{"id":401,"date":"2025-09-21T12:45:24","date_gmt":"2025-09-21T12:45:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/401\/"},"modified":"2025-09-21T12:45:24","modified_gmt":"2025-09-21T12:45:24","slug":"beveik-visoje-es-moteru-daugiau-nei-vyru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/401\/","title":{"rendered":"Beveik visoje ES \u2013 moter\u0173 daugiau nei vyr\u0173"},"content":{"rendered":"

Specialistai taip pat pa\u017eymi, kad moter\u0173 ir vyr\u0173 disbalansas vyresn\u0117se am\u017eiaus grup\u0117se n\u0117ra vien tik statistika \u2013 jis atveria ne vien\u0105 skaud\u017ei\u0105 problem\u0105: moterys<\/a>, senatv\u0117je likusios vienos, da\u017eniau susiduria su vieni\u0161umu, izoliacija, skurdo rizika. <\/p>\n

\"Senjor\u0117, <\/p>\n

Moter\u0173 daugiau nei vyr\u0173 beveik visose ES \u0161alyse: labiausiai i\u0161siskiria Baltijos \u0161alys<\/p>\n

\u201eEurostat\u201c duomenys rodo, kad 2024 m. prad\u017eioje ES gyveno apie 229 milijonai moter\u0173 ir 220 milijon\u0173 vyr\u0173. Tai rei\u0161kia, kad moter\u0173 buvo ma\u017edaug 4,4 proc. daugiau nei vyr\u0173 \u2013 arba, kitaip tariant, 100 vyr\u0173 teko 104 moterys.<\/p>\n

Daugiau moter\u0173 nei vyr\u0173 buvo beveik visose ES \u0161alyse, i\u0161skyrus Malt\u0105, \u0160vedij\u0105, Liuksemburg\u0105 ir Slov\u0117nij\u0105. Maltoje 100 vyr\u0173 teko kiek daugiau nei 88 moterys, \u0160vedijoje, Liuksemburge ir Slov\u0117nijoje \u2013 kiek daugiau nei 98.<\/p>\n

Did\u017eiausias moter\u0173 ir vyr\u0173 skirtumas nustatytas Latvijoje. Joje 100 vyr\u0173 tenka 115 moter\u0173, tai rei\u0161kia, kad moter\u0173 Latvijoje yra 15,5 proc. daugiau nei vyr\u0173. Antroje vietoje po Latvijos rikiuojasi Lietuva, kur 100 vyr\u0173 tenka kiek daugiau nei 111 moter\u0173, tre\u010dioje \u2013 Estija su beveik tokiu pat rodikliu. Toliau po Baltijos valstybi\u0173 seka Portugalija, Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Pranc\u016bzija, Kroatija ir Rumunija.<\/p>\n

Prie\u0161 20 met\u0173, 2004-aisiais, skirtumas buvo dar didesnis \u2013 moter\u0173 buvo apie 5,4 proc. daugiau nei vyr\u0173. Nuo to laiko situacija \u012fvairiose \u0161alyse pasikeit\u0117 nevienodai: 77 valstyb\u0117se moter\u0173, palyginti su vyrais<\/a>, padaug\u0117jo, o 20 \u0161ali\u0173 \u2013 suma\u017e\u0117jo. Did\u017eiausias moter\u0173 dalies augimas fiksuotas Bulgarijoje (i\u0161 105 moter\u0173 100 vyr\u0173 iki 108), o labiausiai suma\u017e\u0117jusi moter\u0173 dalis fiksuota Maltoje (i\u0161 102 moter\u0173 100 vyr\u0173 suma\u017e\u0117jo iki 89).<\/p>\n

Lietuvoje moter\u0173 daugiau nei vyr\u0173 tik vyresn\u0117se am\u017eiaus grup\u0117se <\/p>\n

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto asistent\u0117 ir mokslo darbuotoja dr. Dovil\u0117 Galdauskait\u0117 \u201eDelfi\u201c pa\u017eymi, kad pateikta bendroji tendencija neatspindi skirtum\u0173 pagal am\u017ei\u0173, kurie svarb\u016bs vertinant demografini\u0173 proces\u0173 \u012ftak\u0105, ypa\u010d ilgalaik\u0117je perspektyvoje. <\/p>\n

\"Dovil\u0117 <\/p>\n

\u201ePagal 2025 m. sausio 1 d. Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenis, Lietuvoje gyveno 1 373 683 vyrai ir 1 516 981 moteris. Vadinasi, moter\u0173 buvo 143 298 daugiau nei vyr\u0173\u201c, \u2013 patikslina ji.<\/p>\n

\u201eVis d\u0117lto tarp 0\u201348 met\u0173 gyventoj\u0173 visose pametin\u0117se am\u017eiaus grup\u0117se yra daugiau vyr\u0173 nei moter\u0173. Tarp 49 m. ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 stebima tendencija, kad moter\u0173 skai\u010dius vis labiau vir\u0161ija vyr\u0173 skai\u010di\u0173. Galiausiai, tarp 71 m. ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 moter\u0173 skai\u010dius yra didesnis nei vyr\u0173 bent 1,5 karto\u201c, \u2013 nurodo sociolog\u0117-demograf\u0117. <\/p>\n

Ji taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad, vertinant 5\u201310 met\u0173 tendencijas, moter\u0173 skai\u010dius tenkantis 100-ui vyr\u0173, nors ir suma\u017e\u0117jo nuo 117 (2014\u20132019 m.) iki 111 (2024 m.), situacija i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117.<\/p>\n

Kas Lietuvoje lemia moter\u0173 ir vyr\u0173 disbalans\u0105?<\/p>\n

D. Galdauskait\u0117, remdamasi Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenimis, taip pat pabr\u0117\u017eia, kad tarp vyresnio am\u017eiaus gyventoj\u0173 moter\u0173 ir vyr\u0173 disbalans\u0105 labiausiai lemia mirtingumo skirtumai. 2024 m. Lietuvos vyr\u0173 vidutin\u0117 tik\u0117tina gyvenimo trukm\u0117 buvo 73,02 meto, o moter\u0173 \u2013 81,64, tai yra 8,62 meto ilgesn\u0117 nei vyr\u0173.<\/p>\n

Prie disbalanso, anot sociolog\u0117s-demograf\u0117s, taip pat prisideda ir imigracija. Nuo 2019 m. Lietuvoje fiksuojama teigiama neto tarptautin\u0117 migracija \u2013 \u012f \u0161al\u012f atvyksta daugiau \u017emoni\u0173, negu i\u0161 jos i\u0161vyksta. <\/p>\n

\"Oro <\/p>\n

\u201e2024 m. imigravo 14 724 moterys ir 37 121 vyras, o emigravo \u2013 7 838 moterys ir 20 867 vyrai\u201c, \u2013 duomenis pateikia \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n

\u201eTarp imigrant\u0173 daugiau vyr\u0173 ir ypa\u010d darbingiausio am\u017eiaus grup\u0117je (20\u201359 m.), kur tris ketvirtadalius imigrant\u0173 sudaro vyrai (vyr\u0173 \u2013 31 878, moter\u0173 \u2013 9 945)\u201c, \u2013 priduria ji. <\/p>\n

Moterims kyla didesn\u0117 rizika susidurti su skurdu vyresniame am\u017eiuje <\/p>\n

D. Galdauskait\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad nors disbalansas tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 egzistuoja, tai netur\u0117t\u0173 tur\u0117ti \u012ftakos partneri\u0173 pasirinkimui ir netur\u0117t\u0173 sukurti santuokin\u0117s rinkos susitraukimo (angl. marriage squeeze) d\u0117l am\u017eiaus, kitaip nei, pavyzd\u017eiui, Piet\u0173 Kor\u0117joje ar Indijoje, kur kult\u016bri\u0161kai teikiama pirmenyb\u0117 susilaukti berniuko. <\/p>\n

Vis d\u0117lto, anot jos, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad moter\u0173 vidutin\u0117 tik\u0117tina gyvenimo trukm\u0117 \u017eenkliai ilgesn\u0117 nei vyr\u0173, joms kyla didesn\u0117 rizika tapti na\u0161l\u0117mis ir, egzistuojant pensij\u0173 atotr\u016bkiui, susidurti su skurdu vyresniame am\u017eiuje.<\/p>\n

Socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117 taip pat pa\u017eymi, kad atsi\u017evelgiant \u012f pastarojo de\u0161imtme\u010dio tendencijas, disbalansas tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 ma\u017e\u0117ja ir turi perspektyv\u0105 ma\u017e\u0117ti, tikintis vidutin\u0117s tik\u0117tinos gyvenimo trukm\u0117s ilg\u0117jimo, ypa\u010d tarp vyr\u0173. <\/p>\n

\u201eMigracijos srautai, apimtys ir strukt\u016bra n\u0117ra lengvai prognozuojami, ta\u010diau remiantis pastarojo de\u0161imtme\u010dio tendencijomis, tai netur\u0117t\u0173 tur\u0117ti tiesioginio \u017eenklaus poveikio ly\u010di\u0173 disbalansui\u201c, \u2013 akcentuoja ji.<\/p>\n

D. Galdauskait\u0117 taip pat priduria, kad \u0161iuo metu Lietuvoje neegzistuojanti kult\u016brin\u0117 preferencija d\u0117l naujagimi\u0173 lyties neturi pagrindo atsirasti ir per tok\u012f trump\u0105 laik\u0105 \u012fsigal\u0117ti.<\/p>\n

Moterys gyvena ilgiau, bet vyresniame am\u017eiuje patiria vieni\u0161um\u0105, izoliacij\u0105 <\/p>\n

Bulgarija, \u201eEurostato\u201c duomenimis, yra ketvirta \u0161alis pagal ly\u010di\u0173 disbalans\u0105 ES, joje 100 vyr\u0173 tenka kiek daugiau nei 108 moterys. \u0160alies naujien\u0173 portalas \u201eMediapool\u201c informuoja, kad valstyb\u0117je vyr\u0173 skai\u010dius vir\u0161ija moter\u0173 visose am\u017eiaus grup\u0117se iki 55 met\u0173. Did\u0117jant am\u017eiui, moter\u0173 skai\u010dius ir j\u0173 santykin\u0117 dalis taip pat did\u0117ja. <\/p>\n

Kaip ir Lietuvoje toki\u0105 situacij\u0105 lemia trumpesn\u0117 vyr\u0173 gyvenimo trukm\u0117. <\/p>\n

\u201eMediapool\u201c taip pat pastebi, kad Bulgarijoje daug moter\u0173 brandaus am\u017eiaus sulaukia be partneri\u0173, o tai gali lemti vienatv\u0119 ir izoliacij\u0105.<\/p>\n

\"Senjor\u0117, <\/p>\n

Pa\u017eymima, kad \u0161iai problemai spr\u0119sti \u0161alyje imamasi nepakankamai priemoni\u0173: n\u0117ra resocializacijos program\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms i\u0161vengti izoliacijos. Be to, dauguma senjor\u0173 nesinaudoja socialini\u0173 tinkl\u0173 teikiamomis bendravimo galimyb\u0117mis.<\/p>\n

Did\u0117jant am\u017eiui, gil\u0117ja vieni\u0161umo problema<\/p>\n

VU Filosofijos fakulteto interneto svetain\u0117je publikuotame straipsnyje patvirtinama, kad da\u017eniau vieni\u0161os jau\u010diasi moterys, o \u0161ie skirtumai atsiranda ne tik d\u0117l psichosocialini\u0173 ly\u010di\u0173 skirtum\u0173, bet ir d\u0117l to, kad statisti\u0161kai moterys gyvena ilgiau negu vyrai, tad jos da\u017eniau senatv\u0117je lieka gyventi vienos.<\/p>\n

Straipsnyje pabr\u0117\u017eiama ir tai, kad vieni\u0161umo problema apskritai gil\u0117ja senstant, ypa\u010d pasiekus pensin\u012f am\u017ei\u0173.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Lietuva kit\u0173 ES \u0161ali\u0173 kontekste pasi\u017eymi dideliu vieni\u0161umo atotr\u016bkiu lyginant 50\u201364 ir 65 met\u0173 bei vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 grupes: egzistuoja daugiau nei trigubas vieni\u0161umo atotr\u016bkis tarp \u0161i\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173. <\/p>\n

Vieni\u0161umo atotr\u016bkiu Lietuv\u0105 lenkia tik Rumunija, Graikija ir Latvija. Ma\u017eiausiu vieni\u0161umo lygiu tarp vyresnio ir senyvo am\u017eiaus gyventoj\u0173 ES pasi\u017eymi danai, austrai ir suomiai.<\/p>\n

Anot VU tyr\u0117jos doc. J. Navick\u0117s, palyginti su Ryt\u0173 ir Piet\u0173 Europos \u0161alimis, vieni\u0161umo jausmas yra ma\u017eiau paplit\u0119s Skandinavijos ir Vakar\u0173 Europos \u0161alyse, kur labiau i\u0161vystytos socialin\u0117s, susisiekimo, kult\u016brin\u0117s ir sveikatos paslaugos, daug geresn\u0117 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 materialin\u0117 pad\u0117tis ir pajam\u0173 apsauga. <\/p>\n

\"Jekaterina <\/p>\n

Vieni\u0161um\u0105 lemia ir kiti veiksniai: am\u017eius, \u017eemos pajamos, sveikatos problemos <\/p>\n

Kiti svarb\u016bs vieni\u0161umo veiksniai, kure \u012fvardijami VU Filosofijos fakulteto publikacijoje, \u2013 ne tik partnerio praradimas d\u0117l mirties ar skyryb\u0173, bet ir pajam\u0173 suma\u017e\u0117jimas bei sveikatos pablog\u0117jimas. \u0160ie elementai taip pat gali b\u016bti tarpusavyje glaud\u017eiai susij\u0119. Lyginant Baltijos \u0161alis atsiskleid\u017eia, kad vyresnio am\u017eiaus lietuviai ypa\u010d pabr\u0117\u017eia sveikatos \u012ftak\u0105 vieni\u0161umo jausmui stipr\u0117ti.<\/p>\n

Lietuva pasi\u017eymi prastais vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 sveikatos rodikliais ir auk\u0161tu skurdo rizikos lygiu tarp pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, ypa\u010d tarp gyvenan\u010di\u0173 vien\u0173. \u017demiau skurdo rizikos ribos 2021 m. gyveno beveik 40 proc. pensinio am\u017eiaus asmen\u0173 ir beveik kas antras vieni\u0161as asmuo. Tyrimai rodo, kad pajamos Lietuvoje yra glaud\u017eiai susijusios su vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 subjektyvia gerove, kuri\u0105 vieni\u0161umo jausmas ma\u017eina. <\/p>\n

Prasta sveikata ir skurdas riboja Lietuvos vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 galimybes bendrauti, ma\u017eina j\u0173 aktyvum\u0105, didina socialin\u0119 vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 atskirt\u012f ir vieni\u0161umo jausm\u0105.<\/p>\n

\"Senjor\u0117, <\/p>\n

Prie didesnio vieni\u0161umo prisideda ir tai, kad Lietuva pagal vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105 yra tarp \u017eemesnio aktyvumo \u0161ali\u0173. Aktyvus gyvenimo b\u016bdas \u2013 savanoryst\u0117 arba kita labdaringa veikla, dalyvavimas mokymuose, sportin\u0117je veikloje, naryst\u0117 socialiniuose ar kitokiuose klubuose, visuomenin\u0117se, bendruomen\u0117s ar politin\u0117se organizacijose, knyg\u0173, \u017eurnal\u0173 ar laikra\u0161\u010di\u0173 skaitymas ir kt. Tyrim\u0173 ap\u017evalga rodo, kad dirbantys prie\u0161pensinio ir pensinio am\u017eiaus \u017emon\u0117s pasi\u017eymi geresne gerove, fizine bei psichine sveikata tais atvejais, kai darbo vieta yra kokybi\u0161ka.<\/p>\n

Savo ruo\u017etu J. Navick\u0117 pa\u017eymi, kad kaip visuomen\u0117 turime siekti geresn\u0117s vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 sveikatos ir pajam\u0173 apsaugos, didesnio vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 prieinamumo, sudaryti geresnes s\u0105lygas j\u0173 aktyvumui, \u012fsitraukimui \u012f \u012fvairias nedarbines ir darbines veiklas. Asmeniniu lygmeniu yra svarbu prisiminti, kad net vienas susitikimas ar kontaktas per savait\u0119 gali padaryti reik\u0161ming\u0105 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 savijautai, o an\u016bkai pas senelius gali sve\u010diuotis ne tik per did\u017ei\u0105sias met\u0173 \u0161ventes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Specialistai taip pat pa\u017eymi, kad moter\u0173 ir vyr\u0173 disbalansas vyresn\u0117se am\u017eiaus grup\u0117se n\u0117ra vien tik statistika \u2013 jis…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":402,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[283,282,25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,281,23,22,44,28,29,26,27,280,74,75,76],"class_list":{"0":"post-401","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-pulseurope","9":"tag-amzius","10":"tag-antrastes","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-moterys","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pasaulis","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-vyrai","32":"tag-world","33":"tag-world-news","34":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/401","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=401"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/401\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/402"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=401"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=401"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=401"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}