{"id":395,"date":"2025-09-21T12:42:11","date_gmt":"2025-09-21T12:42:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/395\/"},"modified":"2025-09-21T12:42:11","modified_gmt":"2025-09-21T12:42:11","slug":"knygos-kurios-niekada-nepasens-ir-neiseis-is-mados","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/395\/","title":{"rendered":"Knygos, kurios niekada nepasens ir nei\u0161eis i\u0161 mados"},"content":{"rendered":"

Louise Gl\u00fcck (g. 1943) \u2013 viena \u017einomiausi\u0173 Amerikos poe\u010di\u0173, 14 poezijos rinkini\u0173 ir poros es\u0117 rinkini\u0173 apie poezij\u0105 autor\u0117. Poet\u0117 yra laim\u0117jusi daugyb\u0119 svarbi\u0173 literat\u016brini\u0173 apdovanojim\u0173, \u012fskaitant Nacionalin\u012f humanitarini\u0173 moksl\u0173 medal\u012f, Nacionalin\u0119 knygos premij\u0105, Nacionalin\u012f knyg\u0173 kritik\u0173 rato apdovanojim\u0105 ir daugel\u012f kit\u0173. 2003\u20132004 m. Louise Gl\u00fcck buvo paskelbta JAV poete laureate. 2020 m. Nobelio premija poetei skirta \u201eu\u017e jos su niekuo nesupainiojam\u0105 poeti\u0161k\u0105 bals\u0105, kurio asketi\u0161kas gro\u017eis paver\u010dia individo egzistencij\u0105 universalia\u201c.<\/p>\n

2014 m. i\u0161leistas ir JAV Nacionalin\u012f knygos apdovanojim\u0105 u\u017e poezij\u0105 gav\u0119s eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkinys \u201eViltinga ir skaisti naktis\u201c \u2013 atsisveikinimo, i\u0161vykimo ir susitaikymo su mirtimi knyga<\/a>.<\/p>\n

<\/p>\n

\u201eTai yra poezijos knyga, o poezija visada yra apie gyvenim\u0105. \u0160iuo atveju tai yra tokia melancholi\u0161ka knyga, daug kalbanti apie \u017emoni\u0173 santyk\u012f su mirtimi, bet sugebanti tai parodyti labai jautriai, \u0161viesiai\u201c, \u2013 pasakojo J. \u017duolyt\u0117.<\/p>\n

Knygoje eil\u0117ra\u0161\u010diai pateikiami ir originalo, tai yra, angl\u0173 kalba, ir j\u0173 vertimai \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Knygos vert\u0117jai \u2013 Marius Burokas ir Dominykas Nork\u016bnas. <\/p>\n

\u201eLabai \u012fdomu skaitant pasi\u017ei\u016br\u0117ti, pagalvoti, pajausti, kaip tau originalo kalba skamba eil\u0117ra\u0161tis ir kaip jo vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Bet \u0161ios knygos vert\u0117jai tikrai yra puik\u016bs ir labai gerai sugeb\u0117jo atlikti \u0161\u012f darb\u0105 \u2013 man visada atrodo mistika, kaip i\u0161versti poezij\u0105. Bet \u010dia \u017emon\u0117s sugeba tai padaryti, o pati ra\u0161ytoja yra pelniusi daugyb\u0119 premij\u0173, tarp j\u0173 ir Nobelio, tad tikrai verta atkreipti \u012f d\u0117mes\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 J. \u017duolyt\u0117.<\/p>\n

B\u0117gdamas nuo politin\u0117s priespaudos a\u0161tuoniolikmetis Abdulrazakas Gurnah (1948 m.) paliko gimt\u0105j\u012f Zanzibar\u0105 ir apsigyveno Anglijoje. De\u0161imt roman\u0173 suk\u016br\u0119s autorius savo ra\u0161ytojo karjer\u0105 paskyr\u0117 tremties temai, nagrin\u0117damas klausim\u0105, kaip ir kod\u0117l \u017emon\u0117s atsiduria toli nuo nam\u0173, \u0161eimos, bendruomen\u0117s, o kartais ir nuo sav\u0119s. 2021 m. jam skirta Nobelio literat\u016bros premija u\u017e \u201ebekompromis\u012f ir u\u017euojautos kupin\u0105 \u012f\u017evalgum\u0105 nagrin\u0117jant kolonializmo padarini\u0173 ir pab\u0117g\u0117li\u0173 likim\u0173, pakibusi\u0173 tarp kult\u016br\u0173 ir \u017eemyn\u0173, temas\u201c.<\/p>\n

Pasak J. \u017duolyt\u0117s, \u0161ios temos atsispindi ir jo romane \u201eAnapus mirties\u201c: \u201e\u0160ioje knygoje galima pa\u017einti Afrikos istorij\u0105, kuri daugeliui m\u016bs\u0173 yra ma\u017eai \u017einoma, su\u017einoti apie ten gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 papro\u010dius, o tuo pa\u010diu tai yra ir nuotyki\u0173 knyga, ir meil\u0117s istorija, tad visko joje yra\u201c.<\/p>\n

\"\u201eAnapus <\/p>\n

Pab\u0117g\u0119s i\u0161 t\u0117v\u0173 nam\u0173 rytin\u0117je Afrikos pakrant\u0117je, dar visai ma\u017eas Iljasas pagrobiamas kolonijin\u0117s kariuomen\u0117s ir patenka \u012f vokie\u010di\u0173 misionieri\u0173 mokykl\u0105. Po daug met\u0173 jis galiausiai gr\u012f\u017eta \u012f gimt\u0105j\u012f kaim\u0105, ta\u010diau t\u0117v\u0173 neberanda, o sesuo Afija \u2013 atiduota \u017emon\u0117ms, kurie su ja elgiasi pras\u010diau nei su verge. I\u0161 tos pa\u010dios kariuomen\u0117s kitas jaunuolis \u2013 Hamza irgi gr\u012f\u017eta namo su giliais k\u016bno ir sielos randais. Jis tetrok\u0161ta paprast\u0173 dalyk\u0173 \u2013 tur\u0117ti darb\u0105 ir u\u017esitikrinti saugum\u0105. Tik sutik\u0119s gra\u017euol\u0119 Afij\u0105 supranta taipgi tro\u0161k\u0119s meil\u0117s. Jaunuoli\u0173 likimams pinantis \u012f vien\u0105, jiems gyvenant savo kasdien\u0105 ir \u012fsimylint, ant kito \u017eemyno ima tams\u0117damas slinkti naujo karo \u0161e\u0161\u0117lis.<\/p>\n

Jennifer Saint vis\u0105 gyvenim\u0105 \u017eav\u0117josi senov\u0117s graik\u0173 mitologija, tod\u0117l pasirinko klasikin\u0117s filologijos studijas Londono karali\u0161kajame koled\u017ee. Po studij\u0173 ji trylika met\u0173 dirbo angl\u0173 kalbos bei literat\u016bros mokytoja, skiepydama savo mokiniams meil\u0119 literat\u016brai ir ugdydama j\u0173 k\u016brybinio ra\u0161ymo \u012fg\u016bd\u017eius. Debiutinis Jennifer Saint romanas \u201eAriadn\u0117\u201c \u2013 tai feministinis senov\u0117s graik\u0173 mito perpasakojimas.<\/p>\n

<\/p>\n

\u201eKnyga paremta b\u016btent tuo klasikiniu mitu, kur\u012f daugelis yra gird\u0117j\u0119. Knygoje pasakojama tarsi i\u0161pl\u0117stin\u0117 istorija apie Ariadn\u0119, kuri gyvena Kretos saloje, pas savo tok\u012f gana tironi\u0161k\u0105 t\u0117v\u0105. Jos brolis yra Minotauras, pusiau \u017emogus pusiau jautis, kuris gyvena labirinte ir jam laikas nuo laiko kaip auka yra atve\u017eami jaunuoli\u0173 b\u016brys, 7 vaikinai ir 7 merginos, kuriuos jis su\u0117da. Bet kart\u0105 Ariadn\u0117 ir jos sesuo pamato, kad tarp t\u0173 jaunuoli\u0173 yra vienas labai gra\u017eus, kuris, paai\u0161k\u0117ja, dar yra princas, ir nusprend\u017eia juos i\u0161gelb\u0117ti. Na, ir tuomet \u012fsib\u0117g\u0117ja ta istorija, i\u0161 kurios v\u0117liau ir gim\u0117 tokie posakiai kaip Ariadn\u0117s si\u016blas ar Minotauro labirintas \u2013 jei kas ne\u017eino j\u0173 kilm\u0117s, \u010dia yra proga susipa\u017einti, o net jei ir \u017eino, vis tiek \u012fdomu skaityti, nes klasikinis mitas \u010dia perpasakojamas \u0161iuolaikine kalba, daugiau galvojant apie veik\u0117j\u0173 psichologij\u0105 ir pana\u0161iai\u201c, \u2013 pasakojo J. \u017duolyt\u0117.<\/p>\n

Pasak jos, tai taip pat yra proga ir daugiau su\u017einoti apie graik\u0173 mitologij\u0105, nes nors knygos centre yra Ariadn\u0117s mitas, bet sutinkami ir kiti legendiniai herojai, kaip Ikaras ir Dedalas ir kiti.<\/p>\n

Sofios Segovios \u201eKlaj\u016bnai\u201c \u2013 kito bestselerio \u201eBi\u010di\u0173 d\u016bzgesys\u201c autor\u0117s romanas apie istorijos kry\u017ekeles, vaikyst\u0119 ir kar\u0105.<\/p>\n

Tai pasakojimas apie dvi \u0161eimas i\u0161 skirting\u0173 Ryt\u0173 Pr\u016bsijos kra\u0161t\u0173, per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 priverstas b\u0117gti i\u0161 t\u0117vyn\u0117s. Apie Ilz\u0119 ir Arn\u0105, kuri\u0173 ner\u016bpesting\u0105 vaikyst\u0119 nutraukia bomb\u0173 sprogimai ir liepsn\u0173 pa\u0161vaist\u0117s. Ilz\u0117s \u0161eima, gelb\u0117damasi nuo art\u0117jan\u010dios soviet\u0173 armijos, at\u0161iauri\u0105 \u017eiem\u0105 palieka namus ir keliauja per karo siaubiam\u0105 \u0161al\u012f, ne\u017einodama, nei kur, nei kada baigsis j\u0173 alinanti kelion\u0117. Arnas su motina b\u0117ga \u012f dar besiginant\u012f Kionigsberg\u0105 ir slapstosi griuv\u0117siuose, vildamiesi po karo v\u0117l suburti i\u0161bla\u0161kyt\u0105 \u0161eim\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n

Per dviej\u0173 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarin\u0117s J\u016brat\u0117s a\u0161aros gija, i\u0161austa i\u0161 Lenkijos mi\u0161k\u0173 gl\u016bdumoje gimusi\u0173 pasak\u0173.<\/p>\n

\u201eTai yra klasikinis romanas, labai jautri istorija, kuri pradedama pasakoti dar nuo prie\u0161kario met\u0173, kaip \u0161eimos gyvena prie\u0161 kar\u0105, kokios vyrauja nuotaikos ir kaip viskas staiga pasikei\u010dia, kai \u017emon\u0117ms tenka b\u0117gti i\u0161 savo nam\u0173, ie\u0161koti ka\u017ekokio saugaus prieglobs\u010dio. Ai\u0161ku, labai daug dalyk\u0173 nutinka pakeliui, reikia priimti lemtingus sprendimus, deja, ne visiems pavyksta i\u0161gyventi. Labai skausminga, labai jautri, bet tuo pa\u010diu ir gra\u017ei knyga, nes vis tiek netgi karo metais atsiranda ka\u017ekoki\u0173 gra\u017ei\u0173 dalyk\u0173, vis tiek tie \u017emoni\u0173 santykiai b\u016bna stipriausi, u\u017esimezga ir meil\u0117s istorijos, b\u016bna \u017emoni\u0173, kurie, nepaisant nieko, padeda vieni kitiems\u201c, \u2013 sak\u0117 J. \u017duolyt\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Louise Gl\u00fcck (g. 1943) \u2013 viena \u017einomiausi\u0173 Amerikos poe\u010di\u0173, 14 poezijos rinkini\u0173 ir poros es\u0117 rinkini\u0173 apie poezij\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":396,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[269,113,270,268,145,37,39,36,38,40,114],"class_list":{"0":"post-395","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-alma-littera","9":"tag-entertainment","10":"tag-jurate-zuolyte","11":"tag-knyga","12":"tag-knygos","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lithuania","16":"tag-lithuanian","17":"tag-lt","18":"tag-pramogos"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/395","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=395"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/395\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/396"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=395"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=395"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=395"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}