Hitlerio asmenyb\u0117 ir sveikata de\u0161imtme\u010dius buvo gaubiamos legendomis, ta\u010diau iki \u0161iol tr\u016bko tiesiogini\u0173 biologini\u0173 \u012frodym\u0173. Manyta, kad dauguma p\u0117dsak\u0173 sunaikinti kartu su diktatoriaus k\u016bnu.<\/p>\n
Vis d\u0117lto dalis jo kraujo i\u0161liko ant sofos audinio Berlyno bunkeryje. Amerikie\u010di\u0173 pulkininkas Roswellas Rosengrenas, tarnav\u0119s s\u0105junginink\u0173 paj\u0117gose vadovaujant Dwightui Eisenhoweriui, 1945 m. i\u0161kirpo audinio gabal\u0105 su kraujo d\u0117me \u2013 kaip simbolin\u012f karo pabaigos ir Hitlerio mirties relikt\u0105. Po de\u0161imtme\u010di\u0173 \u0161is fragmentas tapo unikaliu DNR \u0161altiniu.<\/p>\n
\u201eKai s\u0105junginink\u0173 kariuomen\u0117 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Berlyn\u0105, mano senelis buvo vienas pirm\u0173j\u0173 amerikie\u010di\u0173, patekusi\u0173 \u012f Hitlerio bunker\u012f. K\u016bn\u0173 jau nebebuvo, ta\u010diau ant sofos mat\u0117si kraujas. Jis i\u0161kirpo audinio gabal\u0105 \u2013 jam tai rei\u0161k\u0117 karo pabaig\u0105\u201c, \u2013 pasakojo pulkininko an\u016bkas Erikas Rosengrenas.<\/p>\n
Krauj\u0105 tyr\u0117 tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Bato universiteto profesoriaus Turi Kingo \u2013 genetiko, kuris i\u0161gars\u0117jo identifikav\u0119s karaliaus Ri\u010dardo III palaikus. Specialistai sekvenavo vis\u0105 Hitlerio genom\u0105 \u2013 apie 3 mlrd. genetini\u0173 \u201eraid\u017ei\u0173\u201c.<\/p>\n
\u201eApie Hitler\u012f tur\u0117jome tik u\u017euomin\u0173, o dabar turime genetin\u012f patvirtinim\u0105. DNR yra tarsi tekstas, padedantis i\u0161narplioti istorines paslaptis\u201c, \u2013 ai\u0161kino T. Kingas.<\/p>\n
\nApie Hitler\u012f tur\u0117jome tik u\u017euomin\u0173, o dabar turime genetin\u012f patvirtinim\u0105.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Vienas pirm\u0173j\u0173 \u017eingsni\u0173 \u2013 paneigti sen\u0105 mit\u0105 apie tariam\u0105 Hitlerio \u017eydi\u0161k\u0105 kilm\u0119. Genetinis profilis parod\u0117, kad jo DNR nepatvirtina \u017eydi\u0161k\u0173 \u0161akn\u0173, o ilgamet\u0117s kalbos apie \u201eslapt\u0105 \u017eyd\u0173 senel\u012f\u201c grei\u010diausiai tebuvo politiniai gandai.<\/p>\n
Kur kas labiau intriguojanti i\u0161vada \u2013 didel\u0117 tikimyb\u0117, kad Hitleris sirgo Kalmano sindromu. \u0160iam retam genetiniam sutrikimui b\u016bdingas \u017eemas testosterono lygis, sutrik\u0119s lytini\u0173 organ\u0173 vystymasis ir da\u017enas uosl\u0117s praradimas (anosmija).<\/p>\n
\u201eNiekas niekada negal\u0117jo iki galo paai\u0161kinti, kod\u0117l Hitleris vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo toks drovus santykiuose su moterimis ir, pana\u0161u, niekada nepalaik\u0117 normali\u0173 artim\u0173 ry\u0161i\u0173. Dabar, kai \u017einome, kad jo DNR rodo Kalmano sindromui b\u016bdingas mutacijas, tai gali b\u016bti b\u016btent tas paai\u0161kinimas, kurio ilgai ie\u0161kojome\u201c, \u2013 filme teigia Potsdamo universiteto istorikas dr. Alexas Kay.<\/p>\n
\u0160i hipotez\u0117 taip pat paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l diktatorius netur\u0117jo vaik\u0173 su savo ilgamete partnere ir v\u0117liau \u017emona Eva Braun, nors vie\u0161ai propagavo \u201edidel\u0117s arij\u0173 \u0161eimos\u201c ideal\u0105.<\/p>\n
\u201eHitleris visi\u0161kai prie\u0161taravo savo pa\u010dio ideologijai \u2013 jis netur\u0117jo \u0161eimos, vaik\u0173 ir ilgai veng\u0117 santuokos. Jis kruop\u0161\u010diai k\u016br\u0117 visi\u0161kai valstybei atsidavusio vyro \u012fvaizd\u012f. M\u016bs\u0173 atradimai rodo, kad Kalmano sindromas gal\u0117jo b\u016bti viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l jis taip sl\u0117p\u0117 savo asmenin\u012f gyvenim\u0105\u201c, \u2013 sako dr. Kay.<\/p>\n
Hitleris kruop\u0161\u010diai saugojo privatum\u0105 ir band\u0117 nusl\u0117pti informacij\u0105 apie savo sveikat\u0105 net po mirties. Jo buv\u0119s liokajus Heinzas Linge v\u0117liau pasakojo: \u201eA\u0161 buvau paskutinis, kuris su juo atsisveikino, ir pirmasis, \u012f\u0117j\u0119s \u012f kambar\u012f po jo savi\u017eudyb\u0117s. Jis , o Eva Braun . Penkiomis dienomis anks\u010diau jis liep\u0117 man atne\u0161ti benzino k\u016bnams sudeginti. Mes juos sudeginome sode.\u201c<\/p>\n
Galimi Hitlerio psichikos sutrikimai<\/p>\n
DNR m\u0117giniai taip pat buvo i\u0161si\u0173sti \u012f Orhuso universitet\u0105 Danijoje, kur genetikai vertino galim\u0105 Hitlerio polink\u012f \u012f psichikos ir raidos sutrikimus. Tyr\u0117jai analizavo poligeninius rizikos balus \u2013 daugyb\u0117s gen\u0173 derinius, siejamus su tam tikromis diagnoz\u0117mis.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 padid\u0117jusi\u0105 d\u0117mesio tr\u016bkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) tikimyb\u0119, taip pat labai didel\u0119 autizmo spektro, bipolinio sutrikimo ir \u0161izofrenijos rizik\u0105 \u2013 Hitleris pateko \u012f ma\u017edaug 1 proc. did\u017eiausios genetin\u0117s rizikos \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u201eTyrimai rodo, kad Hitlerio \u0161izofrenijos rodiklis yra pa\u010diame vir\u0161utiniame lygyje. Jis tur\u0117jo itin didel\u0119 genetin\u0119 rizik\u0105\u201c, \u2013 teigia Orhuso universiteto genetik\u0117 prof. Ditte Demontis.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat aptiko padid\u0117jus\u012f polink\u012f \u012f antisocial\u0173 elges\u012f \u2013 bruo\u017e\u0105, da\u017enai siejam\u0105 su psichopatija.<\/p>\n
Psichiatras Michaelas Fitzgeraldas, komentuodamas \u0161i\u0173 bruo\u017e\u0173 derin\u012f, pateikia itin a\u0161tr\u0173, bet kontroversi\u0161k\u0105 apib\u016bdinim\u0105: \u201eMes gal\u0117tume apib\u016bdinti Hitler\u012f kaip \u201enusikalstam\u0105 autisti\u0161k\u0105 psichopat\u0105\u201c. \u0160is nusikalstamumo, autizmo ir psichopatijos derinys yra unikalus. Hitleris yra vienas i\u0161 milijono, galb\u016bt net vienas i\u0161 milijardo.\u201c<\/p>\n
Svarbu: specialistai akcentuoja, kad genetiniai rizikos balai neleid\u017eia atgaline data diagnozuoti konkre\u010di\u0173 sutrikim\u0173 ir jokiu b\u016bdu nepaai\u0161kina bei nepateisina Hitlerio \u012fvykdyt\u0173 nusikaltim\u0173. Dauguma \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 \u0161iuos sutrikimus ar genetin\u012f polink\u012f, n\u0117ra ir niekada nebus smurtiniai.<\/p>\n
Beje, \u017einoma, kad Hitlerio pusseser\u0117 Aloysia Veit daugel\u012f met\u0173 praleido psichiatrijos ligonin\u0117je Vienoje, kas filme minima kaip dar vienas galimos paveldimos rizikos kontekstas.<\/p>\n
Gal\u0117jo tur\u0117ti \u201emikropen\u012f\u201c<\/p>\n
Viena labiausiai \u017einiasklaidos eskaluojam\u0173 i\u0161vad\u0173 \u2013 galimas Hitlerio \u201emikropenis\u201c ir lytini\u0173 organ\u0173 anomalijos. Dokumentiniame filme pasakojama, kad fiureris vis\u0105 gyvenim\u0105 veng\u0117 nuogumo, labai drov\u0117josi savo k\u016bno ir nerod\u0117 ai\u0161ki\u0173 seksualinio potraukio \u017eenkl\u0173.<\/p>\n
Jo santykiai su moterimis da\u017enai baigdavosi tragedija: trys i\u0161 ma\u017edaug septyni\u0173 artimesni\u0173 partnerys\u010di\u0173 baig\u0117si moter\u0173 savi\u017eudyb\u0117mis, dar kelios band\u0117 nusi\u017eudyti. Ilgiausi ir stabiliausi santykiai buvo su Eva Braun, kuri per 14 met\u0173 ma\u017eiausiai du kartus band\u0117 pasitraukti i\u0161 gyvenimo.<\/p>\n
Pasak j\u0173 nam\u0173 tvarkytojo Herberto Doehringo, kuris dirbo Berghofo rezidencijoje, pora gal\u0117jo ir netur\u0117ti \u012fprasto seksualinio gyvenimo.<\/p>\n
\u201eMano \u017emona da\u017enai skalbdavo Hitlerio drabu\u017eius ir visada juos kruop\u0161\u010diai ap\u017ei\u016br\u0117davo, bet joki\u0173 seksualin\u0117s veiklos po\u017eymi\u0173 niekada nebuvo\u201c, \u2013 pasakojo Doehringas.<\/p>\n
Mokslininkai mano, kad tai dera su Kalmano sindromo aprai\u0161komis. Suomi\u0173 profesorius Jorma Toppari ai\u0161kina: \u201eApie 10 proc. vaik\u0173, turin\u010di\u0173 \u0161i\u0105 mutacij\u0105, turi labai ma\u017e\u0105 pen\u012f \u2013 vadinam\u0105j\u012f mikropen\u012f. Da\u017eniau pasitaiko, kad s\u0117klid\u0117s nenusileid\u017eia \u012f kap\u0161el\u012f.\u201c<\/p>\n
Tavistoko medicinin\u0117s psichologijos instituto profesorius Brettas Kahras priduria, kad tokia b\u016bsena jaunam vyrui gal\u0117jo b\u016bti itin traumuojanti: \u201eKai jis buvo jaunas kareivis ir tur\u0117davo nusirengti prie\u0161 kitus, jie i\u0161 jo juokdavosi, sakydami, kad jo penis ma\u017eesnis nei vis\u0173 kit\u0173. Tai gal\u0117jo palikti gili\u0105 psichologin\u0119 \u017eaizd\u0105.\u201c<\/p>\n
Hormon\u0173 injekcijos ir slepiama sveikata<\/p>\n
Hitlerio asmeninio gydytojo Theodoro Morello dienora\u0161\u010diai rodo, kad fiureris reguliariai gaudavo testosterono injekcijas.<\/p>\n
\u201eSausio 24 d. dienora\u0161tyje matome \u012fra\u0161\u0105: \u201e25 mg testosterono\u201c. Morellas nepaai\u0161kina, kod\u0117l jis suleido Hitleriui testosterono, bet matome, kad tai kartojosi reguliariai\u201c, \u2013 komentuoja dr. Kay.<\/p>\n
Ilgas diagnozi\u0173 ir negalavim\u0173 s\u0105ra\u0161as \u2013 nuo vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 iki galimo Kalmano sindromo ir neuropsichiatrin\u0117s rizikos \u2013 gali paai\u0161kinti, kod\u0117l diktatorius desperati\u0161kai sl\u0117p\u0117 savo sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
Ironi\u0161ka, kad b\u016btent Hitleris propagavo eugenikos politik\u0105 \u2013 \u201erasin\u012f apsivalym\u0105\u201c, priverstin\u0119 \u201eprastesni\u0173\u201c \u017emoni\u0173 sterilizacij\u0105 ir naikinim\u0105, o remiantis genetiniais rodikliais pats b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s pakli\u016bti \u012f jo paties sudarytas \u201enepageidaujam\u0173\u201c s\u0105ra\u0161\u0173 kategorijas.<\/p>\n
\u201eHitlerio politika buvo visi\u0161kai paremta eugenikos id\u0117ja. Jei jis b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s galimyb\u0119 pa\u017evelgti \u012f savo pa\u010dio DNR ir nuspr\u0119sti, k\u0105 si\u0173sti \u012f duj\u0173 kameras, jis beveik neabejotinai b\u016bt\u0173 pats save ten nusiunt\u0119s\u201c, \u2013 filme sako prof. Turi Kingas.<\/p>\n
Narcisistin\u0117 politin\u0117 lyderyst\u0117<\/p>\n
\u012edom\u0173 kontekst\u0105 Hitlerio asmenybei suteikia 2025 m. gegu\u017e\u0119 publikuotas psichologo Yusufo \u00c7ifci tyrimas apie vadinam\u0105j\u0105 \u201enarcisistin\u0119 politin\u0119 lyderyst\u0119\u201c. Jame lyginami trys politikai \u2013 Adolfas Hitleris, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.<\/p>\n
Autorius teigia, kad j\u0173 lyderyst\u0117s stilius atitinka reaktyv\u0173j\u012f narcisizm\u0105, kuris i\u0161sivysto kaip reakcija \u012f traumuojan\u010di\u0105 vaikyst\u0119: autoritarin\u012f t\u0117v\u0105, emoci\u0161kai \u0161alt\u0105 ar kompensacin\u0119 motin\u0105, ankstyvas traumas ir mil\u017eini\u0161kus l\u016bkes\u010dius. Tokios patirtys formuoja grandiozin\u012f sav\u0119s suvokim\u0105, kuris tampa gynyba nuo gilaus menkaverti\u0161kumo jausmo.<\/p>\n
Pasak Y. \u00c7ifci, tokie bruo\u017eai kaip kritikos netoleravimas, demonstratyvus \u201ehipermaskulini\u0161kumas\u201c, perd\u0117tas savo s\u0117kmi\u0173 sureik\u0161minimas ir nuolatinis poreikis garbinimui \u2013 tai kompensacinis elgesys, kylantis i\u0161 vaikyst\u0117s psichologin\u0117s traumos ir neu\u017egijusi\u0173 emocini\u0173 \u017eaizd\u0173.<\/p>\n
Svarbu: tiek dokumentinio filmo k\u016br\u0117jai, tiek daugelis mokslinink\u0173 pabr\u0117\u017eia, kad genetika ir psichologin\u0117s diagnoz\u0117s negali b\u016bti laikomos Hitlerio nusikaltim\u0173 paai\u0161kinimu ar pateisinimu. DNR analiz\u0117 tik papildo istorin\u012f paveiksl\u0105 \u2013 ji padeda geriau suprasti \u017emog\u0173, kuris, pasinaudoj\u0119s politika ir propaganda, suk\u0117l\u0117 vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 katastrof\u0173 \u017emonijos istorijoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160i b\u016bkl\u0117 gali paai\u0161kinti jo tariam\u0105 nevaisingum\u0105, vengim\u0105 intymi\u0173 santyki\u0173 ir galimai deformuotus lytinius organus. Be to, DNR…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":40613,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-40612","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115554260372644322","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40612","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=40612"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/40612\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/40613"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=40612"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=40612"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=40612"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}