{"id":41521,"date":"2025-11-17T07:24:25","date_gmt":"2025-11-17T07:24:25","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/41521\/"},"modified":"2025-11-17T07:24:25","modified_gmt":"2025-11-17T07:24:25","slug":"pasake-kas-siandien-motyvuoja-jaunima-dirbti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/41521\/","title":{"rendered":"Pasak\u0117, kas \u0161iandien motyvuoja jaunim\u0105 dirbti"},"content":{"rendered":"

Turi daug klausim\u0173<\/p>\n

R. Lapinskien\u0117s teigimu, darbdaviai dar kol kas atsargiai \u017ei\u016bri \u012f Z kartos atstovus, bando juos suprasti, turi daug klausim\u0173, kaip su jais dirbti ir kaip juos pritraukti.<\/p>\n

Ji atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Z karta pagal statistinius skai\u010diavimus jau \u0161iemet tur\u0117t\u0173 sudaryti apie 30 proc. visos pasaulio darbo rinkos: \u201eJie tikrai spar\u010diai \u017eengia \u012f m\u016bs\u0173 rink\u0105 ir mes turime galvoti, kaip galime su jais dirbti ir kaip tai atrodys ateityje.\u201c<\/p>\n

Trys dalykai renkantis darb\u0105<\/p>\n

Pasidalijusi anks\u010diau atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultatais, R. Lapinskien\u0117 i\u0161skyr\u0117 tris pagrindinius dalykus, kurie mums svarb\u016bs renkantis darb\u0105, ir palygino juos su tais, kurie aktual\u016bs Z kartai:<\/p>\n

\u201eMums pirmiausia svarbus yra atlyginimas. \u017di\u016brime, k\u0105 mums si\u016blo darbdavys<\/a>. Antra \u2013 darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Vadinasi, kiek mes galime derinti darb\u0105 su asmeniniu gyvenimu. Tre\u010dia \u2013 tobul\u0117jimas, kiek mes galime augti, kilti karjeros laiptais ir pan.<\/p>\n

Z kartoje \u0161itie kriterijai apsiver\u010dia. M\u016bs\u0173 tyrimas rodo, kad Z kartoje svarbiausia yra tobul\u0117jimas \u2013 kiek jie augs, kiek gal\u0117s tobul\u0117ti tiek profesi\u0161kai, tiek asmeni\u0161kai ir, ai\u0161ku, karjeros galimyb\u0117s. Antroje vietoje yra atlyginimas ir papildomos naudos, o tre\u010dioje \u2013 darbo ir asmeninio gyvenimo balansas.<\/p>\n

Ir tai turb\u016bt yra labai nat\u016bralu ir paprastai paai\u0161kinama, ko gali nor\u0117ti jaunas \u017emogus, bebaigiantis studijas. Ai\u0161ku, kad jam svarbiausia yra augti, mokytis ir \u012fgyti tam tikros patirties, kuri\u0105 panaudos ateityje.\u201c<\/p>\n

\"ISM <\/p>\n

Kas svarbu lietuviams ir kas amerikie\u010diams<\/p>\n

Pasakodama apie naujausi\u0105 tyrim\u0105, R. Lapinskien\u0117 sak\u0117, kad jis buvo kokybinis, i\u0161 viso buvo pakalbinti 25 studentai<\/a>, studijuojantys verslo vadybos arba ekonomikos bakalauro studijas:<\/p>\n

\u201eKontekstai buvo du \u2013 Lietuva ir JAV. Nor\u0117jome palyginti, kiek skiriasi tos pa\u010dios kartos atstov\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f darbdavius gerokai skirtingose \u0161alyse.<\/p>\n

I\u0161 ties\u0173 trys pagrindiniai kriterijai, kuriuos \u012fvardijau, yra tokie patys. Taip pat tam tikri bruo\u017eai \u2013 kaip smalsumas, greitis, nor\u0117jimas pasiekti dalyk\u0173, prasm\u0117s paie\u0161kos \u2013 irgi yra vienodi.<\/p>\n

Turb\u016bt skirtumai daugiau susij\u0119 su socialine santvarka \u0161alyje. JAV studentai labiau akcentuoja apmokamas atostogas, sveikatos draudim\u0105, nes ten jis labai brangiai kainuoja, jeigu turi mok\u0117ti i\u0161 savo ki\u0161en\u0117s. O Lietuvoje daugiau kalbama apie papildomas naudas, tokias kaip sporto klubai, tam tikros sveikatinimo iniciatyvos, darbostogos ir pan.\u201c<\/p>\n

I\u0161skiria organizacijos kult\u016br\u0105<\/p>\n

Paklausta, k\u0105 Z kartos atstovai labiausiai vertina pa\u010dioje darbo aplinkoje, pa\u0161nekov\u0117 sak\u0117, kad da\u017eniausiai jie mini organizacin\u0119 kult\u016br\u0105:<\/p>\n

\u201eSaky\u010diau, prie\u0161ingai negu galb\u016bt kitos kartos, anks\u010diau mes turb\u016bt nelabai ir \u017einojome, k\u0105 tai rei\u0161kia, o \u0161iuolaikiniai studentai puikiai supranta, kas yra kult\u016bra, kaip ji rei\u0161kiasi. Tad jiems labai svarbu, kad ta kult\u016bra b\u016bt\u0173 paprasta, draugi\u0161ka, kad aplinka b\u016bt\u0173 \u012ftraukianti, kad jie b\u016bt\u0173 priimti.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Jiems labai svarbu, kad aplinka b\u016bt\u0173 \u012ftraukianti, kad jie b\u016bt\u0173 priimti.<\/p>\n

Ir labai i\u0161skiria pat\u012f vadov\u0173 elges\u012f ir lyderyst\u0117s stili\u0173. Jie labai nori tur\u0117ti vadovus, kurie neb\u0117ra tie nurodytojai, kontroliuotojai, o daugiau mentoriai, lyderiai, kurie nurodo, kaip jam nueiti iki kokio nors jo asmeninio tikslo, ir padeda jam tai padaryti.<\/p>\n

Jie nori tur\u0117ti labai artim\u0105 santyk\u012f ne tik su tiesioginiu vadovu, bet ir su auk\u0161tesnio lygio vadovais. D\u0117l to labai nenori t\u0173 hierarchini\u0173 organizacini\u0173 kult\u016br\u0173 ir strukt\u016br\u0173, kuriose darbuotojas kartais generalinio direktoriaus taip ir nepamato. Jie tikisi artimo santykio su bet kokia vadov\u0173 komanda.\u201c<\/p>\n

Patarimai darbdaviams<\/p>\n

Paisteiravus, koki\u0173 patarim\u0173 tur\u0117t\u0173 darbdaviams, kaip jiems pasiekti jaunuolius, \u012f k\u0105 atkreipti d\u0117mes\u012f, R. Lapinskien\u0117 pasidalijo, kad universiteto atlikti tyrimai rodo, jog did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 renkantis darbdav\u012f jaunimui daro \u017emon\u0117s: \u201ePirmiausia, savos aplinkos \u017emon\u0117s: t\u0117vai, draugai, bendrakursiai, taip pat visa universiteto aplinka, d\u0117stytojai, karjeros konsultantai taip pat turi labai stiprios \u012ftakos j\u0173 sprendimui.<\/p>\n

Antroje vietoje yra socialin\u0117 medija, ypa\u010d \u201eLinkedIn\u201c platforma, kur jie visada pasi\u017ei\u016bri apie organizacij\u0105 ir, kas yra dar \u012fdomiau, kad jie pasi\u017ei\u016bri ir b\u016bsimo tiesioginio vadovo profil\u012f. Toki\u0173 student\u0173, kurie pasi\u017ei\u016bri tiesioginio vadovo profil\u012f ir ten tikisi pamatyti vadovo vertybes, suprasti, koks jis yra \u017emogus, kokiomis vertyb\u0117mis vadovaujasi darbe, kaip komunikuoja, pagal m\u016bs\u0173 apklaus\u0105 yra net apie 70 proc.<\/p>\n

Tad tikrai svarbu ne tik savo profil\u012f pri\u017ei\u016br\u0117ti, bet ir galvoti apie vadov\u0173, asmeninius preki\u0173 \u017eenklus ir bent jau prad\u017eioje b\u016bti platformoje ir prad\u0117ti komunikuoti.\u201c<\/p>\n

\"\u201eLinkedIn\u201c <\/p>\n

Ji taip pat pasidalijo patarimu vadovams, norintiems \u012f savo darboviet\u0119 pritraukti jaunimo: \u201eSaky\u010diau, visiems reik\u0117t\u0173 pagalvoti, kaip tuos jaunuolius pritraukti \u012f biuro aplink\u0105, ypa\u010d tuos, kurie studijuoja universitetuose. Nes Lietuvoje yra dar labai daug organizacij\u0173, kurios tikisi, kad studentas<\/a> dvejus trejus metus padirbs parduotuv\u0117je, o jau tada u\u017eaugs iki biuro pareig\u0173.<\/p>\n

Dabar studentas to nebenori. Jis studijuoja universitete ir nenori dirbti nekvalifikuoto darbo. Jis i\u0161 karto tik\u0117t\u0173si koki\u0173 nors pareig\u0173 biure, kur paskui gal\u0117t\u0173 labai ai\u0161kiai augti, daryti karjer\u0105 ir kurti vert\u0119.<\/p>\n

Lygiai taip pat reik\u0117t\u0173 pagalvoti apie atlygio politik\u0105 studentams. Labai svarbu yra s\u0105\u017einingas atlygis. Jie nesitiki u\u017edirbti daug, supranta, kad su karjera j\u0173 atlyginimas augs, bet jie nori, kad tai b\u016bt\u0173 s\u0105\u017eininga. Jeigu a\u0161 esu studentas ir dirbu t\u0105 pat\u012f darb\u0105, kur\u012f dirba vyresnis \u017emogus, a\u0161 noriu u\u017edirbti tiek pat. Taigi svarbu skaidri atlygio politika.\u201c<\/p>\n

Vis\u0105 pokalb\u012f galite per\u017ei\u016br\u0117ti straipsnio vir\u0161uje esan\u010diame laidos vaizdo \u012fra\u0161e.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Turi daug klausim\u0173 R. Lapinskien\u0117s teigimu, darbdaviai dar kol kas atsargiai \u017ei\u016bri \u012f Z kartos atstovus, bando juos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":41522,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,1348,6816,34,35,2867,24,6846,6906,10914,4476,32,33,37,39,36,38,40,9871,23,22,28,29,512,10915,26,27],"class_list":{"0":"post-41521","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-darbas","12":"tag-darbdavys","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-geriausia-ever-pamoku-diena","16":"tag-headlines","17":"tag-ism","18":"tag-jaunimas","19":"tag-jaunuoliai","20":"tag-jaunuolis","21":"tag-latest-news","22":"tag-latestnews","23":"tag-lietuva","24":"tag-lietuviu","25":"tag-lithuania","26":"tag-lithuanian","27":"tag-lt","28":"tag-motyvacija","29":"tag-naujienos","30":"tag-news","31":"tag-populiariausios-naujienos","32":"tag-populiariausiosnaujienos","33":"tag-studentai","34":"tag-studentas","35":"tag-top-stories","36":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115563846961346696","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41521","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=41521"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/41521\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/41522"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=41521"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=41521"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=41521"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}