lenkijos ekonomika stipriai integruota \u012f Europos tiekimo grandines ir i\u0161lieka viena pagrindini\u0173 rinkos a\u0161i\u0173 regione.<\/p>\n
2023 m. pagrindiniai Lenkijos ekonomikos sektoriai pagal sukuriam\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 buvo pramon\u0117, \u012fskaitant energetik\u0105, kuri generavo ketvirtadal\u012f BVP, didmenin\u0117 ir ma\u017emenin\u0117 prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas, sudar\u0119 daugiau nei penktadal\u012f BVP, bei vie\u0161asis administravimas, \u0161vietimas ir sveikatos prie\u017ei\u016bra. Tai rodo, kad \u0161alis remiasi ne vien paslaugomis, bet ir stipria gamybos baze \u2013 tai i\u0161skiria j\u0105 i\u0161 daugelio kit\u0173 ES nari\u0173.<\/p>\n
Lenkijos verslo aplinka palanki augimui d\u0117l patikimos makroekonomin\u0117s politikos ir nuosekli\u0173 valstyb\u0117s iniciatyv\u0173, palaikan\u010di\u0173 privat\u0173 vartojim\u0105, ta\u010diau s\u0117kmingai \u012feiti \u012f rink\u0105 padeda vietos supratimas ir tinklas. Angl\u0173 kalba pla\u010diai vartojama, bet lenk\u0173 kalba i\u0161lieka esmin\u0117 efektyviai pl\u0117trai. Vertinamas profesionalumas, ai\u0161k\u016bs susitarimai ir pagarba darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Regionin\u0117 specifika taip pat svarbi: decentralizuota valdymo sistema rei\u0161kia, kad vaivadijos kuria savo pramon\u0117s specializacijas ir investicij\u0173 prioritetus. Laisvosios ekonomin\u0117s zonos \u2013 Katovic\u0173, Lodz\u0117s, Var\u0161uvos, Pomeranijos \u2013 veikia kaip inovacij\u0173 ir gamybos traukos centrai, si\u016blantys infrastrukt\u016br\u0105, mokes\u010di\u0173 lengvatas ir technin\u0119 pagalb\u0105. Lietuvos \u012fmon\u0117ms efektyviausia strategija \u2013 identifikuoti regioninius kompetencij\u0173 centrus ir kurti tikslines partnerystes, kurios trumpina keli\u0105 nuo pirmo kontakto iki realaus projekto.<\/p>\n
<\/p>\n
Lietuvai Lenkija \u2013 svarbiausia prekybos partner\u0117<\/p>\n
Lietuvai Lenkija yra ne tik kaimyn\u0117 \u2013 tai svarbiausia prekybos partner\u0117. Ji u\u017eima pirm\u0105 viet\u0105 Lietuvos importo strukt\u016broje ir antr\u0105 \u2013 eksporto. 2024 m. Lenkija buvo antroji pagal dyd\u012f lietuvi\u0161kos kilm\u0117s preki\u0173 eksporto rinka, kuriai teko 9,6 proc. viso eksporto, arba 2,36 mlrd. eur\u0173. Eksporto strukt\u016broje dominuoja mineralinis kuras, plastikai ir j\u0173 gaminiai, pieno produktai, mediena ir baldai. Lenkija taip pat yra did\u017eiausia Lietuvos importo rinka \u2013 2024 m. i\u0161 jos atve\u017eta preki\u0173 u\u017e 5,8 mlrd. eur\u0173, arba 14 proc. viso importo. Daugiausia importuojama transporto priemoni\u0173, ma\u0161in\u0173 ir \u012frengini\u0173, plastik\u0173 bei elektros \u012frangos.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus ir paslaug\u0173 sektorius. 2024 m. Lenkija buvo penkta pagal dyd\u012f Lietuvos paslaug\u0173 eksporto rinka \u2013 1,11 mlrd. eur\u0173, arba 5,6 proc. viso eksporto. Did\u017eiausi\u0105 dal\u012f sudar\u0117 transporto, verslo, kelioni\u0173, finansin\u0117s bei informacini\u0173 technologij\u0173 paslaugos. \u012esp\u016bdinga, kad per metus \u0161is eksportas i\u0161augo net tre\u010ddaliu. Paslaug\u0173 importo srityje Lenkija u\u017eima pirm\u0105 viet\u0105, sudarydama 15 proc. viso Lietuvos paslaug\u0173 importo.<\/p>\n
Ne tik ekonomin\u0117s, bet ir strategin\u0117s partneryst\u0117s<\/p>\n
Abi \u0161alys glaud\u017eiai bendradarbiauja strategin\u0117se srityse. Energetikoje s\u0117kmingai vystomos jungtys tarp \u0161ali\u0173 leid\u017eia didinti energetin\u012f savaranki\u0161kum\u0105, o transporto sektoriuje bendri projektai, tokie kaip \u201eRail Baltica\u201c, stiprina regionin\u012f mobilum\u0105 ir ekonomin\u0119 integracij\u0105. Be to, Lenkija yra viena did\u017eiausi\u0173 investuotoj\u0173 Lietuvoje \u2013 \u010dia veikia tokie verslo gigantai kaip PKN Orlen ar PZU, o Lietuvos \u012fmon\u0117s vis aktyviau ie\u0161ko partneri\u0173 Lenkijos rinkoje.<\/p>\n
Pastaraisiais metais stipr\u0117ja ir bendradarbiavimas inovacij\u0173 srityje. Lietuvos-Lenkijos inovacij\u0173 dien\u0173 metu i\u0161ry\u0161k\u0117jo kelios pagrindin\u0117s kryptys, kuriose abi \u0161alys mato bendr\u0105 potencial\u0105 \u2013 tai energetikos, \u017eali\u0173j\u0173 technologij\u0173, transporto ir gamybos modernizavimo sektoriai. B\u016btent \u0161iose srityse matomas poreikis gilinti partneryst\u0119, jungti tyrim\u0173 ir technologij\u0173 kompetencijas bei kurti bendrus projektus, galin\u010dius konkuruoti tarptautiniu mastu.<\/p>\n
Gynybos ir saugumo dimensija \u012fgavo nauj\u0105 svarb\u0105. Suvalk\u0173 koridorius, laikomas silpniausia NATO gynybos grandimi, ver\u010dia abi \u0161alis itin glaud\u017eiai koordinuoti veiksmus \u2013 nuo karini\u0173 pratyb\u0173 ir infrastrukt\u016bros planavimo iki logistikos grandini\u0173 integracijos. Lenkijai spar\u010diai modernizuojant ginkluot\u0105sias paj\u0117gas, o Lietuvai ple\u010diant gynybos pramon\u0117s paj\u0117gumus, atsiveria palankios s\u0105lygos bendrai gamybai, tyrimams ir investicijoms \u012f dvigubos paskirties technologijas: bepilo\u010di\u0173 orlaivi\u0173 sistemas, saugius ry\u0161ius, kibernetin\u012f saugum\u0105. Dvi\u0161al\u0117s tiek vie\u0161ojo, tiek privataus sektoriaus partneryst\u0117s gali tapti platforma jungtiniams projektams Europos Gynybos Fondo, NATO Inovacij\u0173 fondo ar \u201eInterreg\u201c programose, taip didinant viso regiono atsparum\u0105.<\/p>\n
Gyvyb\u0117s mokslai \u2013 dar viena sritis, kurioje Lenkijos ir Lietuvos interesai ir kompetencijos nat\u016braliai susitinka. Lietuva kuria regionin\u012f gyvyb\u0117s moksl\u0173 centr\u0105, o Lenkijoje spar\u010diai auga farmacijos ir medicinos technologij\u0173 gamybos baz\u0117. Derinant klinikini\u0173 duomen\u0173 infrastrukt\u016br\u0105, reguliacin\u0119 patirt\u012f ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 paj\u0117gumus, \u012fmanoma kurti jungtinius produkt\u0173 k\u016brimo ir bandym\u0173 centrus, pritraukti investuotojus i\u0161 Vokietijos, Skandinavijos \u0161ali\u0173 ar Izraelio, o galiausiai \u2013 \u012fsitvirtinti kaip tarptautiniu mastu konkurencingas biotechnologij\u0173 tinklas.<\/p>\n
Dar viena svarbi jungtis \u2013 bendras Lietuvos ir Lenkijos veikimas Ukrainos atstatymo kontekste. Lapkri\u010dio 12\u201314 dienomis Var\u0161uvoje vyksta pirmoji Lietuvos verslo misija, skirta Ukrainos atstatymo temai. Kartu su Lenkijos ir Ukrainos partneriais organizuojamas tri\u0161alis tinklaveikos renginys, kuriame dalyvauja daugiau nei 90 \u012fmoni\u0173.<\/p>\n
Lenkija \u0161iandien \u2013 tai tvirtas ekonomikos branduolys, per kur\u012f teka did\u017eioji dalis regiono prekybos, ir patikima s\u0105junginink\u0117, su kuria dalijam\u0117s ne tik siena, bet ir vizija apie konkurencing\u0105, atspar\u0173 bei inovatyv\u0173 region\u0105. Didel\u0117 rinka, stipri pramon\u0117, spart\u0117janti \u017ealioji transformacija ir intensyv\u0117jantis dvi\u0161alis bendradarbiavimas leid\u017eia kalb\u0117ti ne tik apie geras perspektyvas, bet ir apie konkre\u010dius sprendimus, kuriuos galime \u012fgyvendinti jau \u0161iandien.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Lenkijos ekonominis \u017eem\u0117lapis 2023 m. Lenkijos preki\u0173 eksportas siek\u0117 328 mlrd. eur\u0173, i\u0161 kuri\u0173 daugiau nei trys ketvirtadaliai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":37750,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,140,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-37749","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lenkija","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-pasaulis","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories","29":"tag-world","30":"tag-world-news","31":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115531862978972320","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37749","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37749"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37749\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37750"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37749"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37749"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37749"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}