{"id":39436,"date":"2025-11-13T17:52:14","date_gmt":"2025-11-13T17:52:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/39436\/"},"modified":"2025-11-13T17:52:14","modified_gmt":"2025-11-13T17:52:14","slug":"top-500-didziausiu-vre-imoniu-itrauktos-25-lietuvos-imones","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/39436\/","title":{"rendered":"TOP 500 did\u017eiausi\u0173 VRE \u012fmoni\u0173: \u012ftrauktos 25 Lietuvos \u012fmon\u0117s"},"content":{"rendered":"<p>\u201eCoface\u201c ekspert\u0173 vertinimu, VRE ekonomika per\u0117jo \u012f l\u0117to, bet stabilaus augimo etap\u0105 \u2013 2024 m. BVP padid\u0117jo apie 2 proc., kai pernai siek\u0117 1,5 proc., o infliacija suma\u017e\u0117jo nuo 10 proc. iki ma\u017edaug 3 proc., sudarydama s\u0105lygas \u0161velnesnei pinig\u0173 politikai ir verslo atsigavimui. Did\u017eiausi\u0173 VRE \u012fmoni\u0173 pelningum\u0105 ribojo did\u0117jan\u010dios darbo s\u0105naudos, o grynojo pelno mar\u017ea suma\u017e\u0117jo nuo 4 proc. iki 3,2 proc..<\/p>\n<p>Baltijos \u0161ali\u0173 ekonomikos raida skyr\u0117si: Lietuva 2024 m. pasiek\u0117 2,8 proc. BVP augim\u0105, Latvijoje ekonomika smuko 0,4 proc., o Estijoje \u2013 0,1 proc.. Visose trijose valstyb\u0117se nedarbo lygis siek\u0117 apie 7 proc., o infliacija ma\u017e\u0117jo, palyginti su ankstesniais metais.<\/p>\n<p>Mindaugo Valskio, \u201eCoface Baltics\u201c rizikos valdymo departamento direktoriaus teigimu, nepaisant i\u0161\u0161\u016bki\u0173, geopolitin\u0117s \u012ftampos ir nesibaigian\u010di\u0173 poky\u010di\u0173 tarptautin\u0117je prekyboje, Baltijos \u0161alys pademonstravo geb\u0117jim\u0105 i\u0161laikyti stabilum\u0105. <\/p>\n<p>\u201eNors vartojimo atsigavimas ir ES finansuojamos investicijos palaik\u0117 \u016bkio aktyvum\u0105, i\u0161oriniai veiksniai, tokie kaip Vokietijos ekonomikos s\u0105stingis, geopolitin\u0117 \u012ftampa bei pasaulin\u0117s prekybos trikd\u017eiai toliau k\u0117l\u0117 rizik\u0105 tiek VRE, tiek Baltijos \u0161ali\u0173 verslui\u201c, \u2013 sako M. Valskys. Pasak jo, ateinan\u010diais metais tikimasi atsargaus, bet nuoseklaus augimo, kur\u012f palaikys investicijos \u012f skaitmenizavim\u0105 ir \u017eali\u0105j\u0105 pertvark\u0105.<\/p>\n<p>VRE regione pirmauja energetikos, automobili\u0173 ir ma\u017emenos lyderiai<\/p>\n<p>\u012e \u201eCoface VRE TOP 500\u201c reitingo de\u0161imtuk\u0105 \u0161iemet pateko did\u017eiausios regiono \u012fmon\u0117s, atspindin\u010dios Vidurio ir Ryt\u0173 Europos ekonomikos \u012fvairov\u0119. <\/p>\n<p>Pirmoje vietoje \u2013 Lenkijos energetikos koncernas \u201eOrlen S.A.\u201c, nors jo apyvarta per metus krito \u201321 proc. iki 69,0 mlrd. Eur. <\/p>\n<p>\u012e antr\u0105 viet\u0105 pateko \u010cekijos automobili\u0173 gamintoja \u201e\u0160koda Auto A.S.\u201c su 24,4 mlrd. Eur (+6 proc.), \u012f tre\u010di\u0105 \u2013 Lenkijos prekybos bendrov\u0117 \u201eJeronimo Martins Polska S.A.\u201c, kurios pajamos augo 4 proc. iki 23,9 mlrd. Eur. <\/p>\n<p>Toliau rikiuojasi Vengrijos chemijos pramon\u0117s mil\u017ein\u0117 \u201eMOL Nyrt.\u201c (4 vieta, 22,3 mlrd. Eur, \u20134 proc.), Lenkijos \u201eTotalizator Sportowy Sp. Z O.O.\u201c (5 vieta, 16,1 mlrd. Eur, +32 proc.) ir komunalini\u0173 paslaug\u0173 bendrov\u0117 \u201ePGE Polska Grupa Energetyczna S.A.\u201c (6 vieta, 15,1 mlrd. Eur, \u201333 proc.). <\/p>\n<p>Pirm\u0105j\u012f de\u0161imtuk\u0105 papildo \u201eVolkswagen Slovakia A.S.\u201c (7 vieta, 12,5 mlrd. Eur, +6 proc.), Vengrijos komunalini\u0173 paslaug\u0173 \u012fmon\u0117 \u201eMVM Zrt.\u201c (8 vieta, 11,0 mlrd. Eur, \u201317 proc.), Lenkijos \u201eLidl Sp. Z.O.O Sp.K.\u201c (9 vieta, 9,7 mlrd. Eur, +9 proc.) ir Vengrijos \u201eAudi Hungaria Zrt.\u201c (10 vieta, 8,6 mlrd. Eur, \u20135 proc.).<\/p>\n<p>Lietuva Baltijos \u0161alyse i\u0161siskiria stabiliu augimu ir prekybos sektoriaus lyderyste<\/p>\n<p>Lietuvai \u0161iemet atstovauja 25 bendrov\u0117s, keturiomis daugiau nei pernai. <\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/05d44eff-e45d-49d3-9cc5-f8bc1ced2fb0.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Atsinaujino netrukus 22 veiklos metus min\u0117sianti \u201eMaxima\u201c Kretingoje\"\/>      <\/p>\n<p>Pirmoje vietoje tarp Lietuvos \u012fmoni\u0173 \u2013 \u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/vilniaus-prekyba\" tag-id=\"60716765\">Vilniaus prekyba<\/a>\u201c (13 vieta regione, 8,02 mlrd. Eur, +5 proc.), po jos seka \u201eMaxima grup\u0117\u201c (20 vieta, 6,1 mlrd. Eur, +4 proc.) ir \u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/vilniaus-prekyba\" tag-id=\"60716765\">Orlen Lietuva<\/a>\u201c (24 vieta, 5,9 mlrd. Eur, \u20139 proc.). <\/p>\n<p>Tarp kit\u0173 \u012f reiting\u0105 patekusi\u0173 Lietuvos bendrovi\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<p>\u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/ignitis-grupe\" tag-id=\"82895519\">Ignitis grup\u0117<\/a>\u201c (120 vieta, 2,3 mlrd. Eur, \u201310 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eMaxima LT\u201c (126 vieta, 2,2 mlrd. Eur, +3 proc.); <\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eEuroapotheca\u201c (183 vieta, 1,7 mlrd. Eur, +4 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eSanitex\u201c (186 vieta, 1,7 mlrd. Eur, +10 proc.); <\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/darius-zubas\" tag-id=\"65951790\">Darius Zubas<\/a> Holding\u201c (187 vieta, 1,6 mlrd. Eur, \u201324 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eAkola Group\u201c (202 vieta, 1,5 mlrd. Eur, \u201325 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201e<a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/willgrow\" tag-id=\"92887561\">Willgrow<\/a>\u201c (212 vieta, 1,5 mlrd. Eur, \u201317 proc.).<\/p>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u201eCoface VRE TOP 500\u201c apibendrinime atskiro d\u0117mesio sulauk\u0117 \u201eVilniaus prekyba\u201c, per metus reitinge pakilusi i\u0161 17 \u012f 13 viet\u0105, ir pademonstravusi strategin\u0119 pl\u0117tr\u0105, elektronin\u0117s prekybos integracij\u0105 bei tiekimo grandini\u0173 optimizavim\u0105.<\/p>\n<p>M. Valskys atkreipia d\u0117mes\u012f, kad reitinge esan\u010di\u0173 ma\u017emenin\u0117s prekybos sektoriaus \u017eaid\u0117j\u0173 augimas atspindi viso ma\u017emenin\u0117s prekybos sektoriaus augim\u0105 \u0161alyje 2024 m., kuris siek\u0117 4,7 proc.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/feb3e968-808d-455e-a69e-c4264d7e44e3.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Mindaugas Valskys\"\/>      <\/p>\n<p>\u201e\u0160is augimas, nors ir negal\u0117t\u0173 b\u016bti pavadintas labai dideliu, yra reik\u0161mingas, lyginant su \u0161alies 2,6 proc. BVP augimu pernai \u2013 tai rodo svarb\u0173 vidaus vartojimo ind\u0117l\u012f \u012f ekonomikos augim\u0105\u201c, \u2013 pastebi \u201eCoface\u201c ekspertas.<\/p>\n<p>Toliau \u201eCoface\u201c reitinge rikiuojasi dar 15 Lietuvos \u012fmoni\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<p>\u201eIgnitis\u201c (257 vieta, 1,2 mlrd. Eur, \u201326 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eViada LT\u201c (259 vieta, 1,2 mlrd. Eur, +4 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eKesko Senukai Lithuania\u201c (261 vieta, 1,2 mlrd. Eur, 0 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eKoncernas Achemos grup\u0117\u201c (350 vieta, 956 mln. Eur, \u201310 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eIKI Lietuva\u201c (364 vieta, 935 mln. Eur, 5 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eCircle K Lietuva\u201c (381 vieta, 894 mln. Eur, \u201322 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eLidl Lietuva\u201c (382 vieta, 889 mln. Eur, +2 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eMG Grup\u0117\u201c (393 vieta, 869 mln. Eur, 2 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eNorfos ma\u017emena\u201c (395 vieta, 866 mln. Eur, +11 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eACME grup\u0117\u201c (417 vieta, 811 mln. Eur, +1 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eThermo Fisher Scientific Baltics\u201c (435 vieta, 790 mln. Eur, \u20134 proc.);<\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eRivona\u201c (458 vieta, 753 mln. Eur, +10 proc.); <\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eLinas Agro\u201c (471 vieta, 740 mln. Eur, \u201337 proc.); <\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eVinted\u201c (472 vieta, 740 mln. Eur, +31 proc.); <\/p>\n<\/li>\n<li>\n<p>\u201eTesonet Global\u201c (497 vieta, 715 mln. Eur, +31 proc.).<\/p>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u201eBeveik tre\u010ddaliu apyvart\u0105 padidinusi\u0173 lietuvi\u0161ko kapitalo IT bendrovi\u0173 \u201eVinted\u201c ir \u201eTesonet Global\u201c patekimas \u012f reiting\u0105 yra geras pavyzdys, kaip auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurian\u010dios \u012fmon\u0117s gali s\u0117kmingai pl\u0117sti veikl\u0105 u\u017esienio rinkose ir augti, pasitelkdamos inovacijas bei technologin\u012f paj\u0117gum\u0105. <\/p>\n<p>Esame tikri, kad artimiausioje ateityje reitinge matysime daugiau technologij\u0173 sektoriaus \u012fmoni\u0173, \u2013 teigia M. Valskys. \u2013 \u012e naujausi\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 pateko ir \u201eRivona\u201c, kuri taip pat nuosekliai didino apyvart\u0105 ir \u201epriaugo\u201c iki s\u0105ra\u0161e esan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 dyd\u017eio. TOP 500 reitinge atsiradus\u012f didesn\u012f Lietuvos \u012fmoni\u0173 skai\u010di\u0173 galima sieti ir su stabiliais Lietuvos ekonomikos augimo rodikliais, kurie pastaraisiais metais buvo geriausi tarp trij\u0173 Baltijos valstybi\u0173.\u201c<\/p>\n<p>Latvijoje \u2013 nuosaikus paslaug\u0173 sektoriaus augimas, Estijos \u2013 inovacij\u0173 pergal\u0117<\/p>\n<p>Kaip ir pernai, naujausiame TOP 500 reitinge savo pozicijas i\u0161laik\u0117 5 Latvijos bendrov\u0117s. Auk\u0161\u010diausiai \u012fvertinta \u201eLatvenergo\u201c (175 vieta, 1,7 mlrd. Eur, \u201316 proc.), po jos \u2013 \u201eRimi Latvia\u201c (287 vieta, 1,13 mlrd. Eur, +5 proc.), \u201eMaxima Latvija\u201c (294 vieta, 1,1 mlrd. Eur, +3 proc.), \u201eELKO Grupa\u201c (309 vieta, 1,06 mlrd. Eur, 0 proc.) ir \u201eAir Baltic Corporation\u201c (467 vieta, 746 mln. Eur, +12 proc.).<\/p>\n<p>I\u0161 Estijos \u012f reiting\u0105 pateko 9 \u012fmon\u0117s. Geriausiai pasirod\u0117 \u201eBolt Technology\u201c, pakilusi \u012f 147 viet\u0105 ir padidinusi apyvart\u0105 17 proc. iki 1,99 mlrd. Eur. <\/p>\n<p>Toliau rikiuojasi \u201eEesti Energia\u201c (165 vieta, 1,79 mlrd. Eur, \u20136 proc.), \u201eInfortar\u201c (226 vieta, 1,37 mlrd. Eur, +26 proc.), \u201eNG Investeeringud\u201c (284 vieta, 1,13 mlrd. Eur, 0 proc.), \u201eBolt Operations\u201c (288 vieta, 1,12 mlrd. Eur, +15 proc.), \u201eElenger Grupp\u201c (342 vieta, 978 mln. Eur, \u20134 proc.), \u201eTKM Grupp\u201c (355 vieta, 945 mln. Eur, 0 proc.), \u201eTavid\u201c (422 vieta, 805 mln. Eur, +49 proc.) ir \u201eTallink Grupp\u201c (437 vieta, 786 mln. Eur, \u20136 proc.).<\/p>\n<p>Pagal did\u017eiausi\u0173 VRE \u012fmoni\u0173 skai\u010di\u0173 pirmauja Lenkija, o Lietuva ir Slovakija pasidalino 6\u20137 vietas<\/p>\n<p>2024 m. \u201eCoface VRE TOP 500\u201c reitingas atskleid\u017eia ai\u0161ki\u0105 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 verslo strukt\u016br\u0105 pagal \u012fmoni\u0173 skai\u010di\u0173 ir j\u0173 generuojam\u0105 apyvart\u0105. <\/p>\n<p>Reitingo vir\u0161\u016bn\u0117je i\u0161lieka Lenkija, turinti net 178 bendroves, kuri\u0173 bendra apyvarta siekia 480,9 mlrd. Eur \u2013 tai daugiau nei vis\u0173 kit\u0173 \u0161ali\u0173 kartu sud\u0117jus. <\/p>\n<p>Antroje vietoje \u2013 \u010cekija su 71 \u012fmone ir 153,8 mlrd. Eur apyvarta, o Vengrija u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105 \u2013 61 \u012fmon\u0117 sugeneravo 131,9 mlrd. Eur. Toliau eina Rumunija, kurios 56 \u012fmon\u0117s pasiek\u0117 100,5 mlrd. Eur apyvart\u0105, bei Bulgarija su 27 bendrov\u0117mis ir 38,6 mlrd. Eur rezultatu. <\/p>\n<p>Slovakija ir Lietuva dalinasi \u0161e\u0161t\u0105\u2013septint\u0105 pozicijas, tur\u0117damos po 25 \u012fmones, ta\u010diau pagal apyvart\u0105 Lietuva nusileid\u017eia \u2013 46,0 mlrd. Eur, kai Slovakijos \u012fmon\u0117s sugeneravo 59,1 mlrd. Eur. Serbija (15 \u012fmoni\u0173, 21,0 mlrd. Eur), Kroatija (15 \u012fmoni\u0173, 20,4 mlrd. Eur) ir Slov\u0117nija (12 \u012fmoni\u0173, 22,2 mlrd. Eur) sudaro vidurin\u012f reitingo segment\u0105. <\/p>\n<p>Tuo tarpu Estija su 9 \u012fmon\u0117mis pasiek\u0117 12,0 mlrd. Eur, o Latvija, turinti 5 bendroves, sugeneravo 5,7 mlrd. Eur apyvart\u0105.<\/p>\n<p>\u201eNors pelningumo skirtumai tarp \u0161ali\u0173 i\u0161lieka reik\u0161mingi, naujausias \u201eCoface\u201c reitingas parod\u0117, kad did\u017eiausi pelnai buvo fiksuoti Lenkijoje, \u010cekijoje ir Vengrijoje \u2013 \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fmon\u0117s generuoja did\u017eiausi\u0105 grynojo pelno dal\u012f visame regione, \u2013 reziumuoja M. Valskys. \u2013 Baltijos valstyb\u0117s pasi\u017eymi palyginti ma\u017eesniu, ta\u010diau stabilesniu pelningumu, rodan\u010diu j\u0173 ekonomin\u012f atsparum\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 i\u0161laikyti tvar\u0173 augim\u0105.\u201c<\/p>\n<p>Septyniolikt\u0105 kart\u0105 \u201eCoface\u201c parengtas did\u017eiausi\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u012fmoni\u0173 reitingas \u012ftrauk\u0117 Bulgarijos, \u010cekijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos ir Slov\u0117nijos \u012fmones, kuri\u0173 2024 met\u0173 apyvarta buvo ne ma\u017eesn\u0117 kaip 300 mln. Eur. \u012e \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 ne\u012ftraukti finansini\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117jai, bankai, draudimo, lizingo \u012fmon\u0117s ir brokeriai. \u012e reiting\u0105 taip pat nepateko \u012fmon\u0117s, kurios iki nurodytos datos nepateik\u0117 finansini\u0173 duomen\u0173. \u201eCoface\u201c sudarytame VRE TOP\u2013500 reitinge \u012fvertintos ne tik \u012fmoni\u0173 pajamos, bet ir grynasis pelnas, darbuotoj\u0173 skai\u010dius ir kiti rodikliai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eCoface\u201c ekspert\u0173 vertinimu, VRE ekonomika per\u0117jo \u012f l\u0117to, bet stabilaus augimo etap\u0105 \u2013 2024 m. BVP padid\u0117jo apie&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39437,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,10546,7235,37,39,36,38,40,46,10545,10547],"class_list":{"0":"post-39436","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-darius-zubas","10":"tag-ignitis-grupe","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-verslas","17":"tag-vilniaus-prekyba","18":"tag-willgrow"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115543667214078169","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39436","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39436"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39436\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39437"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39436"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39436"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39436"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}