\u201eDeja, ES gimsta bema\u017e dvigubai ma\u017eiau vaik\u0173 nei prie\u0161 \u0161e\u0161is de\u0161imtme\u010dius, o tai kelia dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 pa\u017eangios Europos atei\u010diai. Lietuvoje gimstamumo dinamika atspindi bendras Europos ir EBPO \u0161ali\u0173 demografines tendencijas, o pastaruoju metu gimstamumo lygis yra itin \u017eemas. Kas visa tai nulemia?\u201c, \u2013 konferencijoje \u201eAuginu Europ\u0105 2025\u201c kalb\u0117jo D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n
Pirmoji \u0161alies ponia vardijo vis\u0105 eil\u0119 prie\u017eas\u010di\u0173: \u201eekonominiai sunkme\u010diai, pragyvenimo i\u0161laid\u0173 kriz\u0117s daro poveik\u012f. Gimstamumo problem\u0105 paa\u0161trino COVID pandemija. Rusijos brutalus karas prie\u0161 Ukrain\u0105 taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos priimant sprendimus d\u0117l \u0161eimos gaus\u0117jimo\u201c.<\/p>\n
\u201eVisgi Lietuv\u0105 EBPO priskiria prie keli\u0173 kit\u0173 \u0161ali\u0173, kuriose faktinis gimstamumo rodiklis iki galo neatliepia visuomen\u0117je galimai atid\u0117t\u0173 sprendim\u0173 tur\u0117ti vaik\u0105. Bet ar tai realizuosis, did\u017eiausia m\u012fsl\u0117 sprend\u017eiama politik\u0173, demograf\u0173 ir visuomen\u0117s? Prezidentas, \u012fgyvendindamas gerov\u0117s valstyb\u0117s vizij\u0105, per \u0161e\u0161erius metus inicijavo daugyb\u0119 \u0161eim\u0173 su vaikais pad\u0117t\u012f gerinan\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 ir visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f kei\u010dian\u010di\u0173 socialini\u0173 iniciatyv\u0173.<\/p>\n
Lietuvoje \u0161eimai palanki\u0105 politik\u0105, lyginant j\u0105 su EBPO vidurkiu, atspindi \u0161iuo metu ilgos motinyst\u0117s atostogos, o paramos pinigais ir paslaugomis \u0161eimoms apimtys santykyje su BVP Lietuvoje net \u0161iek tiek vir\u0161ija \u0161ali\u0173 vidurkius\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n
Rizikos d\u0117l n\u0117\u0161tumo atid\u0117jimo<\/p>\n
Savo kalboje pirmoji \u0161alies ponia aptar\u0117 problematik\u0105, kuri susijusi su n\u0117\u0161tumo atid\u0117jimu v\u0117lesniam am\u017eiui.<\/p>\n
\u201eVisgi Lietuvoje, kaip ir kitose ES ir EBPO \u0161alyse, vyksta fundamental\u016bs \u0161eimos sampratos poky\u010diai. Pirmas vaikas pagimdomas kur kas v\u0117lesniame am\u017eiuje, ir atitinkamai \u2013 antras ir tre\u010dias vaikai pagimdomi gerokai perkopus 30 met\u0173 am\u017ei\u0173. Ta\u010diau n\u0117\u0161tumas v\u0117lyvame am\u017eiuje stipriai didina su naujagimio ir motinos sveikata susijusi\u0105 medicinin\u0119 rizik\u0105 ir i\u0161 esm\u0117s ma\u017eina tikimyb\u0119 pastoti. Su did\u0117jan\u010diu t\u0117v\u0173 am\u017eiumi did\u0117ja negyvagimi\u0173 rizika, ma\u017eo svorio naujagimi\u0173, k\u016bdiki\u0173 apsigimim\u0173, prie\u0161laikini\u0173 gimdym\u0173 rizika, o v\u0117liau \u2013 \u0161izofrenijos ir autizmo rizika\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n
Kartu ji pasid\u017eiaug\u0117, kad Lietuvoje perinatalinis mirtingumas nuo 2000 met\u0173 suma\u017e\u0117jo perpus.<\/p>\n
\u201eLi\u016bdina klibantys kult\u016briniai \u0161eimos pamatai. Vis daugiau vaik\u0173 gimsta ir auga ne \u0161eimoje. Ry\u0161ki problema yra gimstamumas regionuose. Regione prast\u0117ja \u0161eimai reikaling\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 prieinamumas, \u0161vietimo, sveikatos, b\u016bsto [situacija]. Auga skaitmeninis vaikyst\u0117s pasaulis. Televizija, socialiniai tinklai neretai formuoja yding\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 apie \u0161eim\u0105, vaikus. Kai emociniai ry\u0161iai su t\u0117vais silpni, o technologijos tampa artumo pakaitalu, tai silpnina gyvo \u017emogi\u0161kojo bendravimo ir sugyvenimo \u012fg\u016bd\u017eius\u201c, \u2013 dar vien\u0105 problem\u0173 lauk\u0105 paliet\u0117 D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n
Anot pirmosios \u0161alies ponios, moter\u0173 \u012fgalinimas, \u0161eimos ir darbo derinimas \u2013 vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, skatinan\u010di\u0173 gimstamum\u0105.<\/p>\n
\u201eGeras to balansas skatina \u0161eimas tur\u0117ti antr\u0105 ir daugiau vaik\u0173. Negalime tik\u0117tis, kad \u0161eimos ry\u0161is tur\u0117ti vaik\u0173, jei nejaus valstyb\u0117s r\u016bpes\u010dio ir nesijaus saugios i\u0161tikus krizei. Tod\u0117l skiriame daug d\u0117mesio asmen\u0173 su negalia aplinkos prieinamumui gerinti, individualizuotoms socialin\u0117ms paslaugoms pl\u0117sti ir \u012ftraukiam ugdymui. Manau, pasirinkome teising\u0105 krypt\u012f. Svarbu neprarasti visiems ry\u017eto ir nuosekliai didinti valstyb\u0117s param\u0105 \u0161eimai\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n
K\u0117l\u0117 retorin\u012f klausim\u0105 kiekvienam<\/p>\n
Apskritai savo kalb\u0105 konferencijos atidarymui pirmoji \u0161alies ponia prad\u0117jo nuo gyvyb\u0117s kaip vertyb\u0117s akcentavimo.<\/p>\n
\u201eGyvyb\u0117 unikali. Ji yra vienintel\u0117 duotyb\u0117 vienam kartui. B\u016btis neperra\u0161oma ir yra valdoma m\u016bs\u0173 sprendim\u0173 galia. \u0160is laikmetis yra m\u016bs\u0173 bendras laikas, kuriame svarb\u016bs b\u016btent m\u016bs\u0173 pasirinkimai, kad ir kokiame pasaulio ta\u0161ke begyventume. Koks yra tavo tikslas, u\u017e kur\u012f tu stovi?<\/p>\n
Lietuvos prezidentas ir a\u0161 stovime u\u017e gyvyb\u0119, vardan gyvyb\u0117s ir gerov\u0117s valstyb\u0117s kiekvienam gyvenan\u010diam joje. Mes stovime u\u017e laik\u0105, skirt\u0105 k\u016brybai, savalaikiams, i\u0161mintingiems sprendimams ir konstruktyvumui, tirpstan\u010diam deja destrukcijos ir nekonstruktyvaus informacinio triuk\u0161mo j\u016broje, laikmetyje, kai lau\u017eomos socialin\u0117s normos ir istorin\u0117s tradicijos\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n
Aptar\u0117 mink\u0161tosios galios svarb\u0105<\/p>\n
Pirmoji \u0161alies ponia savo kalboje aptar\u0117 ir mink\u0161tosios galios svarb\u0105.<\/p>\n
\u201eIstori\u0161kai ir tradici\u0161kai mink\u0161toji galia visada buvo nuvertinama. Ji nebuvo \u012fgalinama ir beveik niekas nesikei\u010dia XXI am\u017eiuje, nebent j\u016bs pastebite teigiamus \u017eenklus? Ta\u010diau, kai pertekline politine galia bedvasiai j\u0117gos \u017eaidimai pasaulyje \u0161iandien i\u0161balansuoja geopolitin\u012f stabilum\u0105, b\u016btent m\u016bs\u0173, mink\u0161tosios galios ne\u0161\u0117j\u0173, laikas yra kritinis. B\u016btent mink\u0161tajai galiai \u0161iandien tenka reik\u0161mingas vaidmuo ir atsakomyb\u0117 saugoti humanistines vertybes ir konsoliduoti humanitarin\u0119 pagalb\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n
Pasak pirmosios \u0161alies ponios, m\u016bs\u0173 laikmetis kontroversi\u0161kas ir paradoksalus, nes tai, kas tur\u0117t\u0173 tarnauti \u017emogaus gerovei, ima veikti prie\u0161 j\u012f.<\/p>\n
\u201e(\u2026)Naivu tik\u0117tis tvaraus visuomen\u0117s vystymosi, santarv\u0117s, \u0161eim\u0173 gerov\u0117s bet kurioje pasaulio dalyje, jei ilgalaikiai bendra\u017emogi\u0161ki socialiniai susitarimai arba universalios religin\u0117s tiesos, teis\u0117s ir moral\u0117s normos kei\u010diamos \u012f nestabilius individualizuotus ir savanaudi\u0161kus pasirinkimus, griaunant tvarios \u017emonijos socialinius ir ilgame\u010dius pagrindus.<\/p>\n
Pakei\u010diant juos prievartiniais nauj\u0173 form\u0173 socialin\u0117s kontrol\u0117s mechanizmais, greitai multiplikuojamomis technologijomis, judame lygiai ten, kur vest\u0173 keliai link autoritarini\u0173 ir diktat\u016brini\u0173 re\u017eim\u0173. Tokiems re\u017eimams gerov\u0117s valstyb\u0117s savo pilie\u010diams k\u016brimo id\u0117ja yra baubas, nes atskir\u010di\u0173 ma\u017einimas, stiprios pla\u010dios vidutin\u0117s visuomen\u0117s dalies auginimas ir kult\u016bros kokyb\u0117s stiprinimas yra tiesiogin\u0117 gr\u0117sm\u0117 j\u0173 siauros interes\u0173 grup\u0117s dominavimo i\u0161laikymui\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Naus\u0117dien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eDeja, ES gimsta bema\u017e dvigubai ma\u017eiau vaik\u0173 nei prie\u0161 \u0161e\u0161is de\u0161imtme\u010dius, o tai kelia dideli\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 pa\u017eangios Europos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":42064,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,11013,34,35,772,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-42063","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-diana-nausediene","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-gimstamumas","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115566831533785694","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42063","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42063"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42063\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42064"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42063"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42063"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42063"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}