{"id":38251,"date":"2025-11-12T10:15:45","date_gmt":"2025-11-12T10:15:45","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/38251\/"},"modified":"2025-11-12T10:15:45","modified_gmt":"2025-11-12T10:15:45","slug":"tyrimas-vartotoju-lukesciai-prekes-zenklams-pasikeite-pirkimas-tapo-meiles-ir-neapykantos-dilema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/38251\/","title":{"rendered":"Tyrimas: vartotoj\u0173 l\u016bkes\u010diai prek\u0117s \u017eenklams pasikeit\u0117 \u2013 pirkimas tapo \u201emeil\u0117s ir neapykantos\u201c dilema"},"content":{"rendered":"<p>Vienu metu \u2013  ir simpatija, ir prie\u0161i\u0161kumas <\/p>\n<p>Besikei\u010diant\u012f vartotoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f ir l\u016bkes\u010dius \u012f prek\u0117s \u017eenklus analizavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyr\u0117jos Monika Merkyt\u0117 ir Indr\u0117 Trakimait\u0117-\u0160e\u0161kuvien\u0117. J\u0173 tyrimas atskleid\u0117, kad karo kontekste vis labiau ry\u0161k\u0117ja vadinamoji prek\u0117s \u017eenkl\u0173 poliarizacija \u2013 rei\u0161kinys, kai tas pats prek\u0117s \u017eenklas vienu metu gali sulaukti ir simpatijos, ir prie\u0161i\u0161kumo. Kitaip tariant, vartotojai spr\u0119sdami d\u0117l produkto sprend\u017eia ir \u201emeil\u0117s ir neapykantos\u201c dilem\u0105. <\/p>\n<p>Pasak I. Trakimait\u0117-\u0160e\u0161kuvien\u0117s, tokia poliarizacija \u2013 ne atsitiktinumas, o vartotoj\u0173 emocij\u0173 ir vertybini\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 rezultatas. Lietuvoje, kur karo tema itin jautri, net ir ma\u017eiausi verslo sprendimai vertinami ne tik per ekonomin\u0119, bet ir moralin\u0119 prizm\u0119, tad verslui i\u0161likti \u201eviduryje\u201c \u0161iandien tiesiog ne\u012fmanoma \u2013 neutralumas opiais klausimais, dar visai neseniai laikytas saugia strategija, tampa ai\u0161kia pozicija. <\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/48358f98-49f0-42e2-9e9a-c4a63a6df4d8.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Indr\u0117 Trakimait\u0117-\u0160e\u0161kuvien\u0117\"\/>      <\/p>\n<p>\u201ePer pastaruosius metus matyti ai\u0161kus d\u0117sningumas \u2013 prek\u0117s \u017eenklai, kurie vie\u0161ai deklaravo param\u0105 Ukrainai, peln\u0117 vartotoj\u0173 lojalum\u0105, pasitik\u0117jim\u0105 ir stipresn\u012f emocin\u012f ry\u0161\u012f. Tuo tarpu tie, kurie veng\u0117 parodyti pozicij\u0105 ar band\u0117 i\u0161likti neutral\u016bs, susid\u016br\u0117 su skepticizmu, nepasitik\u0117jimu ir net boikotais. Kitaip tariant, \u0161iandien svarbu ne tik k\u0105 parduodi, bet ir k\u0105 atstovauji\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia I. Trakimait\u0117-\u0160e\u0161kuvien\u0117. <\/p>\n<p>I\u0161reik\u0161ti tik pirmin\u0119 pozicij\u0105 nepakanka <\/p>\n<p>Tiesa, \u010dia M. Merkyt\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vien tik ai\u0161kiai i\u0161sakyti pirmin\u0119 pozicij\u0105 \u0161iandien verslui nepakanka. Vartotoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f versl\u0105 karo kontekste n\u0117ra stati\u0161kas \u2013 jis kinta priklausomai nuo to, kaip \u012fmon\u0117 elgiasi ir komunikuoja ilgalaik\u0117je perspektyvoje. <\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/fd1fd75d-3c13-45f8-9cd7-2da2650696b0.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Monika Merkyt\u0117\"\/>      <\/p>\n<p>\u201eVartotoj\u0173 reakcijos karo kontekste vystosi trimis etapais. I\u0161 prad\u017ei\u0173 sukyla emocijos \u2013 pasidid\u017eiavimas, meil\u0117, pyktis ar nusivylimas. \u012emon\u0117s, kurios ai\u0161kiai i\u0161rei\u0161kia param\u0105 Ukrainai, sukelia \u017emon\u0117ms tapatinimosi jausm\u0105, net pasidid\u017eiavim\u0105, o tyla ar neutralumas tampa nusivylimo \u0161altiniu. V\u0117liau ateina vertinimo faz\u0117 \u2013 \u017emon\u0117s ima \u017ei\u016br\u0117ti, ar \u012fmon\u0117s veiksmai dera su jos deklaruojamomis vertyb\u0117mis. Kai \u0161is atitikimas ai\u0161kus, ry\u0161ys stipr\u0117ja, o kai prasilenkia \u2013 pirmin\u0117 simpatija greitai bl\u0117sta. Ir galiausiai viskas pereina \u012f veiksm\u0105: pirkim\u0105, palaikym\u0105, o kartais ir prie\u0161ingai \u2013 boikot\u0105 ar dalijim\u0105si socialiniuose tinkluose\u201c, \u2013 sako tyr\u0117ja. <\/p>\n<p>I. Trakimait\u0117-\u0160e\u0161kuvien\u0117 priduria, kad \u0161ios emocijos da\u017enai virsta vidiniu \u017emogaus konfliktu \u2013 savoti\u0161ka prie\u0161ing\u0173 emocij\u0173 dilema. \u201e\u017dmogus gali nor\u0117ti produkto d\u0117l jo naudos ar \u012fpro\u010dio \u012fsigyti b\u016btent j\u012f, bet kartu jausti, kad prek\u0117s \u017eenklo laikysena kertasi su jo vertyb\u0117mis. Tokia \u012ftampa ne tik vargina vartotoj\u0105, bet ir daro tiesiogin\u012f poveik\u012f verslui \u2013 ji lemia, ar \u017emogus pasirinks t\u0105 produkt\u0105, ar nuo jo atsitrauks\u201c, \u2013 teigia ji. <\/p>\n<p>Vietiniai \u017eenklai \u2013 po didinamuoju stiklu <\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad tyrimas atskleid\u0117 ir dar vien\u0105 d\u0117sningum\u0105 \u2013 lietuvi\u0161kiems prek\u0117s \u017eenklams visuomen\u0117 kelia auk\u0161tesnius moralinius standartus nei tarptautiniams. Pasak I. Trakimait\u0117s-\u0160e\u0161kuvien\u0117s, tai susij\u0119 su istoriniu ir kult\u016briniu kontekstu.  <\/p>\n<p>\u201eTokie prek\u0117s \u017eenklai glaud\u017eiai siejami su m\u016bs\u0173 istorija, kult\u016bra ir vertyb\u0117mis, tad atrodo artimesni. Jei tokie prek\u0117s \u017eenklai tyli ar vengia u\u017eimti pozicij\u0105, visuomen\u0117 tai vertina ypa\u010d kriti\u0161kai. Tuo tarpu tarptautiniams prek\u0117s \u017eenklams taikomi \u0161velnesni kriterijai. I\u0161 pasaulini\u0173 kompanij\u0173 \u017emon\u0117s da\u017eniau tikisi, kad jos laikysis bendr\u0173 moralini\u0173 standart\u0173, nutrauks veikl\u0105 Rusijoje, rems humanitarines iniciatyvas, ta\u010diau joms leid\u017eiama \u0161iek tiek daugiau, nes tokios \u012fmon\u0117s atrodo \u201etolimesn\u0117s\u201c nuo vietini\u0173 \u012fvyki\u0173\u201c, \u2013 teigia ji. <\/p>\n<p>Pasitik\u0117jimas priklauso nuo nuoseklaus elgesio <\/p>\n<p>Vis d\u0117lto nors i\u0161 vietini\u0173 prek\u0117s \u017eenkl\u0173 vartotojai tikisi daugiau nei i\u0161 tarptautini\u0173, tyrimas siun\u010dia ai\u0161k\u0173 signal\u0105 abiems. Pasak M. Merkyt\u0117s, karo kontekste i\u0161ry\u0161k\u0117j\u0119 vartotoj\u0173 elgsenos poky\u010diai rodo, kad verslams b\u016bti vien preki\u0173 tiek\u0117jais \u0161iandien b\u016bti nebeu\u017etenka. Rinkoje i\u0161lieka tie, kurie geba nuosekliai atstovauti savo vertybes ir veiksmus gr\u012fsti ne deklaracijomis, o realiais sprendimais. <\/p>\n<p>\u201eVartotojai \u0161iandien tikisi empatijos, nuoseklumo ir reali\u0173 veiksm\u0173. Pirmiausia prek\u0117s \u017eenklams svarbu kurti emocin\u012f ry\u0161\u012f, nes empatija ir nuo\u0161ird\u016bs veiksmai yra stipresni u\u017e bet kokius \u0161\u016bkius. \u017dmon\u0117s nori matyti tikr\u0105 r\u016bpest\u012f ir realius veiksmus \u2013 param\u0105 bendruomenei, pagalb\u0105 Ukrainai ar kitokias prasmingas iniciatyvas. Ne ma\u017eiau svarbu u\u017etikrinti, kad \u017eod\u017eiai atitikt\u0173 darbus. Pavir\u0161utini\u0161kas prisid\u0117jimas prie socialini\u0173 akcij\u0173 ar vadinamasis \u201ecausewashing\u201c kelia daugiau \u017ealos nei naudos. Tokiais atvejais prek\u0117s \u017eenklai rizikuoja prarasti pasitik\u0117jim\u0105. Skaidrumas ir atvirumas \u0161iame kontekste tampa b\u016btinybe\u201c, \u2013 sako M. Merkyt\u0117. <\/p>\n<p>\u010cia I. Trakimait\u0117-\u0160e\u0161kuvien\u0117 papildo, kad tarptautiniams prek\u0117s \u017eenklams ypa\u010d svarbu suderinti, kad su vietiniu kontekstu sutapt\u0173 ir globalus vertybinis naratyvas, nes tik taip i\u0161laikomas pasitik\u0117jimas skirtingose rinkose. <\/p>\n<p>\u201eGaliausiai, stipriausi prek\u0117s \u017eenklai \u0161iandien yra tie, kurie sugeba \u012ftraukti vartotojus \u012f bendruomen\u0119 ir sukurti \u201emes kartu\u201c jausm\u0105. Tai aktualu ne tik krizin\u0117se situacijose, bet ir kasdien\u0117je veikloje. Kai vartotojai jau\u010diasi esantys bendros istorijos ir vertybi\u0173 dalimi, j\u0173 lojalumas \u017eenklui tampa daug tvirtesnis\u201c, \u2013 teigia ji. <\/p>\n<p>Ar tokia situacija tik Lietuvoje? <\/p>\n<p>Nors tyrimas analizavo Lietuvos rink\u0105, ISM docent\u0117, Strategin\u0117s rinkodaros modulio vadov\u0117 dr. Lineta Ramonien\u0117 pa\u017eymi, kad Lietuvos vartotoj\u0173 elgsenos poky\u010diai ir sprend\u017eiamos \u201emeil\u0117s ir neapykantos\u201c dilemos atspindi platesn\u012f pasaulin\u012f l\u016b\u017e\u012f \u2013 verslo ir visuomen\u0117s santyki\u0173 transformacij\u0105. Anot jos, karo kontekstas tik pagreitino procesus, kurie vyko jau kur\u012f laik\u0105. <\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/328f9b4f-d071-4a1e-8815-6f1aa829c84a.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Lineta Ramonien\u0117\"\/>      <\/p>\n<p>\u201ePasaulin\u0117s tendencijos rodo, kad verslui tampa vis sunkiau i\u0161likti nuo\u0161alyje nuo socialini\u0173 ar politini\u0173 klausim\u0173. Kaip rodo 2022 m. \u201eDeloitte\u201c tyrimas, net 65 proc. pasaulio vartotoj\u0173 yra pasireng\u0119 boikotuoti prek\u0117s \u017eenklus, kurie ignoruoja svarbias socialines ar politines problemas.  <\/p>\n<p>\u017dinoma, pasteb\u0117ta, kad Ryt\u0173 Europoje \u0161is rodiklis dar auk\u0161tesnis \u2013 \u010dia \u017emon\u0117s itin jautriai reaguoja \u012f moralin\u0119 \u012fmoni\u0173 laikysen\u0105. Lietuva \u0161iuo po\u017ei\u016briu i\u0161siskiria kaip viena aktyviausi\u0173 ir labiausiai \u012fsitraukusi\u0173 visuomeni\u0173 regione\u201c, \u2013 sako L. Ramonien\u0117. <\/p>\n<p>Tod\u0117l, pasak jos, verslams turi prisitaikyti prie pasikeitusios realyb\u0117s. \u201eB\u016btent pasitik\u0117jimas ir vertybinis nuoseklumas taps nauja konkurencijos forma. Tai, kaip verslai elgiasi krizi\u0173 metu, formuos j\u0173 reputacij\u0105 ilgam. \u0160is laikotarpis \u2013 proga ne tik reaguoti, bet ir perkurti santyk\u012f su visuomene i\u0161 esm\u0117s\u201c, \u2013 sako L. Ramonien\u0117. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vienu metu \u2013 ir simpatija, ir prie\u0161i\u0161kumas Besikei\u010diant\u012f vartotoj\u0173 po\u017ei\u016br\u012f ir l\u016bkes\u010dius \u012f prek\u0117s \u017eenklus analizavo ISM Vadybos&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":13640,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,10329,46],"class_list":{"0":"post-38251","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-prekes-zenklas","15":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115536207805670511","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38251","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38251"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38251\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13640"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38251"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38251"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38251"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}