Diskusijos d\u0117l tar\u0161os ir sp\u016bs\u010di\u0173 ma\u017einimo netyla, o Aplinkos ministerija jau rengia plan\u0105, kaip suma\u017einti tar\u0161i\u0173 transporto priemoni\u0173 skai\u010di\u0173. D\u0117l to vairuotojai keliuose netrukus gali i\u0161vysti\u00a0ir nauj\u0173\u00a0prietais\u0173.\u00a0<\/p>\n
Dar buvusio aplinkos ministro Simono Gentvilo kadencijos laikotarpiu visuomen\u0117je garsiai nuskamb\u0117jo \u017einia apie tai, kad aplinkosaugininkai be policijos gal\u0117s patys stabdyti automobilius ir tikrinti tar\u0161\u0105, o prireikus \u2013 ir naikinti technin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n
Tiesa, matydami d\u0117l to kilus\u012f nepasitenkinim\u0105 visuomen\u0117je, politikai sukruto ir administracin\u0119 atsakomyb\u0119 kiek su\u0161velnino \u2013 vietoje baudos ar technin\u0117s ap\u017ei\u016bros panaikinimo vairuotojai gali atsipirkti \u012fsp\u0117jimu.<\/p>\n
Vis d\u0117lto jei tar\u0161ios transporto priemon\u0117s savininkas atsiperks \u012fsp\u0117jimu, tai nerei\u0161kia, kad viskas tuo ir pasibaigs. Galiausiai technin\u0117 ap\u017ei\u016bra bus panaikinta po 7 dien\u0173, jei ne\u012frodysite, kad transporto priemon\u0117 buvo sutvarkyta.<\/p>\n
Per beveik dvejus metus Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareig\u016bnai jau patikrino \u0161imtus automobili\u0173 skirtinguose Lietuvos miestuose.<\/p>\n
Vis tik \u012fsp\u0117jim\u0173 skirti daug nereik\u0117jo \u2013 nuo \u0161i\u0173 met\u0173 iki rugs\u0117jo vidurio i\u0161 beveik 400 patikrint\u0173 priemoni\u0173 i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekio ribos neatitikimas nustatytas tik vienai transporto priemonei.<\/p>\n
Vis tik dabar naujoji Aplinkos ministerijos vald\u017eia kalba apie kitoki\u0105 priemon\u0119, kuria es\u0105 taip pat b\u016bt\u0173 galima suma\u017einti tar\u0161i\u0173 transporto priemoni\u0173 skai\u010di\u0173 keliuose.<\/p>\n
Atsirast\u0173 nauji prietaisai keliuose<\/p>\n
Tar\u0161ai matuoti skirta \u012franga, kuria dabar naudojasi AAD pareig\u016bnai, kainavo t\u016bkstan\u010dius eur\u0173. Anks\u010diau \u0161ios \u012fstaigos specialistai \u012fvardijo, kad vieno jos komplekto kaina siekia nuo 13,5 t\u016bkst. eur\u0173 iki 15 t\u016bkst. eur\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau naujasis aplinkos ministras Kastytis \u017duromskas naujien\u0173 portalo tv3.lt aktualij\u0173 laidoje \u201eDienos pj\u016bvis\u201c sak\u0117, kad yra planuojama i\u0161bandyti visi\u0161kai kitok\u012f tikrinimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n
Es\u0105 keliuose gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012frengti nauji prietaisai, kuriais visa informacija apie tar\u0161a b\u016bt\u0173 fiksuojama realiuoju laiku.<\/p>\n
\u201eSvarstome, kad galb\u016bt reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie kitok\u012f [transporto priemoni\u0173 i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173] monitoring\u0105.<\/p>\n
Kitaip tariant, galvojama apie tam tikras sistemas, kurios automati\u0161kai tikrint\u0173 prava\u017eiuojan\u010di\u0173 automobili\u0173 i\u0161metam\u0173j\u0173 duj\u0173 kiek\u012f, lakiuosius junginius, nestabdant kiekvienos transporto priemon\u0117s atskirai.<\/p>\n
Galvojame apie tai, bet apie pa\u017eangesnes technologijas, ne tokias, kurios galb\u016bt buvo svarstomos anks\u010diau\u201c, \u2013 kalb\u0117jo aplinkos ministras K. \u017duromskas.<\/p>\n
Pasak ministro, nauji prietaisai gal\u0117t\u0173 atsirasti ne tik miesto zonose, bet ir u\u017emies\u010dio keliuose.<\/p>\n
O poky\u010di\u0173, jo vertinimu, b\u016bt\u0173 galima sulaukti ne anks\u010diau kaip 2027 m.<\/p>\n
\u201eJeigu kalb\u0117tum\u0117me bendrai apie ka\u017ekoki\u0173 monitoringo sistem\u0173 suk\u016brim\u0105 ir paleidim\u0105, many\u010diau, tikrai ne anks\u010diau nei 2027 m.<\/p>\n
O jeigu mes kalb\u0117tum\u0117me apie tar\u0161os zon\u0173 \u012fvedim\u0105 miestuose, tai mes, manau, svarstytum\u0117me tai \u012fgyvendinti nuo kit\u0173 met\u0173 antrojo ketvir\u010dio\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n
Fiksuoja valstybin\u012f numer\u012f, greit\u012f, meteorologinius parametrus<\/p>\n
Aplinkos ministerija jau anks\u010diau skelb\u0117 jos u\u017esakymu atliktos galimybi\u0173 studijos d\u0117l nuotolin\u0117s keli\u0173 transporto priemoni\u0173 tar\u0161os steb\u0117senos realiuoju laiku i\u0161vadas.<\/p>\n
Kaip anks\u010diau sak\u0117 ministerijos atstovai, nuotolin\u0117s tar\u0161os steb\u0117senos \u012franga leid\u017eia i\u0161matuoti pro j\u0105 prava\u017eiuojan\u010dios kiekvienos transporto priemon\u0117s i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiek\u012f \u010dia ir dabar.<\/p>\n
Taip pat fiksuojamas automobilio valstybinis numeris, greitis, aplinkos meteorologiniai parametrai. Studijos autoriai teigia, kad tokia sistema leist\u0173 efektyviai nustatyti pa\u010dias tar\u0161iausias, techni\u0161kai netvarkingas transporto priemones ir riboti j\u0173 dalyvavim\u0105 eisme.<\/p>\n
Studijoje buvo \u012fvertinta u\u017esienio \u0161ali\u0173 patirtis ir galimyb\u0117s tokias sistemas diegti Lietuvoje. Pasi\u016blyti trys galimi nuotolin\u0117s tar\u0161os steb\u0117senos modeliai.<\/p>\n
Efektyviausiu si\u016bloma laikyti hibridin\u012f variant\u0105 \u2013 keliuose naudoti ir stacionari\u0105, ir kilnojam\u0105 \u012frang\u0105.<\/p>\n
Tai es\u0105 leist\u0173 patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto priemoni\u0173 parko ir nustatyti ma\u017edaug 2 proc. pa\u010di\u0173 tar\u0161iausi\u0173 automobili\u0173. Tokiems automobiliams b\u016bt\u0173 taikomos sankcijos ir ribojamas dalyvavimas eisme.<\/p>\n
Kaip sako ministerijos atstovai, investicijos \u012f nuotolin\u0119 tar\u0161os kontrol\u0117s sistem\u0105 per 15 met\u0173 laikotarp\u012f siekt\u0173 apie 12,7 mln. eur\u0173, ta\u010diau ekonomin\u0117 ir socialin\u0117 nauda b\u016bt\u0173 beveik 600 mln. eur\u0173.<\/p>\n
Ministerijos skai\u010diavimais, \u012fdiegus nuotolin\u0119 tar\u0161os kontrol\u0119, kasmet es\u0105 b\u016bt\u0173 galima suma\u017einti keli\u0173 transporto i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiek\u012f: azoto oksid\u0173 \u2013 6,4 proc. (1 446 tonos), kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 \u2013 10,3 proc. (193 tonos), o anglies monoksido \u2013 net 50 proc. (5 817 ton\u0173).<\/p>\n
Remiantis nacionalin\u0117s ter\u0161al\u0173 apskaitos duomenimis, keli\u0173 transportas yra did\u017eiausias oro tar\u0161os azoto oksidais (NOx) \u0161altinis Lietuvoje \u2013 2023 m. jis sudar\u0117 beveik 60 proc. viso Lietuvoje i\u0161mesto \u0161io ter\u0161alo kiekio.<\/p>\n
Nors Lietuva yra \u012fsipareigojusi iki 2020 m. suma\u017einti azoto oksid\u0173 kiek\u012f 48 proc. (lyginant su 2005 m.), o iki 2030 m. \u2013 51 proc., ta\u010diau iki 2023 m. j\u0173 pavyko suma\u017einti tik 32,7 proc. D\u0117l 2020 m. \u012fsipareigojim\u0173 ne\u012fgyvendinimo 2023 m. prad\u0117ta ES teis\u0117s pa\u017eeidimo proced\u016bra.<\/p>\n
Prie didel\u0117s oro tar\u0161os, ministerijos vertinimu, itin prisideda senstantis automobili\u0173 parkas \u2013 lengv\u0173j\u0173 automobili\u0173 vidutinis am\u017eius jau vir\u0161ija 16 met\u0173, o tokios transporto priemon\u0117s daug da\u017eniau neatitinka j\u0173 techninei b\u016bklei keliam\u0173 aplinkosaugini\u0173 reikalavim\u0173.<\/p>\n
Senesni nei 15 met\u0173 dyzeliniai lengvieji automobiliai tar\u0161os norm\u0173 neatitinka beveik septynis kartus da\u017eniau nei 5 met\u0173 transporto priemon\u0117s.<\/p>\n
2021 m. Vilniuje, naudojant nuotolin\u0119 tar\u0161os steb\u0117jimo \u012frang\u0105, buvo atlikti bandomieji matavimai, kuri\u0173 metu buvo i\u0161matuota daugiau kaip 42 t\u016bkst. Vilniaus gatv\u0117mis va\u017eiavusi\u0173 transporto priemoni\u0173.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad 2\u20134 proc. automobili\u0173 sukuria net apie pus\u0119 miesto transporto tar\u0161os. Did\u017eiausi tar\u0161os \u0161altiniai \u2013 senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvor\u0117s transporto priemon\u0117s.<\/p>\n
Europos aplinkos agent\u016bra skai\u010diuoja, kad Lietuvoje d\u0117l oro tar\u0161os kasmet anks\u010diau laiko mir\u0161ta daugiau kaip 2000 \u017emoni\u0173, tod\u0117l efektyvesn\u0117 tar\u0161os kontrol\u0117 yra svarbi priemon\u0117 gerinant gyventoj\u0173 sveikat\u0105 ir gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n
Aplinkosaugininkai dabar gali skirti baud\u0105, naikinti technin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105<\/p>\n
Aplinkos apsaugos departamento atstovai primena, kad pareig\u016bnai \u0161viesiu paros metu, vilk\u0117dami tarnybine uniforma, sustabdo automobil\u012f, prisistato, tada papra\u0161o vairuotojo prisijungti kompiuter\u012f prie automobilio sistemos.<\/p>\n
Prisijungus variklis turi b\u016bti \u0161iltas, tada pakeliamos variklio apsukos, \u012fstatomas zondas \u012f duslintuv\u0105 ir atliekami automobilio d\u016bmingumo matavimai.<\/p>\n
Specialistai taip pat \u012fsp\u0117ja vairuotojus, kad jie privalo sustoti, kai transporto priemon\u0119 stabdo aplinkosaugininkai.<\/p>\n
O jei reikalavimo nesilaikoma, u\u017e tai gali gr\u0117sti ir bauda, kuri siekia nuo 850 iki 1,2 t\u016bkst. eur\u0173.<\/p>\n
Tar\u0161os matavimai atliekami motorin\u0117ms transporto priemon\u0117ms, skirtoms keleiviams ar kroviniams ve\u017eti (t. y. lengvieji automobiliai, autobusai, sunkve\u017eimiai ir kitos M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasi\u0173 transporto priemon\u0117s).<\/p>\n
Be to, specialistai priemena, kad u\u017e transporto priemoni\u0173, kuri\u0173 \u012f aplinkos or\u0105 i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekis vir\u0161ija nustatytus ribinius dyd\u017eius, ar su neveikian\u010dia gamintojo numatyta i\u0161metam\u0173j\u0173 duj\u0173 neutralizavimo sistema eksploatavim\u0105 numatyta atsakomyb\u0117.<\/p>\n
Asmenims gali b\u016bti skiriama bauda, siekianti nuo 100 iki 300 eur\u0173 (u\u017e pakartotin\u012f 300\u2013500 eur\u0173), juridini\u0173 asmen\u0173 vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda skiriama didesn\u0117 \u2013 nuo 300 iki 500 eur\u0173 (u\u017e pakartotin\u012f \u2013 600\u2013900 eur\u0173).<\/p>\n
O u\u017e aplinkos ter\u0161im\u0105 pavojingosiomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis ir cheminiais mi\u0161iniais taip pat nustatytos baudos. Asmenims gali b\u016bti skiriama 60 arba 120 eur\u0173 siekianti bauda.<\/p>\n
Juridini\u0173 asmen\u0173 vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims \u2013 150\u2013300 eur\u0173, u\u017e pakartotinai padaryt\u0105 pa\u017eeidim\u0105 \u2013 500\u20131200 eur\u0173 bauda.<\/p>\n
Dar pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f pirmieji tar\u0161os kontrol\u0117s reidai surengti Panev\u0117\u017eyje. T\u0105kart i\u0161 viso patikrintos 38 atsitiktinai sustabdytos transporto priemon\u0117s.<\/p>\n
V\u0117liau reidai persik\u0117l\u0117 \u012f Uten\u0105, kur buvo patikrintos 22 transporto priemones.<\/p>\n
Rugs\u0117j\u012f AAD pareig\u016bnai vykd\u0117 patikrinimus \u0160iauli\u0173 valdybos teritorijoje. Pakruojyje buvo patikrintos 39 transporto priemon\u0117s, \u0160iauliuose \u2013 35, o Tel\u0161iuose, Plung\u0117je ir Ma\u017eeikiuose \u2013 48 transporto priemon\u0117s. I\u0161 viso patikrintos 122 transporto priemon\u0117s.<\/p>\n
Rugs\u0117jo pabaigoje ir spalio prad\u017eioje reidai vykdyti Klaip\u0117dos valdybos teritorijoje, kur buvo patikrinta 114 transporto priemoni\u0173. Klaip\u0117doje<\/a> patikrinta 60 transporto priemoni\u0173, Taurag\u0117je \u2013 34, Jurbarke \u2013 20.<\/p>\n