Banko kortel\u0117 \u2013 nei\u0161senkantis pinig\u0173 \u0161altinis. \u0160is \u012fsp\u016bdis da\u017enai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrin\u0117ti t\u0117v\u0173 atsiskaitymus parduotuv\u0117se. Ne veltui didel\u0117 dalis t\u0117v\u0173 pirmosioms pamokoms apie pinigus pasitelkia grynuosius. Monetos ir banknotai leid\u017eia papras\u010diau suvokti, kad finansiniai i\u0161tekliai yra baigtiniai. V\u0117liau \u0161eimose kyla nat\u016bralus klausimas, kada ir kaip skland\u017eiai atverti technologijas ugdant vaik\u0173 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105.<\/p>\n
Pasiek\u0119 paauglyst\u0119 dauguma jaunuoli\u0173 Lietuvoje jau yra \u012fprat\u0119 atsiskaityti skaitmeniniais pinigais. \u0160iemet atliktas SEB banko tyrimas parod\u0117, kad apie tre\u010ddal\u012f (36 proc.) t\u0117v\u0173 pirm\u0105 kart\u0105 mok\u0117jimo kortel\u0119 \u012fteikia 7\u201310 met\u0173 am\u017eiaus vaikams, o daugiau negu pus\u0117 (54 proc.) \u012f skaitmenini\u0173 pinig\u0173 er\u0105 atveda 11\u201314 met\u0173 at\u017ealas. Ki\u0161enpinigius tiesiai \u012f banko s\u0105skait\u0105 ar kortel\u0119 vaikams perveda 62 proc. t\u0117v\u0173 \u2013 ma\u017edaug pusantro karto daugiau negu prie\u0161 por\u0105 met\u0173.<\/p>\n
Anksti \u012fgyti finansiniai \u012fg\u016bd\u017eiai praver\u010dia tolesniuose gyvenimo etapuose ir leid\u017eia s\u0117kmingai dalyvauti skaitmenin\u0117je ekonomikoje, naudojantis technologij\u0173 aplinkos teikiamais privalumais. Tarptautin\u0117 statistika rodo, kad 18\u201326 met\u0173 jaunuoliai kaip pagrindin\u012f atsiskaitymo b\u016bd\u0105 da\u017eniausiai naudoja telefonus arba kitus i\u0161maniuosius \u012frenginius.<\/p>\n
Lietuvos jaunimas nuo \u0161ios tendencijos neatsilieka. Per dvejus pastaruosius metus savo mok\u0117jimo korteles su \u201eApple Pay\u201c arba \u201eGoogle Pay\u201c susiejusi\u0173 SEB banko klient\u0173 pagaus\u0117jo beveik tris kartus. Jaunoji karta yra aktyvi permain\u0173 dalyv\u0117, tad nesud\u0117tinga pasteb\u0117ti, jog skaitmenin\u0117s pinigin\u0117s tampa \u201emust-have\u201c vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 moksleiviams. Ir tai \u2013 ne vienadien\u0117 mada.<\/p>\n
Technologijos padeda geriau pa\u017einti save<\/p>\n
\u017dinoma, finansinis ugdymas tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti anks\u010diau negu pasirengimas brandos egzaminams. Nors vis dar yra t\u0117v\u0173, kurie mano, jog pamokos apie pinigus \u0161eimoje gali prasid\u0117ti tik tada, kai vaikas yra \u201epakankamai subrend\u0119s\u201c \u2013 t. y. ma\u017edaug tuomet, kai yra pasireng\u0119s kibti \u012f pirm\u0105 darb\u0105 vasaros metu.<\/p>\n
Skaitmeniniai pinigai yra svarbus \u0161iuolaikinio gyvenimo elementas. Jie atskleid\u017eia, kaip technologijos atne\u0161a pa\u017eang\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105. Su technologij\u0173 sprendimais, tokiais kaip banko program\u0117l\u0117 ar skaitmenin\u0117 pinigin\u0117, finans\u0173 valdymas tampa kur kas paprastesnis. Lengviau sekti pajamas ir i\u0161laidas, jas grupuoti bei analizuoti, taip pat \u2013 lengviau planuoti, i\u0161sikelti finansin\u012f tiksl\u0105 ir jo siekti. Tarkim, program\u0117l\u0117 automati\u0161kai atpa\u017e\u012fsta ir sugrupuoja, kiek l\u0117\u0161\u0173 i\u0161leidote automobilio degalams ir vie\u0161ajam transportui, kiek \u2013 maistui kavin\u0117se, kiek \u2013 pramogoms ir t. t. \u017dvelgiant \u012f i\u0161laid\u0173 eilutes paprasta nuspr\u0119sti, kurios i\u0161laidos gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnes \u2013 kur galima sutaupyti kit\u0105 m\u0117nes\u012f.<\/p>\n
Kad jaunimas jau\u010dia poreik\u012f taupyti, rodo kitas SEB banko tyrimas. Ma\u017edaug 4 i\u0161 5 apklaust\u0173 18\u201329 met\u0173 \u017emoni\u0173 pa\u017eym\u0117jo, kad turi santaup\u0173. Laisvai einamojoje s\u0105skaitoje besikaupiantys arba \u012f ind\u0117lius ir investicijas nukreipiami pinigai liudija, jog jaunimas supranta, kaip svarbu yra subalansuoti poreikius ir galimybes. \u0160io balanso paie\u0161kos yra viena esmini\u0173 finansinio ra\u0161tingumo pamok\u0173.<\/p>\n
Grynieji pinigai \u2013 svarbi mokymo priemon\u0117<\/p>\n
Kada vaikas gali suskai\u010diuoti, kiek monet\u0173 sukaupta jo taupykl\u0117je per metus? Kada jis ar ji gali suvokti, ar rankoje laikom\u0173 monet\u0173 u\u017eteks tam tikr\u0105 sum\u0105 kainuojan\u010diam \u017eaislui parduotuv\u0117je \u012fsigyti? Kuris \u017eaislas kainuoja daugiau negu m\u0117gstamas skan\u0117stas? \u0160ie ir pana\u0161\u016bs klausimai moko vaikus analizuoti savo pasirinkimus, lyginti j\u0173 vert\u0119, valdyti turimus finansinius i\u0161teklius. Prad\u0117ti galima nuo vaiki\u0161kos parduotuv\u0117s namuose \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 pardav\u0117ju pab\u016bkite j\u016bs, o po to \u2013 ma\u017eieji. K\u0105 jie si\u016blys jums pirkti ir kaip nustatys kain\u0105? Kiek apyvartini\u0173 l\u0117\u0161\u0173 valdys patys, o kiek finans\u0173 i\u0161dalins klientams, kad \u0161ie tur\u0117t\u0173 \u016bpo apsipirkti? \u017daid\u017eiant galima daug ko i\u0161mokti.<\/p>\n
Vaiki\u0161kose parduotuv\u0117se galima \u012fsitikinti, jog tur\u0117ti kad ir \u017eaislini\u0173 pinig\u0173 saujoje vaikams yra svarbu. Kitaip tariant, grynieji pinigai padeda grei\u010diau skai\u010diuoti, nes suteikia daugiau vizualumo. \u012evairiose rekomendacijose teigiama, kad 4\u20136 met\u0173 am\u017eiaus vaikai jau yra pasireng\u0119 tur\u0117ti tikr\u0105 pinigin\u0119 \u2013 tai padeda \u012fsis\u0105moninti, kad pinigai turi savo viet\u0105, juos reikia saugoti, skai\u010diuoti ir planuoti.<\/p>\n
Kitas etapas gali b\u016bti ki\u0161enpinigiai \u2013 daugiau savaranki\u0161kumo ir pasitik\u0117jimo, kai at\u017ealos pradeda lankyti mokykl\u0105. \u017dinoma, pasitik\u0117jim\u0105 kuria geb\u0117jimas laikytis susitarim\u0173 ir taisykli\u0173 \u2013 prie\u0161 pradedant periodi\u0161kai duoti ki\u0161enpinigi\u0173 tai vert\u0117t\u0173 aptarti ir apibr\u0117\u017eti.<\/p>\n
Korteli\u0173 privalumai \u2013 akivaizd\u016bs<\/p>\n
Nuostata, kad grynieji pinigai suteikia real\u0173 pinig\u0173 jausm\u0105 ir padeda suprasti j\u0173 vert\u0119, yra viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l dalis t\u0117v\u0173 neu\u017esako vaikui skirtos mok\u0117jim\u0173 kortel\u0117s. Vos 14 proc. mano, kad ki\u0161enpinigius duoti grynaisiais yra patogiau negu pervesti \u012f kortel\u0119.<\/p>\n
Atitinkamai, kortel\u0117mis besinaudojan\u010di\u0173 vaik\u0173 t\u0117vai da\u017enai (45 proc. apklaust\u0173j\u0173) pa\u017eymi, kad b\u016btent skaitmeninis sprendimas yra lengvesnis ir saugesnis. Did\u017eiausia dalis (68 proc.) teigia, kad svarbiausias kortel\u0117s privalumas yra galimyb\u0117 greitai pervesti pinig\u0173. Dar pus\u0117 (51 proc.) nurodo, jog vertina galimyb\u0119 steb\u0117ti, kur i\u0161leid\u017eiami pinigai. 35 proc. u\u017esako kortel\u0119 tiesiog nor\u0117dami vaikams suteikti patogum\u0105 u\u017e pirkinius atsiskaityti telefonu.<\/p>\n
Galiausiai, remiantis tyrimo duomenimis, galima daryti i\u0161vad\u0105, jog skaitmenizacija neatima nuovokos i\u0161 jaunosios kartos. Mat daugiau negu pus\u0117 (55 proc.) apklaust\u0173 t\u0117v\u0173 tvirtina, jog j\u0173 vaikai yra link\u0119 taupyti ir su savo finansais elgiasi atsargiai bei apgalvotai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Banko kortel\u0117 \u2013 nei\u0161senkantis pinig\u0173 \u0161altinis. \u0160is \u012fsp\u016bdis da\u017enai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrin\u0117ti t\u0117v\u0173 atsiskaitymus…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39199,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[1276,81,2014,10498,2725,6722,8691,4217,37,39,36,38,40,5067,8690,10499,6854,692,46],"class_list":{"0":"post-39198","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-banko","9":"tag-business","10":"tag-daugeli","11":"tag-gauna","12":"tag-ivardijo","13":"tag-kada","14":"tag-karta","15":"tag-kortele","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-nustebins","22":"tag-pirma","23":"tag-skaitmenine","24":"tag-stebina","25":"tag-vaikai","26":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115542366006386711","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39198","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39198"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39198\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39199"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39198"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39198"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39198"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}