Nors augan\u010dias i\u0161laidas maistui ir toliau jau\u010dia did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173, savo apsipirkimo \u012fpro\u010dius jie yra priversti keisti re\u010diau, rodo kasmetin\u0117 \u201eCitadele\u201c banko inicijuota gyventoj\u0173 apklausa. Pasak ekspert\u0173, pirk\u0117jai prisitaiko prie nauj\u0173 kain\u0173 bei daugiau d\u0117mesio skiria pirkini\u0173 krep\u0161elio planavimui.<\/p>\n
Kad m\u0117nesio i\u0161laidos maistui stipriai i\u0161augo ir d\u0117l to turi atsisakyti daugelio \u012fprast\u0173 pirkini\u0173, nurod\u0117 13 proc. respondent\u0173, 13 proc. punkt\u0173 ma\u017eiau nei pra\u0117jusiais metais. 28 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad j\u0173 i\u0161laidos maistui \u0161iek tiek padid\u0117jo, tod\u0117l riboja kai kuriuos pirkinius. Pernai taip nurod\u0117 25 proc. gyventoj\u0173.<\/p>\n
56 proc. apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117, kad j\u0173 i\u0161laidos maistui labai nepasikeit\u0117 arba \u0161iek tiek padid\u0117jo, ta\u010diau vis dar gali leisti sau visk\u0105, kaip ir anks\u010diau. 2024 m. lapkrit\u012f taip nurod\u0117 33 proc. gyventoj\u0173, arba 23 proc. punktais ma\u017eiau nei \u0161iemet.<\/p>\n
Labiausiai padid\u0117jusias i\u0161laidas maistui nurod\u0117 jau\u010diantys 18\u201339 m. am\u017eiaus grup\u0117s respondentai (36 proc.). I\u0161laid\u0173 suma\u017e\u0117jimo nepajaut\u0117 vos 4 proc. vis\u0173 respondent\u0173, 1 proc. punktu daugiau nei pra\u0117jusiais metais.<\/p>\n
Palyginimui, Latvijoje atlikta analogi\u0161ka apklausa parod\u0117, kad net 55 proc. gyventoj\u0173 yra priversti atsisakyti daugelio maisto produkt\u0173 ar kai kuriuos pirkinius riboti. 41 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 nurod\u0117, kad j\u0173 i\u0161laidos maistui labai nepasikeit\u0117 arba \u0161iek tiek padid\u0117jo, ta\u010diau vis dar gali leisti sau visk\u0105, kaip ir anks\u010diau. Tik 3 proc. teig\u0117, jog j\u0173 i\u0161laidos maistui suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
\u201eNors bendras maisto kain\u0173 augimas Lietuvoje vis dar i\u0161lieka s\u0105lyginai auk\u0161tas, gyventoj\u0173 dalis, kuriai tenka smarkiai riboti vartojim\u0105, suma\u017e\u0117jo. Prie to prisid\u0117jo ir \u0161iemet jau\u010diamas reik\u0161mingas gyventoj\u0173 perkamosios galios atsigavimas, kuriam \u012ftakos turi infliacij\u0105 lenkiantis atlyginim\u0173 augimas bei suma\u017e\u0117jusios paskol\u0173 pal\u016bkanos. Dalis nam\u0173 \u016bki\u0173 taip pat prisitaik\u0117 prie kain\u0173 poky\u010di\u0173 ir atsakingiau valdo savo i\u0161laidas\u201c, \u2013 teigia \u201eCitadele\u201c banko Baltijos \u0161ali\u0173 klient\u0173 patirties tobulinimo centro vadov\u0117 Rasa Nar\u0117.<\/p>\n
\u0160ias tendencijas patvirtina ir Europos Komisijos apklausos \u2013 Lietuvos gyventoj\u0173 nuomon\u0117 apie finans\u0173 perspektyvas 2025 m. spal\u012f buvo bene geriausia istorijoje bei tokia pat gera kaip ir prie\u0161 pasaulin\u0119 finans\u0173 kriz\u0119.<\/p>\n
Gyventojai labiau planuoja pirkinius<\/p>\n
Remiantis naujausiais Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros (VDA) duomenimis, \u0161i\u0173 met\u0173 spal\u012f maisto produkt\u0173 ir nealkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 kain\u0173 metinis augimas sudar\u0117 5 proc. Tai 1 proc. punkto didesnis augimas nei vis\u0173 vartojimo preki\u0173 ir paslaug\u0173.<\/p>\n
Nors pastaruoju metu bendras maisto produkt\u0173 kain\u0173 augimo tempas kiek sul\u0117t\u0117jo, \u017eymesnis pagrindini\u0173 preki\u0173 \u2013 m\u0117sos, pieno produkt\u0173 \u2013 brangimas labiausiai ir l\u0117m\u0117 gyventoj\u0173 jau\u010diamas padid\u0117jusias i\u0161laidas, pastebi R. Nar\u0117.<\/p>\n
VDA duomenimis, labiausiai per metus pabrango kava, arbata, kakava (15,6 proc.); cukrus, \u0161okoladas, uogien\u0117s (8,3 proc.); pienas, s\u016bris ir kiau\u0161iniai (6 proc.), o l\u0117\u010diausiai kainos kilo duonos bei gr\u016bd\u0173 produkt\u0173 (2,2 proc.) ir dar\u017eovi\u0173 segmente (1,8 proc.).<\/p>\n
\u201eRemiantis duomenimis, tarp vis\u0173 maisto produkt\u0173 kategorij\u0173 n\u0117ra n\u0117 vieno segmento, kur per metus kainos b\u016bt\u0173 suma\u017e\u0117jusios. Tai ver\u010dia pirk\u0117jus da\u017eniau lyginti pana\u0161i\u0173 produkt\u0173 kainas ar j\u0173 nusipirkti tik akcij\u0173 metu. Galima daryti i\u0161vad\u0105, kad pirk\u0117jai tapo racionalesni ir labiau vertina kainos ir kokyb\u0117s santyk\u012f\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n
Anot ekspert\u0117s, jaunesni gyventojai, ypa\u010d 18\u201339 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je, jautriau reaguoja \u012f kain\u0173 poky\u010dius, nes j\u0173 biud\u017eete maisto i\u0161laidos sudaro didesn\u0119 dal\u012f. Tuo metu vyresni\u0173 gyventoj\u0173 \u012fpro\u010diai labiau stabil\u016bs \u2013 jie da\u017eniau renkasi pigesnius preki\u0173 \u017eenklus ar planuoja pirkinius i\u0161 anksto.<\/p>\n
\u201eNorint sutaupyti, svarbiausia planuoti. Rekomenduojama i\u0161 anksto sudaryti bent keli\u0173 dien\u0173 pirkini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, vengti spontani\u0161k\u0173 pirkim\u0173, da\u017eniau tikrinti akcij\u0173 pasi\u016blymus, taip pat verta palyginti kainas tarp skirting\u0173 parduotuvi\u0173 ar e. prekybos platform\u0173. Taip planuojant apsipirkimus per m\u0117nes\u012f i\u0161laidas maistui galima suma\u017einti net 10\u201315 proc.\u201c, \u2013 pataria R. Nar\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nors augan\u010dias i\u0161laidas maistui ir toliau jau\u010dia did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173, savo apsipirkimo \u012fpro\u010dius jie yra priversti keisti…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":40280,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[10666,81,10664,868,2565,4456,37,5058,39,36,38,40,87,10665,10663,10667,7026,46],"class_list":{"0":"post-40279","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-atsisake","9":"tag-business","10":"tag-daugelio","11":"tag-iprastu","12":"tag-kainuoja","13":"tag-kiek","14":"tag-lietuva","15":"tag-lietuviams","16":"tag-lietuviu","17":"tag-lithuania","18":"tag-lithuanian","19":"tag-lt","20":"tag-pasake","21":"tag-pilnas","22":"tag-pirkiniu","23":"tag-saldytuvas","24":"tag-siandien","25":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115551869588479300","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40279","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40279"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40279\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40280"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40279"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40279"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40279"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}