Iki \u0161iol, remiantis Keli\u0173 eismo taisykl\u0117mis, automagistral\u0117se nuo lapkri\u010dio 1 d. iki kovo 31 d. maksimalus greitis buvo 110 km\/val. Naujoji tvarka leis laikinai gr\u0105\u017einti vasaros grei\u010dio re\u017eim\u0105, kai s\u0105lygos tam bus idealios. Sistema automati\u0161kai suma\u017eins leistin\u0105 greit\u012f, kai kelias taps slidus, oras at\u0161als ar blog\u0117s matomumas.<\/p>\n
\u201e\u0160i tvarka i\u0161 esm\u0117s sako, kad valstyb\u0117 pasitiki vairuotojais. Bet kartu tai yra ir i\u0161bandymas, ar to pasitik\u0117jimo esame verti: ar sugeb\u0117sime elgtis brand\u017eiai, kai \u017eenklas leid\u017eia daugiau?\u201c, \u2013 teigia vienos i\u0161 did\u017eiausi\u0173 Lietuvoje pasiruo\u0161imo vairavimo egzaminams platformos \u201eKETbilietai.lt\u201c eismo saugumo specialistas Jonas Jank\u016bnas.<\/p>\n
Pasak jo, dinaminio grei\u010dio sistema priartina Lietuv\u0105 prie Vakar\u0173 pasaulyje taikom\u0173 eismo kontrol\u0117s standart\u0173, ta\u010diau labai svarbu, kad vairuotojai didesn\u012f leistin\u0105 greit\u012f vertint\u0173 ne kaip savaime suprantam\u0105 pasirinkim\u0105, o kaip i\u0161imt\u012f.<\/p>\n
\u201eAtsakinga b\u016bt\u0173 grei\u010diau va\u017eiuoti tik tada, kai oro s\u0105lygos \u2013 geros, automobilis techni\u0161kai tvarkingas, o vairuotojas \u2013 visi\u0161kai susikaup\u0119s, nes 130 km\/val. greitis \u0161altame ore gali pasi\u016blyti ir netik\u0117t\u0173 staigmen\u0173\u201c, \u2013 teigia ekspertas.<\/p>\n
Kur slypi pavojai<\/p>\n
\u201eKai va\u017eiuojame grei\u010diau, vairuotojo reakcijos laikas i\u0161lieka i\u0161 esm\u0117s toks pat, ta\u010diau reakcijos kelias \u2013 atstumas, kur\u012f per t\u0105 laik\u0105 nuva\u017eiuojame \u2013 tampa gerokai didesnis. D\u0117l didesnio grei\u010dio taip pat neproporcingai ilg\u0117ja ir stabdymo kelias \u2013 atstumas, kurio reikia automobiliui sustoti jau nuspaudus stabd\u017ei\u0173 pedal\u0105. D\u0117l to bendras sustojimo kelias i\u0161auga drasti\u0161kai, net jei stabd\u017eiai puik\u016bs ir kelias sausas\u201c, \u2013 primena J.Jank\u016bnas.<\/p>\n
Svarbu suprasti, teigia ekspertas, kad padvigubinus greit\u012f, pavyzd\u017eiui, nuo 50 iki 100 km\/val., sm\u016bgio j\u0117ga i\u0161auga ne du, o keturis kartus. Net ir, atrodyt\u0173, nedidelis grei\u010dio padidinimas nuo 110 km\/val. iki 130 km\/val. (apie 18 proc.) rei\u0161kia, kad susid\u016brimas bus apie 39 proc. stipresnis.<\/p>\n
Lietuvoje grei\u010dio vir\u0161ijimas ar netinkamai pagal situacij\u0105 parinktas greitis yra viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 tragi\u0161k\u0173 avarij\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Keli\u0173 eismo taisykl\u0117s nustato, kad vairuotojai visuomet privalo va\u017eiuoti saugiu, o ne maksimaliu leistinu grei\u010diu.<\/p>\n
J.Jank\u016bnas pabr\u0117\u017eia, kad tai numatyta ir 127-ame KET punkte: \u201ePasirinkdamas va\u017eiavimo greit\u012f, vairuotojas turi atsi\u017evelgti \u012f va\u017eiavimo s\u0105lygas, ypa\u010d vietov\u0117s reljef\u0105, kelio ir transporto priemon\u0117s b\u016bkl\u0119 ir krovin\u012f, meteorologines s\u0105lygas, taip pat eismo intensyvum\u0105, kad gal\u0117t\u0173 sustabdyti transporto priemon\u0119 iki bet kurios i\u0161 anksto numatomos kli\u016bties. Jis turi sul\u0117tinti greit\u012f ir prireikus sustoti, jeigu to reikia d\u0117l susidariusi\u0173 aplinkybi\u0173, ypa\u010d kai blogas matomumas.\u201c<\/p>\n
\u201eBe to, didesnis greitis neatsiejamas nuo KET 126 punkte nustatyto reikalavimo laikytis saugaus atstumo. Va\u017eiuojant 130 km\/val. grei\u010diu, minimalus saugus atstumas iki priekyje va\u017eiuojan\u010dio automobilio sausame kelyje tur\u0117t\u0173 b\u016bti bent 75\u201380 metr\u0173. Tai atitinka daugiau nei \u201edviej\u0173 sekund\u017ei\u0173 taisykl\u0119\u201c, o pat\u012f atstum\u0105 \u017eiem\u0105 rekomenduojama dar labiau didinti\u201c, \u2013 sako \u201eKETbilietai.lt\u201c eismo saugumo specialistas.<\/p>\n
Ne visi sausi keliai\u00a0saug\u016bs<\/p>\n
Leistin\u0105 greit\u012f pilotinio projekto metu reguliuos intelektin\u0117s transporto sistemos: keli\u0173 oro s\u0105lyg\u0173 stotel\u0117s, kintamos informacijos \u017eenklai ir vaizdo kameros. Ta\u010diau J.Jank\u016bnas pabr\u0117\u017eia, kad galutin\u012f sprendim\u0105, kokiu grei\u010diu va\u017eiuoti, visgi priims patys vairuotojai.<\/p>\n
\u201eItin da\u017ena ir didel\u0117 vairuotoj\u0173 klaida \u017eiem\u0105 \u2013 manyti, kad pa\u017evelgus \u012f kelio pavir\u0161i\u0173 galima tiksliai \u012fvertinti jo b\u016bkl\u0119. \u0160altuoju sezonu kelias retai b\u016bna vienodos b\u016bkl\u0117s visame ruo\u017ee. Vienoje vietoje gali b\u016bti sausa, o u\u017e keli\u0173 kilometr\u0173, pav\u0117syje po med\u017eiais ar ant viaduko, kelias jau gali b\u016bti pasideng\u0119s \u0161erk\u0161nu ar net ledu. Net +1 laipsnio \u0161iluma neu\u017etikrina, kad ledo kelyje visai n\u0117ra.<\/p>\n
Vairuotojai turi atsi\u017evelgti ne tik \u012f plika akimi matom\u0105 asfalt\u0105, bet ir met\u0173 laik\u0105, paros met\u0105, \u0161e\u0161\u0117li\u0173 zonas, v\u0117j\u0105, dr\u0117gm\u0119 ir net savo nuovarg\u012f\u201c, \u2013 akcentuoja J.Jank\u016bnas.<\/p>\n
Ekspertas primena ir svarb\u0173 psichologin\u012f aspekt\u0105: kuo geresn\u0117mis technologijomis naudojam\u0117s, tuo labiau esame link\u0119 jomis pasikliauti, manydami, kad jos mus apsaugos ir atidumo nebereikia.<\/p>\n
\u201eKintamas greitis ekrane \u2013 nepakankamas saugumo garantas. Sistema \u012fvertina aplinkos duomenis, bet ji ne\u017eino, kiek laiko \u0161i\u0105nakt miegojote, kokia yra j\u016bs\u0173 savijauta ir reakcijos greitis, ar j\u016bs\u0173 automobilio padangos tikrai yra \u017eiemin\u0117s ir nenusid\u0117v\u0117jusios, galiausiai \u2013 ar staiga ne\u012fva\u017eiuosite \u012f pav\u0117s\u012f, kur s\u0105lygos gali b\u016bti visai kitokios. Saugumas kelyje yra j\u016bs\u0173 rankose\u201c, \u2013 primena \u201eKETbilietai.lt\u201c atstovas.<\/p>\n
Ypa\u010d pavojus did\u0117ja tamsiuoju paros metu.<\/p>\n
\u201eNakt\u012f kelias gali atrodyti sausas, bet ant jo susidaro nematomas ledo ar \u0161erk\u0161no sluoksnis. Tai vienas i\u0161 pavojingiausi\u0173 derini\u0173: vizualiai nieko nematote, ta\u010diau sukibimo n\u0117ra. \u017dvilganti danga taip pat gali reik\u0161ti led\u0105, o \u012fva\u017eiuojant \u012f pos\u016bk\u012f jau\u010diamas slystel\u0117jimas \u2013 ai\u0161kus signalas l\u0117tinti. Labai svarbu steb\u0117ti ir eism\u0105 aplink: jei kiti vairuotojai va\u017eiuoja l\u0117\u010diau nei leid\u017eiama, grei\u010diausiai jie jau\u010diasi nesaugiai ne be prie\u017easties\u201c, \u2013 sako eismo saugumo specialistas.<\/p>\n
Kada 130 km\/val. yra tikrai saugu?<\/p>\n
Ekspertas pataria vairuotojams: jei nesate visi\u0161kai tikri, kad va\u017eiuoti dideliu grei\u010diu saugu, privalote rinktis ma\u017eesn\u012f greit\u012f.<\/p>\n
Svarb\u016bs ir techniniai aspektai, apie kuriuos vairuotojai kartais pamir\u0161ta. Pavyzd\u017eiui, padang\u0173 kokyb\u0117 \u017eiem\u0105 gali b\u016bti lemiama \u2013 ji saugiam stabdymui neretai turi daugiau \u012ftakos nei bet kuris kelio \u017eenklas. Vienas vairuotojas su naujomis \u017eiemin\u0117mis padangomis saugiai sustos, kitas su nusid\u0117v\u0117jusiomis \u2013 netur\u0117s joki\u0173 \u0161ans\u0173.<\/p>\n
\u201eKETbilietai.lt\u201c pateikia klausimyn\u0105, padedant\u012f pasirinkti saug\u0173 va\u017eiavimo greit\u012f. Va\u017eiuoti 130 km\/val. grei\u010diu \u017eiem\u0105 galima tik tada, kai \u012f visus \u0161iuos klausimus atsakote \u201eTAIP\u201c:<\/p>\n
1. Ar kelias yra visi\u0161kai sausas ir \u0161varus (n\u0117ra \u0161lapio sniego, purvo)?<\/p>\n
2. Ar matomumas yra geras (yra \u0161viesu, n\u0117ra r\u016bko, \u0161lapdribos, snygio)?<\/p>\n
3. Ar oro temperat\u016bra yra stabili ir ne artima 0\u00b0C (pvz., \u0161al\u010diau nei -3\u00b0C arba \u0161il\u010diau nei +3\u00b0C), kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta staigaus plikled\u017eio formavimosi?<\/p>\n
4. Ar automobilis yra techni\u0161kai tvarkingas? Ar \u017eiemin\u0117s padangos yra kokybi\u0161kos, nenusid\u0117v\u0117jusios (likutis akivaizd\u017eiai didesnis nei minimal\u016bs 3 mm) ir tinkamai prip\u016bstos?<\/p>\n
5. Ar eismas yra neintensyvus, nereikia nuolat manevruoti tarp l\u0117\u010diau va\u017eiuojan\u010di\u0173 automobili\u0173? Didelis grei\u010di\u0173 skirtumas tarp juost\u0173 yra reik\u0161minga rizika.<\/p>\n
6. Ar esate visi\u0161kai \u017evalus, susikaup\u0119s, nepavarg\u0119s ir pasiruo\u0161\u0119s greitai reaguoti?<\/p>\n
\u201eJei bent \u012f vien\u0105 klausim\u0105 atsak\u0117te \u201ene\u201c arba \u201ene\u017einau\u201c, tuomet 130 km\/val. yra nepagr\u012fsta rizika, net jei kintamas kelio \u017eenklas t\u0105 akimirk\u0105 tai leid\u017eia. Rinkit\u0117s saug\u0173, o ne maksimaliai leistin\u0105 greit\u012f\u201c, \u2013 apibendrina eismo saugumo specialistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Iki \u0161iol, remiantis Keli\u0173 eismo taisykl\u0117mis, automagistral\u0117se nuo lapkri\u010dio 1 d. iki kovo 31 d. maksimalus greitis buvo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":39651,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-39650","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115546553268172229","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39650","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39650"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39650\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/39651"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39650"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39650"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39650"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}