\u2013 Gal vis d\u0117lto prad\u0117kim nuo eskalacijos d\u0117l Baltarusijos vilkik\u0173, kurie u\u017estrigo. Baltarusija kaltina mus, mes kaltiname Baltarusij\u0105 hibridin\u0117mis atakomis. Kaip jums atrodo \u2013 kur mus veda \u0161is Aleksandro Luka\u0161enkos \u017eaidimas ir kuo tai gali baigtis?<\/p>\n
\u2013 Mano pirmasis \u012fsp\u016bdis \u2013 labai tr\u016bksta vienyb\u0117s Europos S\u0105jungoje. Baltarusija veikia kaip plei\u0161tas, skirtas skaldyti ir valdyti, ir jiems pakankamai s\u0117kmingai pavyksta suskaldyti Europos S\u0105jung\u0105. Pirmiausia matosi, kad tr\u016bksta bendro sprendimo ir veiksm\u0173 koordinacijos. Kai kurioms \u0161alims tai pasirod\u0117 kaip prioriteto klausimas \u2013 pavyzd\u017eiui, Lenkijai imigracija yra opi problema, o Lietuvai siun\u010diami balionai ar kiti hibridin\u0117s atakos elementai. Viskas gali tur\u0117ti skirtingas pasekmes skirtingoms valstyb\u0117ms. I\u0161 esm\u0117s mano \u012fsp\u016bdis toks: tai yra tos \u0161alies problem\u0173 ekstravagancija, o Europos S\u0105junga i\u0161rei\u0161kia susir\u016bpinim\u0105, bet ai\u0161kaus, vieningo veiksmo tr\u016bksta. Simboli\u0161kai daug kas pasteb\u0117jo, kad kai Lietuva u\u017edar\u0117 kai kuriuos per\u0117jimo punktus, tuo metu Lenkija planavo atidaryti savo. M\u016bs\u0173 vald\u017eia sako, kad kalb\u0117s su Lenkija ir Latvija, bet tokia situacija n\u0117ra palanki \u2013 reikia ai\u0161kesnio ir dr\u0105sesnio sprendimo. Sankcijos yra efektyvios tada, kai yra ma\u017eai alternatyv\u0173; jeigu kiekviena valstyb\u0117 turi skirtingas galimybes elgtis, poveikis b\u016bna i\u0161blukintas. Jeigu Baltarusijai pavyks nukreipti srautus per kitas \u0161alis, tai did\u017eiausi\u0105 \u017eal\u0105 gali patirti Lietuva \u2013 pavyzd\u017eiui, prarandant tam tikras rinkas ar tranzit\u0105, jeigu vilkikai u\u017estrigs ir preki\u0173 jud\u0117jimas sustos. Matome, kad jie formaliai neva\u017eiuoja \u012f Rusij\u0105, o nukreipiami per kitas \u0161alis ar regionus \u2013 tai leid\u017eia ka\u017ekam kitam u\u017eimti Centrin\u0117s Azijos rinkas, o mes to netur\u0117tume prarasti.<\/p>\n
\u2013 Kalbant apie sankcijas ir diplomatij\u0105 \u2013 reikia skai\u010diuoti, kad sankcijos b\u016bt\u0173 skausmingesn\u0117s oponentui nei tau pa\u010diam. Ta\u010diau tai visada su dviem pus\u0117mis: klausimas \u2013 kas patirs daugiau ekonominio skausmo i\u0161 \u0161ios eskalacijos \u2013 Lietuva ar Baltarusija?<\/p>\n
\u2013 Manau, kad galb\u016bt vis tiek Baltarusija, nes tai valstyb\u0117, kuri i\u0161 dalies yra priklausoma nuo Rusijos ir turi tam tikr\u0173 ry\u0161i\u0173, bet taip pat siekia i\u0161laikyti tam tikr\u0105 svarb\u0105. Be to, Baltarusijos vadovyb\u0117 turi daug vil\u010di\u0173, bet j\u0173 \u012fvaizdis n\u0117ra palankus. Manau, kad reik\u0117jo imtis radikalesni\u0173 priemoni\u0173 anks\u010diau \u2013 ypa\u010d karo prad\u017eioje. Jeigu kitos \u0161alies kariuomen\u0117 naudojasi j\u016bs\u0173 teritorija vykdyti karines operacijas, reik\u0117jo u\u017edaryti kelius ir spausti i\u0161 karto. B\u016bt\u0173 buv\u0119 galima imtis tvirtesni\u0173 sankcij\u0173 ir ai\u0161kiai pasakyti: jeigu taip darysite, mes u\u017edarysime teritorij\u0105. Galb\u016bt b\u016bt\u0173 galima ie\u0161koti ir tam tikr\u0173 bendr\u0173 formuli\u0173 su Rusija, bet dabar situacija sud\u0117tingesn\u0117 \u2013 vyksta hibridinis karas: raketos, emigrantai, dronai, balionai \u2013 viskas kartais praeina per Baltarusijos teritorij\u0105 arba yra su ja susij\u0119.<\/p>\n
\u2013 Neai\u0161ku, kaip tai toliau eskaluosis ir kuo baigsis. Jeigu vilkikai u\u017estrigs ilgai, balionai skris, Lenkija atidarys per\u0117jimus, kaip mes toliau elgsim\u0117s?<\/p>\n
\u2013 Sunku pasakyti. Kaip min\u0117jau, vis tiek yra interesas bent \u0161iek tiek normalizuoti santykius, jeigu n\u0117ra vieningo Europos S\u0105jungos sprendimo. Jei tokio sprendimo nebus, manau, kad tyliai, po truput\u012f, vis d\u0117lto jud\u0117sime ta linkme \u2013 kaip ir lenkai. Matyt, dabartin\u0117 pozicija tokia: jei nebus bendros Europos S\u0105jungos laikysenos ir solidarumo, kiekviena \u0161alis veiks savaip. Lenkijos pavyzdys tai rodo \u2013 lenkai i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo labai grie\u017eti, \u0117m\u0117si priemoni\u0173, net gele\u017einkeli\u0173 eism\u0105 ribojo, bet v\u0117liau vis tiek vyko derybos, priimti tam tikri sprendimai, ir po truput\u012f situacija \u0117m\u0117 keistis. Simboli\u0161kai svarbus buvo Lenkijos parei\u0161kimas, kad jie atidarys per\u0117jimo punktus. Lietuva tuo metu planavo daryti t\u0105 pat\u012f \u2013 b\u016btent tuose punktuose, kurie yra \u010dia, prie m\u016bs\u0173 sienos, ties Balstoge ir Augustave, netoli Lietuvos miest\u0173.<\/p>\n
\u2013 D\u0117l skryd\u017ei\u0173 stabdymo ir orlaivi\u0173 nukreipimo \u2013 kiek tai yra Lietuvai ekonomi\u0161kai \u017ealinga? Kaip jums atrodo, kokios gali b\u016bti pasekm\u0117s?<\/p>\n
\u2013 Ekonomi\u0161kai trumpuoju laikotarpiu poveikis gal ir nedidelis, bet ilguoju laikotarpiu \u2013 tai reputacijos ir pasitik\u0117jimo klausimas. Tai siun\u010dia signal\u0105, kad mes, i\u0161 esm\u0117s, nesugebame tinkamai susitvarkyti, nesugebame gauti paramos i\u0161 kit\u0173 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173. Tai kritin\u0117 situacija arba bent jau viena i\u0161 toki\u0173, kurios tur\u0117t\u0173 kelti didel\u012f susir\u016bpinim\u0105. Reik\u0117t\u0173 \u012fjungti auk\u0161tesn\u0119 pavar\u0105, bent jau koordinuoti veiksmus su Latvija ir Lenkija. Ta\u010diau labiausiai pasigendu Europos S\u0105jungos vieningo po\u017ei\u016brio. Mane stebina Europos S\u0105jungos vangumas \u2013 kalba viena, o kai reikia imtis konkre\u010di\u0173 veiksm\u0173, viskas vyksta labai l\u0117tai.<\/p>\n
\u2013 Pasi\u017ei\u016br\u0117kit, kas vyksta \u2013 Viktoras Orbanas nuva\u017eiuoja pas Donald\u0105 Trump\u0105 ir sako: \u201eMan reikia rusi\u0161k\u0173 duj\u0173.\u201c D. Trumpas sako: \u201eA\u0161 j\u012f suprantu.\u201c<\/p>\n
\u2013 Politi\u0161kai jis tai pateikia paprastai, akcentuoja, jog V. Orban\u0105 gina d\u0117l jo imigracijos politikos. Jungtin\u0117se Valstijose imigracija yra labai svarbi tema \u2013 ji buvo viena pagrindini\u0173 prie\u0161 rinkimus, ir D. Trumpas stipriai i\u0161naudojo \u0161\u012f klausim\u0105. Jeigu imamasi radikali\u0173 priemoni\u0173, pavyzd\u017eiui grie\u017etai u\u017edaryti sien\u0105, tai anks\u010diau per m\u0117nes\u012f per Meksikos sien\u0105 prasiver\u017edavo de\u0161imtys ar \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 migrant\u0173, o per metus \u2013 milijonai. Ta\u010diau pastaraisiais m\u0117nesiais tie skai\u010diai \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo: dabar kalbama tik apie keliolika ar keliasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 per m\u0117nes\u012f. Real\u016bs poky\u010diai yra gerokai ma\u017eesni. Dalis to \u2013 pasekm\u0117 taikyt\u0173 priemoni\u0173: \u017emon\u0117s, kurie planavo vykti \u012f JAV, suprato, kad n\u0117ra vieningos tarptautin\u0117s politin\u0117s valios, tod\u0117l laukia ir nebera\u0161o masi\u0161kai i\u0161vykimo plan\u0173. D\u0117l to imigracijos srautai suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
Visas \u201e\u017dini\u0173 radijo\u201c reporta\u017eas \u2013 vaizdo \u012fra\u0161e:<\/p>\n
\u2013 Kalbate apie migrantus, bet yra Vakar\u0173 solidarumo klausima. V Orbanas sako: \u201eA\u0161 to nedarysiu\u201c, ir niekas jo negali priversti.<\/p>\n
\u2013 Tai rodo, kokia yra Europos S\u0105junga \u2013 didel\u0117, sud\u0117tinga, sunkiai randanti bendr\u0105 vardikl\u012f. Visgi atskiros valstyb\u0117s gal\u0117t\u0173 imtis didesni\u0173, aktyvesni\u0173 veiksm\u0173. A\u0161 ne kart\u0105 esu sak\u0119s \u2013 man solidarumo tema atrodo labai svarbi, ypa\u010d dabartini\u0173 gr\u0117smi\u0173 akivaizdoje.<\/p>\n
\u2013 Kod\u0117l to solidarumo tr\u016bksta?<\/p>\n
\u2013 Grei\u010diausiai d\u0117l tam tikro u\u017esilepinimo, interes\u0173, net korupcijos. Be to, kai kur jau\u010diasi ir m\u016bs\u0173 rytini\u0173 kaimyn\u0173 \u012ftaka. Kai kurie Europos sprendimai atrodo labai keisti. Tod\u0117l Europos S\u0105junga fakti\u0161kai nebevaidina rimto vaidmens pasaulin\u0117je arenoje.<\/p>\n
\u2013 Gr\u012f\u017ekime prie vidaus klausim\u0173. Pirmiausia \u2013 valstyb\u0117s biud\u017eetas 2026 m. Tai \u0161iuo metu svarbiausia tema \u2013 ne tik politin\u0117, bet ir ekonomin\u0117. Daug diskusij\u0173, daug vertinim\u0173. Parlamentarai pateik\u0117 daugyb\u0119 patais\u0173, Valstyb\u0117s kontrol\u0117 i\u0161sak\u0117 pastabas d\u0117l tvarumo, skolos augimo ir pajam\u0173 prognozi\u0173. Tad klausimas paprastas \u2013 ar kit\u0173 met\u0173 biud\u017eeto projektas yra geras, ar blogas?<\/p>\n
\u2013 Mes nor\u0117jome smarkiai didinti i\u0161laidas kra\u0161to apsaugai. Ir i\u0161 esm\u0117s tas biud\u017eetas tai daro \u2013 didinimas yra labai spartus. Jau nuo kit\u0173 met\u0173 pasieksime 5 proc. BVP rodikl\u012f, ir toks lygis i\u0161 esm\u0117s i\u0161liks 2026\u20132028 m. Kra\u0161to apsaugai bus skiriamos did\u017eiul\u0117s l\u0117\u0161os, ta\u010diau kitoms sritims augimas bus vangus. Abejoju, ar tikrai taip bus, nes spaudimas didinti atlyginimus ir socialines i\u0161mokas tik augs, ypa\u010d kai \u017emon\u0117s masi\u0161kai trauks pinigus i\u0161 antros pensij\u0173 pakopos. Apklausos rodo, kad daugiau nei 50 proc. \u017emoni\u0173 planuoja tai daryti. \u010cia galimi du scenarijai: jeigu pinigus atsiims tik dalis \u2013 liks 30\u201340 proc. ,bet jei per\u017eengsime 50 proc. rib\u0105, tai gali suveikti domino efektas \u2013 visi pamatys, kad kiti atsiima, ir seks i\u0161 paskos. Tai klasikinis psichologinis rei\u0161kinys \u2013 bandos sindromas. \u017dmon\u0117s kopijuoja vieni kit\u0173 elges\u012f. Kartais pakanka vos 5\u201310 proc. \u017emoni\u0173, kad prasid\u0117t\u0173 grandinin\u0117 reakcija. Tad gali nutikti, kad daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 i\u0161siims pinigus, pinig\u0173 srautai rinkoje i\u0161augs, atrodys, kad viskas gerai, biud\u017eeto pajamos auga, deficit\u0105 ma\u017einame, bet ilgainiui tai atsisuks prie\u0161 mus. Valstyb\u0117s kontrol\u0117 jau dabar persp\u0117ja, kad nuo 2029 m., jei i\u0161laidos ir pajamos taip toliau skirsis, tur\u0117sime rimt\u0105 deficit\u0105. Tada gali tekti ma\u017einti i\u0161laidas ar net didinti mokes\u010dius. Tad trumpuoju laikotarpiu biud\u017eetas atrodo priimtinas \u2013 toks, kokio ir reik\u0117jo. Ta\u010diau didysis i\u0161bandymas laukia 2027\u20132028 m. Ar Vyriausyb\u0117 sugeb\u0117s i\u0161laikyti drausm\u0119 ir nepadidinti i\u0161laid\u0173 per daug? Jei ne, 2028\u20132029 m. patirsime didel\u012f finansin\u012f sm\u016bg\u012f.<\/p>\n
\nVyksta hibridinis karas: raketos, emigrantai, dronai, balionai \u2013 viskas kartais praeina per Baltarusijos teritorij\u0105 arba yra su ja susij\u0119.<\/p>\n<\/blockquote>\n
\u2013 Svarbiausia \u2013 galvoti apie ilgalaikes pasekmes. Dabar galime i\u0161laviruoti, bet jei per daug pinig\u0173 pateks \u012f rink\u0105, atvyks ir jos \u201edraug\u0117\u201c \u2013 infliacija. I\u0161augus pinig\u0173 kiekiui, i\u0161 paskos visada ateina infliacija. Ji ma\u017eina pinig\u0173 vert\u0119, perkam\u0105j\u0105 gali\u0105, ir mes v\u0117l klausiame \u2013 kas kaltas, kad pinigai m\u016bs\u0173 akyse nuvert\u0117jo?<\/p>\n
\u2013 Taip, mes kaip \u017eiurk\u0117nai suksim\u0117s rate \u2013 atrodys, kad b\u0117game \u012f priek\u012f, bet i\u0161 ties\u0173 stov\u0117sime vietoje, nes m\u016bs\u0173 augim\u0105 suvalgys infliacij\u0105. Jeigu per trump\u0105 laik\u0105 \u012f ekonomik\u0105 \u012flieji daug pinig\u0173 \u2013 kad ir kiek j\u0173 b\u016bt\u0173, nuo 30 iki 50 proc. ar net daugiau \u2013 tai vis tiek yra milijardai. Kai per trump\u0105 laikotarp\u012f \u012f rink\u0105 patenka daug papildom\u0173 pinig\u0173, kyla nei\u0161vengiama infliacija, nes pasi\u016bla nesp\u0117ja patenkinti padid\u0117jusio poreikio. Paklausa \u0161auna \u012f vir\u0161\u0173, ir po kiek laiko tai ima jausti visi \u2013 nuo automobili\u0173 pardav\u0117j\u0173 iki paslaug\u0173 sektoriaus. Pavyzd\u017eiui, apklausos rodo, kad labiausiai kyla maisto preki\u0173, paslaug\u0173 ir kelioni\u0173 kainos. Beje, lietuviai \u0161iemet skund\u0117si, kad vasara buvo \u0161alta \u2013 tai, matyt, kita vasara bus ilgesn\u0117. Kaip juokaujama, vasara baig\u0117si tiems, kurie neturi pinig\u0173. Tad tie, kurie tur\u0117s, gal\u0117s d\u017eiaugtis ilgesniu vasaros sezonu. Vis d\u0117lto infliacija i\u0161liks. Mes prognozuojame apie 4 proc. \u2013 pakankamai konservatyviai. Ilgoje perspektyvoje kain\u0173 lygis Lietuvoje vis grei\u010diau art\u0117s prie Europos S\u0105jungos vidurkio, bet produktyvumo augimas nesp\u0117s paskui. Tod\u0117l tapsime brangia \u0161alimi grei\u010diau nei tapsime turtinga. Kai \u0161alis tampa brangi grei\u010diau nei tampa turtinga \u2013 kaip buvo su Graikija 2005\u20132006 m. \u2013 v\u0117liau tenka ilgai ir sunkiai dirbti, kad produktyvumas pasiekt\u0173 kain\u0173 lyg\u012f.<\/p>\n
\u2013 Kitaip sakant, ekonomika turi augti i\u0161 produktyvumo ir eksporto, o ne i\u0161 \u201eorin\u0117s\u201c vartojimo bangos.<\/p>\n
\u2013 \u0160iuo metu matome, kad ma\u017emenin\u0117 prekyba juda \u012f priek\u012f, bet eksportas pradeda strigti. D\u0117l to atsiranda vis didesnis atotr\u016bkis \u2013 vidaus vartojimas auga grei\u010diau nei pramon\u0117s eksportas. 2027 m. \u0161i praraja tik dar labiau i\u0161ry\u0161k\u0117s. Mes vis labiau orientuojam\u0117s \u012f vidaus vartojim\u0105 kaip Amerika. Ta\u010diau mes \u2013 ma\u017ea \u0161alis, tod\u0117l negalime sau to leisti. Turime i\u0161laikyti konkurencingum\u0105, o tam reikia, kad kain\u0173 lygis neaugt\u0173 pernelyg greitai. Kitas pavyzdys \u2013 darbo u\u017emokes\u010dio augimas. Jis spartesnis nei produktyvumo, tod\u0117l pagal darbo ka\u0161tus jau esame vir\u0161 Europos S\u0105jungos vidurkio. Did\u0117ja ir mokestin\u0117 na\u0161ta. Esame savoti\u0161koje kry\u017ekel\u0117je, o \u0161i\u0173 met\u0173 biud\u017eetas yra lemiamas. \u012eprastomis s\u0105lygomis toks biud\u017eetas atrodyt\u0173 labai i\u0161laidus, ta\u010diau regioniniame kontekste \u2013 \u017evelgiant \u012f Latvij\u0105, Estij\u0105, Lenkij\u0105 \u2013 jis neatrodo itin i\u0161siskiriantis. Visgi kitais metais laukia tikrasis i\u0161bandymas. Daugelis valstybi\u0173 prad\u0117s ma\u017einti deficit\u0105, o mes, \u012fliej\u0119 \u012f ekonomik\u0105 daug pinig\u0173, galime \u201ei\u0161\u0161auti\u201c vir\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173. Ta\u010diau svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kiek valstyb\u0117 yra \u201eu\u017ekaitusi\u201c. Labiausiai ken\u010dia ne ta \u0161alis, kuri turi did\u017eiausi\u0105 skol\u0105, o ta, kuri turi j\u0105 didesn\u0119 nei kitos. Graikija nukent\u0117jo labiausiai b\u016btent tod\u0117l, kad jos skola buvo did\u017eiausia, o Italija ar Portugalija i\u0161sisuko lengviau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u2013 Gal vis d\u0117lto prad\u0117kim nuo eskalacijos d\u0117l Baltarusijos vilkik\u0173, kurie u\u017estrigo. Baltarusija kaltina mus, mes kaltiname Baltarusij\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":37396,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-38003","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115534269233641008","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38003"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38003\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37396"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}