{"id":42295,"date":"2025-11-18T07:20:14","date_gmt":"2025-11-18T07:20:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/42295\/"},"modified":"2025-11-18T07:20:14","modified_gmt":"2025-11-18T07:20:14","slug":"kaip-vaiko-gelbejimas-tampa-nusikaltimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/42295\/","title":{"rendered":"Kaip vaiko gelb\u0117jimas tampa nusikaltimu"},"content":{"rendered":"\n

Tyrimo iliustracijai naudojamos fotografo Alexander Vasukovich nuotraukos i\u0161 projekto \u201eSmurto artefaktai\u201c. Nuotraukos atkuria tikras smurto artimoje aplinkoje istorijas ir liudijimus. <\/p>\n

Tai \u2014 antroji tyrimo teksto dalis. <\/p>\n

Pirm\u0105j\u0105 tyrimo teksto dal\u012f skaitykite \u010dia: <\/p>\n

Globaliame pasaulyje \u017emon\u0117s apsigyvena ir sukuria \u0161eimas toli nuo t\u0117vyni\u0173. Ta\u010diau kaip ir gimtojoje \u0161alyje, taip ir u\u017esienyje \u017emon\u0117s patenka \u012f smurtinius santykius. Smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra problema, nuo kurios did\u017ei\u0105ja dauguma atvej\u0173 ken\u010dia moterys. Jei jos pasiry\u017eta pasiimti vaikus ir b\u0117gti i\u0161 \u0161alies ar gr\u012f\u017eti \u012f gimtin\u0119, sutuoktiniai joms i\u0161kelia \u201eHagos bylas\u201c ir apkaltina vaik\u0173 pagrobimu.<\/p>\n

\u201eHagos byla\u201c \u2014 pagal 1980 met\u0173 Konvencijos d\u0117l tarptautinio vaik\u0173 grobimo civilini\u0173 aspekt\u0173 nuostatas i\u0161kelta byla \u017emogui, kuris su vaikais i\u0161vyko \u012f kit\u0105 \u0161al\u012f be kito t\u0117vo leidimo. Dokumentas \u012fpareigoja kuo grei\u010diau gr\u0105\u017einti vaik\u0105 \u012f jo \u012fprast\u0105 gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105. Konvencija numato ir i\u0161imtis. Viena j\u0173, 13b straipsnis, neleid\u017eia gr\u0105\u017einti vaiko, jei gr\u012f\u017eus kyla didel\u0117 rizika jam patirti fizin\u0119 ar psichin\u0119 \u017eal\u0105. <\/p>\n

Tokia rizika psichologai vadina ir smurt\u0105 prie\u0161 mam\u0105. Bet teismuose \u017ei\u016brima kitaip. \u017durnalis\u010di\u0173 surinktos istorijos rodo, kad vaikai gr\u0105\u017einami ne tik prie\u0161 mamas smurtavusiems vyrams, bet ir tarptautin\u0117s kriminalin\u0117s policijos organizacijos \u201eInterpol\u201c ie\u0161kom\u0173 asmen\u0173 s\u0105ra\u0161uose esantiems \u017emon\u0117ms. <\/p>\n

Air\u0117 \u201eHagos mama\u201c Christa (vardas pakeistas) yra \u201estrigusi mama\u201c. Jai vyras \u201eHagos bylos\u201c nei\u0161k\u0117l\u0117. Ta\u010diau ji a\u0161tuonerius metus priversta gyventi svetimoje \u0161alyje ir kent\u0117ti skurd\u0105, kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161alia savo vaik\u0173. Jos a\u0161triu airi\u0161ku humoru persunktoje kalboje vis dar girdisi tylus meil\u0117s tonas. Ir nuovargis bei susitaikymas su tuo, kad kai kuri\u0173 dalyk\u0173 ji negali pakeisti, net kai tai susij\u0119 su \u017emogumi, kur\u012f kadaise labai myl\u0117jo.<\/p>\n

Pora \u2014 air\u0117 ir belgas \u2014 gyveno ir dirbo Airijoje. \u201eM\u016bs\u0173 santykiai buvo lygiaver\u010diai ir labai demokrati\u0161ki. Abu dirbome puikius darbus, buvome atviri vienas kitam, tur\u0117jome nuostab\u0173 draug\u0173 rat\u0105. M\u016bs\u0173 santykiai su partneriu trunka 33 metus.\u201c Santykiai prad\u0117jo keistis, kai gim\u0117 vaikai. Airijoje moterys, turin\u010dios ma\u017eus vaikus, tuo metu negaudavo pakankamos pagalbos (lop\u0161eli\u0173, dar\u017eeli\u0173). Nebuvo mokes\u010di\u0173 lengvatos u\u017e vaik\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105. Christos partneris susirado darb\u0105 Europos Komisijoje. \u201ePaskai\u010diavome, kad gal\u0117tume neblogai gyventi, jei persikeltume \u012f Nyderlandus. Gal\u0117\u010diau likti namuose su vaikais.\u201c<\/p>\n

\"\u201eStiklin\u0117 <\/p>\n

Su vyru Christa sutar\u0117, kad ji padarys penkeri\u0173 met\u0173 karjeros pertrauk\u0105, o jei Olandijoje nepatiks, \u0161eima gr\u012f\u0161 \u012f Airij\u0105. Ji tapo nam\u0173 \u0161eimininke Nyderlanduose, \u012fsitikinusi, kad \u010dia gyvena laikinai. \u201eA\u0161 kilusi i\u0161 patriarchalin\u0117s visuomen\u0117s. Airijoje esame aukl\u0117jami \u012ftikti \u017emon\u0117ms. Ir moterys, ir vyrai. Kataliki\u0161ka visuomen\u0117, kurioje pataikaujama. \u0160tai kod\u0117l \u017emones taip \u0161okiruoja airi\u0173 draugi\u0161kumas. O olandai toli gra\u017eu ne tokie,\u201c \u2013 ai\u0161kina Christa, nesl\u0117pdama juodo humoro.<\/p>\n

Apie Christos patirt\u0105 smurt\u0105 jau ra\u0161\u0117me pirmoje tyrimo dalyje. Jis dar labiau sustipr\u0117jo, kai COVID pandemijos metu vyras patyr\u0117 perdegim\u0105, depresij\u0105 ir \u0117m\u0117 vartoti vaistus, kurie j\u012f pakeit\u0117. Kei\u010diantis jo asmenybei, keit\u0117si ir elgesys su \u0161eima. Smurtas smark\u0117jo. Ta\u010diau gydytojai nepasteb\u0117jo blog\u0117jan\u010dios jo psichin\u0117s sveikatos b\u016bkl\u0117s. Paciento ilgamet\u0117 partner\u0117 t\u0105 mat\u0117. Christa atsisak\u0117 pasiduoti. \u201eBand\u017eiau gauti savo vyrui 30 skirting\u0173 terapijos form\u0173, kad jis pasveikt\u0173. Jis beveik vis\u0173 j\u0173 atsisak\u0117. Bendravau su jo profesin\u0117s sveikatos gydytoja. Pasakiau jai, kad mums reikia pagalbos. Jis mus marina badu\u201c, \u2014 prisimena Christa.<\/p>\n

Kaip tokioje situacijoje moteris gal\u0117jo gyventi ilgiau nei de\u0161imtmet\u012f? Christos atsakymas buvo toks, kaip ir kit\u0173 smurt\u0105 patyrusi\u0173 moter\u0173. \u201eTu esi tarsi po truput\u012f verdama varl\u0117. Tik taip galiu tai paai\u0161kinti. Pad\u0117tis dar\u0117si vis keistesn\u0117. Bet kadangi permainos vyko ma\u017eais \u017eingsneliais, laipsni\u0161kai ir strukt\u016bri\u0161kai, buvau bej\u0117g\u0117.\u201c Pagalbos i\u0161 teis\u0117saugos Christa pasakojo nesulaukusi.<\/p>\n

Kai sutartas jos karjeros pertraukos laikas art\u0117jo \u012f pabaig\u0105, ji su vaikais nor\u0117jo gr\u012f\u017eti namo. \u201eS\u016bnaus mokykloje mokytojas smurtavo prie\u0161 vaikus. Mano s\u016bnus tapo informatoriumi. Tod\u0117l j\u012f i\u0161met\u0117 i\u0161 mokyklos. Tuomet paklausiau vyro, gal jau gal\u0117tume gr\u012f\u017eti namo? Juk toks buvo susitarimas. A\u0161 noriu gr\u012f\u017eti.\u201c Vyras neleido \u0161eimai i\u0161va\u017eiuoti. <\/p>\n

Vasar\u0105 Christai su vaikais pavyko i\u0161vykti atostogauti \u012f Airij\u0105. Ji ry\u017eosi d\u0117l smurto kreiptis \u012f policij\u0105. \u201eMan buvo i\u0161duotas dvej\u0173 met\u0173 saugumo orderis.\u201c Christa sako: jei ne atsakingas pagalbos organizacij\u0173 Airijoje darbas ir draug\u0173 parama, ji neb\u016bt\u0173 i\u0161sivadavusi. <\/p>\n

Tai skausmingas paradoksas, kur\u012f patiria smurt\u0105 i\u0161gyven\u0119 \u017emon\u0117s. Jie nebenori gelb\u0117tis. \u201eJi [pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms organizacijos darbuotoja] vyko su manimi \u012f teism\u0105, kartu s\u0117d\u0117jo pos\u0117d\u017eiuose. Airijoje tur\u0117jau draug\u0119, kuri man nuolat ra\u0161\u0117 \u017einutes: \u201eAr jau krauniesi daiktus? Ar turi biliet\u0105? Ar eini \u012f stot\u012f? Ar jau lipi \u012f traukin\u012f? \u017dinote, jei neb\u016b\u010diau tur\u0117jusi \u017emogaus, kuris kas penkias minutes sakyt\u0173 \u201eTu gali tai padaryti\u201c, neb\u016b\u010diau susitvarkiusi. Tikrai. Nes smegenys i\u0161sijungia ir tu nieko nebedarai d\u0117l sav\u0119s. Esi i\u0161virta varl\u0117.\u201c<\/p>\n

\"\u201eLemput\u0117. <\/p>\n

Kok\u012f vaidmen\u012f \u0161ioje istorijoje atlieka Hagos konvencija? Ji veikia kaip bauginanti priemon\u0117 ir laiko Christ\u0105 Nyderlanduose. Kaip parod\u0117 kitos surinktos istorijos, galime nusp\u0117ti, kad jei Christa i\u0161vykt\u0173 \u012f Airij\u0105 ir pasiimt\u0173 vaikus, ji, sulaukusi \u201eHagos bylos\u201c, tur\u0117t\u0173 juos gr\u0105\u017einti \u012f Olandij\u0105. Vaikai \u010dia gyvena 13 met\u0173 ir n\u0117ra beveik joki\u0173 abejoni\u0173, kad Nyderlandai teismo b\u016bt\u0173 \u012fvardyti vaik\u0173 nuolatine gyvenam\u0105ja vieta.<\/p>\n

Christos vaikai t\u0117vo nemat\u0117 nuo tada, kai jis, gav\u0119s order\u012f, i\u0161sikraust\u0117 i\u0161 nam\u0173. Savivaldyb\u0117s apsaugos pareig\u016bnas nusprend\u0117, kad t\u0117vas gali susitikti su vaikais kart\u0105 per savait\u0119 vienai valandai. Ta\u010diau tai nepavyksta, nes, pasak Christos, jis negali planuoti i\u0161 anksto, o apie savo planus prane\u0161a paskutin\u0119 minut\u0119. Tai, pasak moters, taip pat \u0161alutinis vaist\u0173 poveikis. Christa stengiasi sukurti situacijas, kad vaikai gal\u0117t\u0173 pamatyti t\u0117v\u0105, bet kai kuriais atvejais ji jau\u010diasi bej\u0117g\u0117. <\/p>\n

\u201ePavasar\u012f su dukra lank\u0117me kursus vaikams, kuri\u0173 t\u0117vai turi psichikos sutrikim\u0173 ar priklausomybes. Vaikai kelias savaites k\u016br\u0117 klausimus, kuriuos ruo\u0161\u0117si u\u017eduoti savo t\u0117vams. T\u0105 dien\u0105, kai vaikai tur\u0117jo susitikti su t\u0117vais ir u\u017eduoti tuos klausimus, pas vaik\u0105 atvyko net nuo heroino priklausomas t\u0117vas. Jam k\u0105 tik buvo sprog\u0119s p\u016blinys, buvo atlikta skubi operacija. Jis vis tiek atvyko d\u0117l savo s\u016bnaus. O mano vyras negal\u0117jo. Tur\u0117jau dalyvauti renginyje vietoje jo. Ir nebuvau vienintel\u0117 tokia mama.\u201c<\/p>\n

\"\u201eGrikiai <\/p>\n

\u201e\u012estrigusios motinos\u201c pavadinim\u0105 naudoja Hagos konvencijos taikym\u0105 nagrin\u0117jantys mokslininkai ir nevyriausybin\u0117s organizacijos. \u201e\u012estrigusiomis\u201c tampa tos, kurios i\u0161sik\u0117l\u0117 i\u0161 savo gimtosios \u0161alies ir suk\u016br\u0117 \u0161eim\u0105 u\u017esienyje, o dabar su vaiku nor\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti. Tam, kad i\u0161ve\u017et\u0173 vaik\u0105, joms reikia tur\u0117ti arba t\u0117vo, arba teismo leidim\u0105. Jei n\u0117 vieno negauna, mama \u201estringa\u201c u\u017esienio \u0161alyje.<\/p>\n

\"\u201eNu\u0161alusi <\/p>\n

Kita \u201e\u012fstrigusios mamos\u201c situacija \u2013 kai motina jau pab\u0117ga i\u0161 \u0161alies su savo vaiku (tarkime, gelb\u0117damasi nuo patiriamo smurto), o t\u0117vas pasinaudoja Hagos konvencija, kad priverst\u0173 mam\u0105 gr\u0105\u017einti vaik\u0105. Tokiais atvejais paskui vaikus gr\u012f\u017eta ir mamos ir lieka gyventi svetimoje \u0161alyje. Taigi, \u201estringa\u201c. <\/p>\n

Tokiose situacijos teis\u0117tai i\u0161vykti namo gali pad\u0117ti relokacijos proced\u016bra. Ta\u010diau praktika rodo, kad smurto aukoms ji nepadeda. \u201eRelokacija yra vienintelis teis\u0117tas b\u016bdas i\u0161vykti i\u0161 \u0161alies su vaiku\u201c, \u2013 sako dr. Nishat Hyder\u2014Rahman, post doktorant\u016bros mokslo darbuotoja i\u0161 Briuselio pl\u0117tros, valdymo ir \u012fgalinimo tyrim\u0173 instituto (Vrije Universiteit Brussel) Privatin\u0117s ir ekonomin\u0117s teis\u0117s katedros. Ji bendradarbiauja ir su organizacija \u201eGlobalArrk\u201c. Kartu su kolegomis ji atliko kokybin\u012f tyrim\u0105 apie t\u0117v\u0173, kurie siekia tarptautinio perk\u0117limo (relokacijos), patirt\u012f.<\/p>\n

\"\u201eJodas <\/p>\n

Kli\u016btys ken\u010diantiems nuo smurto<\/p>\n

2025 metais mokslininkai atliko 165 interviu (160 apklaust\u0173j\u0173 buvo motinos ir 5 \u2013 t\u0117\u010diai. \u0160ie skai\u010diai atspindi ly\u010di\u0173 pasiskirstym\u0105 nagrin\u0117jamame klausime). 153 \u017emon\u0117s \u012fvardino save \u201e\u012fstrigusiais\u201c. Daugiausiai \u201e\u012fstrigusiomis\u201c save laiko ir relokacijos siekia motinos \u2013 i\u0161 viso 148. Respondentai nurod\u0117, kad yra \u012fstrig\u0119 32 \u200b\u200b\u0161alyse. <\/p>\n

Dr. Nishat Hyder\u2014Rahman pasakoja, kokias relokacijos proced\u016bros problemas parod\u0117 tyrimo rezultatai. J\u0173 ne viena. \u201ePirmiausia, ne visos \u0161alys, net jei yra pasira\u0161iusios Hagos konvencij\u0105, taiko perk\u0117limo proced\u016bras. Kanada yra tikrai geras \u0161alies, turin\u010dios ai\u0161kius teis\u0117s aktus, nustatan\u010dius tarptautinio perk\u0117limo tvark\u0105, pavyzdys. Anglija ir Velsas taip pat turi gerai i\u0161vystyt\u0105 perk\u0117limo sistem\u0105. Yra \u0161ali\u0173, kuriose n\u0117ra jokio perk\u0117limo mechanizmo,\u201c \u2013 sako mokslinink\u0117.<\/p>\n

\"\u201ePie\u0161tukai. <\/p>\n

Mokslinink\u0173 tyrimas parod\u0117 didelius relokacijos proced\u016bros tr\u016bkumus, jei perk\u0117limo reikia b\u0117gant nuo patiriamo smurto. Pirmiausia, daugumoje \u0161ali\u0173 teismui reikia parodyti, kad perk\u0117limas yra labai gerai suplanuotas. \u017dmogus, pra\u0161antis relokacijos, turi pateikti itin i\u0161sami\u0105 informacij\u0105 apie numatomas gyvenimo s\u0105lygas persik\u0117lus. Mokslinink\u0117 pasakoja, kad teismai pra\u0161o \u012frodym\u0173 apie mokyklos lankym\u0105, gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105, socialines i\u0161mokas, pajam\u0173, darbo perspektyvas, pragyvenimo i\u0161laidas, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigos registracij\u0105, santyki\u0173 su liekan\u010diu \u0161alyje t\u0117vu tvark\u0105 ir netgi toki\u0105 informacij\u0105 kaip gyvenimo s\u0105lyg\u0173 \u0161alyje palyginimas su gyvenimu \u201estrigimo\u201c \u0161alyje. <\/p>\n

Dauguma respondent\u0173 patyr\u0117, kad surinkti reikiamus \u012frodymus sunku arba ne\u012fmanoma. \u201eDarbdaviai [relokacijos \u0161alyje] nenor\u0117jo pateikti lai\u0161ko su darbo pasi\u016blymu. Sunku gauti \u012frodym\u0173, pavyzd\u017eiui, apie studij\u0173 viet\u0105 ar darbo pasi\u016blymus, kol negali darbdaviams tiksliai pasakyti, kada persikelsi.\u201c \u201eNepaprastai sunku suderinti darb\u0105, ma\u017eylio auginim\u0105 bei papildom\u0173 pajam\u0173 u\u017edarbio galimybes,\u201c \u2013 tai tik keli mokslinink\u0173 tyrime dalyvavusi\u0173 moter\u0173 komentarai.<\/p>\n

\u012erodymus surinkti dar sunkiau, jei gyvenama smurtin\u0117je aplinkoje. Paprastai, jei nukent\u0117j\u0119s nuo smurto bando i\u0161sivaduoti i\u0161 smurtini\u0173 santyki\u0173, smurtautojas dar labiau sustiprina kontrol\u0119, ir smurtas paprastai sustipr\u0117ja. 85 respondentai (daugiau nei 50 % relokacijos siekian\u010di\u0173j\u0173) nurod\u0117 patyr\u0119 \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 partnerio smurt\u0105. Viena i\u0161 da\u017eniausiai nurodom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l siekiama relokacijos, buvo baim\u0117 d\u0117l tolesni\u0173 partnerio veiksm\u0173.<\/p>\n

\"\u201eKruvina <\/p>\n

Apklausos dalyvi\u0173 buvo paklausta, kiek jiems kainuoja relokacijos procesas. \u017dmon\u0117s \u012fvardijo sumas nuo 3 000 \u20ac (Vokietija), 7 000 \u20ac (Meksika), 9 300 \u20ac (JAV) iki 372 000 \u20ac (Singap\u016bras), 153 000 \u20ac (\u0160vedija), 100 000 \u20ac (Nyderlandai, pamin\u0117ta kelis kartus). Vidutin\u0117 respondent\u0173 nurodyta suma buvo nuo 10 000 \u20ac iki 35 000 \u20ac. Atsakydami \u012f klausim\u0105 apie teisini\u0173 paslaug\u0173 kain\u0105 procese, \u017emon\u0117s \u012fvardijo tokias sumas: nuo 500 \u20ac Belgijoje, 4 500 \u20ac Portugalijoje, 5 650 \u20ac Japonijoje iki 491 000 \u20ac Naujojoje Zelandijoje, 169 620 \u20ac \u0160kotijoje, 135 300 \u20ac Singap\u016bre. Vidurkis v\u0117lgi telpa intervale nuo 10 000 iki 35 000 eur\u0173.<\/p>\n

Vaiko perk\u0117limo procese reikalingi labai specializuoti tarptautin\u0117s \u0161eimos teis\u0117s advokatai, kuri\u0173 nedaug ir kurie da\u017enai labai u\u017esi\u0117m\u0119. Ilgai trunka ir pats perk\u0117limo procesas. Tai \u2014 taip pat didel\u0117 kli\u016btis ken\u010diantiems nuo smurto, nes jie nori i\u0161vykti kuo grei\u010diau. Daugiau nei pus\u0117 i\u0161 40\u2014ties respondent\u0173, kuri\u0173 relokacija kaip tik vyko apklausos metu, sak\u0117, kad proced\u016bros trunka jau ilgiau nei vienerius metus. 8 respondent\u0173 relokacija vyksta jau ilgiau nei 3 metus.<\/p>\n

\u201eLabai svarbu suprasti, kad relokacijos paprastai siekia asmuo, kuris n\u0117ra \u0161alies pilietis. \u010cia atsiranda dideli\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, trukdan\u010di\u0173 pasiekti teisingum\u0105,\u201c \u2013 pabr\u0117\u017eia dr. N. Hyder\u2014Rahman. Jos \u012f\u017evalg\u0105 ne kart\u0105 patvirtino \u012fvairi\u0173 institucij\u0173 tyrimai. Jie rodo, kad migrant\u0117s moterys da\u017enai bijo kreiptis d\u0117l skyryb\u0173 ar apsaugos nuo smurto, nes bijo prarasti leidim\u0105 gyventi \u0161alyje. Ypa\u010d jei j\u0173 teisinis statusas priklauso nuo vyro (pvz., sutuoktin\u0117s viza). <\/p>\n

\"\u201e20 <\/p>\n

Migrant\u0117s motinos da\u017enai susiduria ir su neproporcingu teisiniu pasiprie\u0161inimu. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, Nyderlanduose ir Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad teismai labiau link\u0119 palaikyti t\u0117v\u0105, kuris lieka gyventi \u0161alyje, nei t\u0105, kuris nori i\u0161vykti (da\u017eniausiai tai yra migrant\u0117 motina). Motinos be pilietyb\u0117s ar socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 laikomos kurian\u010diomis \u201ema\u017eiau stabili\u0105 aplink\u0105\u201c vaikams, nei pilie\u010diai t\u0117\u010diai. Migrant\u0117ms sunkiau patekti \u012f mam\u0173 ir vaik\u0173 prieglobs\u010dius, skirtus b\u0117gantiems nuo smurtautoj\u0173. Tokia patirtimi pasidalino trys m\u016bs\u0173 tyrimo pa\u0161nekov\u0117s.<\/p>\n

Gr\u0105\u017eina vaikus \u012f kar\u0105<\/p>\n

Tikriausiai labiausiai \u0161okiravusi \u0161io \u017eurnalistinio tyrimo metu gauta informacija \u2014 Hagos konvencija leid\u017eia vaikus gr\u0105\u017einti \u012f \u0161al\u012f, kurioje vyksta karas. \u010cekijoje tyrim\u0105 atlikusi \u017eurnalist\u0117 Barbora Janauerov\u00e1 toki\u0105 informacij\u0105 gavo i\u0161 Hagos konvencijos taikym\u0105 \u0161alyje kuruojan\u010dios valstybin\u0117s \u012fstaigos UMPOD. \u012estaigos atstovai teig\u0117 tur\u0117j\u0119 atvej\u0173, kad ukrainie\u010diai vaikai pagal Hagos konvencij\u0105 buvo gr\u0105\u017eint \u012f Ukrain\u0105. <\/p>\n

Tokios situacijos n\u0117ra naujiena ir Oregono universiteto (JAV) Teis\u0117s mokyklos profesorei Merle Weiner, Hagos konvencijos tema ra\u0161an\u010diai ir bylose dalyvaujan\u010diai nuo 1999 met\u0173. \u201eKiek ma\u010diau, teis\u0117jai, nagrin\u0117jantys tokias bylas, atsi\u017evelgia \u012f galim\u0105 karo \u017eal\u0105 vaikams. Ta\u010diau jie da\u017enai sako: jei vaikas gali b\u016bti perkeltas \u012f \u0161alies dal\u012f, kurioje n\u0117ra pernelyg didelio bombardavimo ar karo, tai rizika n\u0117ra rimta,\u201c \u2014 komentuoja ji.<\/p>\n

Hagos konvencija naudojama prievartinei kontrolei<\/p>\n

Kalbintos Lietuvos teis\u0117s specialist\u0117s prisimin\u0117 lietuvi\u0173 istorijas, parod\u017eiusias dar daugiau pasikartojan\u010di\u0173 problemini\u0173 Hagos konvencijos taikymo praktik\u0173. Advokat\u0117 V. Ge\u010dait\u0117 \u2014 Oli\u0161auskien\u0117 pasakoja: \u201eJi buvo lietuv\u0117, vyras australas. Jie gyveno Lietuvoje. Pora i\u0161situok\u0117 ir jis liko gyventi Lietuvoje, nes jau suk\u016br\u0117 \u010dia kitus santykius. Vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. Ji i\u0161va\u017eiavo \u012f Portugalij\u0105, nes vaikas tur\u0117jo speciali\u0173 poreiki\u0173 ir jam geriau ten, kur \u0161viesu, \u0161ilta. Moteris pagyveno ten gal pusmet\u012f, kol vyras \u0117m\u0117 reikalauti gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, grasindamas \u201eHagos byla\u201c. Jis j\u0105 \u0161anta\u017eavo. Jis gyveno Lietuvoje, tur\u0117jo kit\u0105 \u0161eim\u0105 ir nor\u0117jo, kad ir tas vaikas b\u016bt\u0173 \u0161alia. Kam dabar jam skraidyti \u012f ka\u017ekoki\u0105 kit\u0105 \u0161al\u012f?\u201c Advokat\u0117 sako, kad nors teismas por\u0105 jau i\u0161skyr\u0117 ir nurod\u0117, kad vaikas gyvens su mama, ji vis tiek negali laisvai jud\u0117ti. <\/p>\n

Kitoje situacijoje buv\u0119s sutuoktinis moteriai taip pat grasino \u201eHagos byla\u201c jau po j\u0173 skyryb\u0173. Moteris tur\u0117jo \u201ei\u0161sipirkti\u201c savo teis\u0119 kurti nauj\u0105 gyvenim\u0105 kitoje \u0161alyje, ta\u010diau tai nepad\u0117jo. Advokat\u0117 Vilma Ge\u010dait\u0117 \u2014 Oli\u0161auskien\u0117: \u201eLietuv\u0117 motina buvo suk\u016brusi \u0161eim\u0105 Amerikoje. Lietuvoje buvo sprend\u017eiamas gin\u010das d\u0117l leidimo jai i\u0161sive\u017eti vaikus \u012f Amerik\u0105, reik\u0117jo [lietuvio] t\u0117vo sutikimo. Ji po skyryb\u0173 tur\u0117jo teis\u0119 gyventi name, kuris priklaus\u0117 t\u0117vui, kol vaikai sulauks pilnametyst\u0117s. Buv\u0119s sutuoktinis jai sak\u0117: \u201ePabandyk vaikus i\u0161ve\u017eti, tau bus grobimo byla.\u201c Taigi ji atsisak\u0117 teis\u0117s \u012f turt\u0105, kad neb\u016bt\u0173 gin\u010d\u0173. Vaikai i\u0161va\u017eiavo su ja. Tuomet jis nuva\u017eiavo \u012f Amerik\u0105 ir \u012fkalb\u0117jo vien\u0105 i\u0161 vaik\u0173 gr\u012f\u017eti su juo. Ji liko ir be vieno i\u0161 vaik\u0173, ir be turto\u201c. <\/p>\n

Situacij\u0105, kai buvo galimai spaud\u017eiama atiduoti dal\u012f savo turto mainais \u012f teis\u0119 auginti savo vaik\u0105, pasakojo ir lietuv\u0117 Sandra. Jos istorija atskleid\u017eia dar ma\u017eiau atpa\u017e\u012fstamo smurto formos \u2014 apleistumo \u2014 dinamik\u0105 ir moters pastang\u0173 i\u0161likti kain\u0105.<\/p>\n

Ji su sutuoktiniu, taip pat lietuviu, k\u016br\u0117 gyvenim\u0105 Norvegijoje. \u201eLietuvoje tur\u0117jau darb\u0105, karjer\u0105, m\u0117gstam\u0105 hob\u012f, veikl\u0173. Esu baigusi finansus, dirbau su Europos S\u0105jungos projektais, atlyginimas buvo geras. Man nieko Lietuvoje netr\u016bko.\u201c Sandra sako, kad jos meil\u0117, sutikta \u0161eimos \u0161vent\u0117je, buvo stebuklinga ir ro\u017ein\u0117. Su b\u016bsimu vyru greitai u\u017esimezg\u0117 draugyst\u0117. Sandra prisimin\u0117 j\u012f kalbant apie savo neigiamas patirtis, kurias ji nor\u0117jo pad\u0117ti u\u017emir\u0161ti. \u201e\u017dmogus buvo labai nusivyl\u0119s moterimis. O a\u0161 turb\u016bt tuo metu buvau tokioje pozicijoje, jog nor\u0117jau \u012frodyti, kad ne visos moterys kiaul\u0117s, naudos ie\u0161kotojos. Jos gali myl\u0117ti nuo\u0161ird\u017eiai\u201c.<\/p>\n

Vyras gyveno Norvegijoje jau daugiau nei penkerius metus. Sandra prisimena, kad jis pasakojo tur\u012fs pagrind\u0105 po kojom, gal\u012fs visk\u0105 jai suteikti, ji galinti ramiai atsikraustyti. \u201eSak\u0117, kad u\u017edirba tiek, kiek Lietuvoje u\u017edirba Seimo nariai, kad gyvena puikiai ir finansi\u0161kai yra stabilus. Bet jo atlyginimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tuo metu buvo 17 t\u016bkstan\u010di\u0173 kron\u0173, apie pusantro t\u016bkstan\u010di\u0105 eur\u0173. Klausiau, kur mes gyvensim. Man buvo parodyta visai kita vieta. Gyvenome gara\u017ee, kur jis dirbo. Atidariusi virtuv\u0117s duris, matydavau padang\u0173 montavimo stakles. Toks buvo m\u016bs\u0173 startas.\u201c<\/p>\n

Sandrai \u0161ie neatitikimai netapo \u012fsp\u0117jimu. Moteris buvo pripratusi savaranki\u0161kai kurti gyvenim\u0105 ir tur\u0117jo tvirt\u0105 tik\u0117jim\u0105 santyki\u0173 id\u0117ja. \u201eMes dviese. Mes galim u\u017esidirbti, galim visk\u0105 pasiekti kartu. Jeigu du \u017emon\u0117s nori, tai yra j\u0117ga.\u201c Ji keldavosi penkt\u0105 \u2014 \u0161e\u0161t\u0105 ryto, paruo\u0161davo pusry\u010dius savo meilei, va\u017eiuodavo mokytis kalbos, gr\u012f\u017edavo paruo\u0161ti piet\u0173, jiedu pavalgydavo kartu ir ji i\u0161va\u017eiuodavo dirbti. \u201eDirbdavau iki devyni\u0173 \u2014 de\u0161imtos vakaro, kad susidaryt\u0173 bent \u0161e\u0161ios \u2014 septynios valandos per dien\u0105 ir gau\u010diau normal\u0173 atlyginim\u0105. Gr\u012f\u017edavau namo ir v\u0117l mokydavausi kalbos\u201c.<\/p>\n

Santykiai su vyru, pasak Sandros, buvo \u201eamerikieti\u0161ki kalneliai\u201c, ta\u010diau Sandra tik\u0117jo, kad pora \u201eapsi\u0161lifuos\u201c. \u201eM\u016bs\u0173 santykyje did\u017eiausia problema buvo tai, kad mes nekalb\u0117jome ir iki galo nei\u0161siai\u0161kindavome, kas buvo blogai. Jis vis\u0105 laik\u0105 sakydavo, kad reikia gyventi draugi\u0161kai. Na, susitaikykim, pasibu\u010diuokim, apsikabinkim ir gyvenkim toliau. Jis absoliu\u010diai n\u0117jo \u012f pokalbius. O jau v\u0117liau nekalbadieniai buvo savait\u0117mis.\u201c <\/p>\n

Pora daug dirbo ir netrukus gal\u0117jo gauti paskol\u0105 ir \u012fsigyti nam\u0105. Pradin\u012f \u012fna\u0161\u0105 abu sumok\u0117jo po lygiai, o Sandra steng\u0117si sukurti jaukius namus ir toliau dirbo. Namas reikalavo papildomo laiko ir pyk\u010di\u0173 \u0117m\u0117 daug\u0117ti. \u0116m\u0117 daug\u0117ti ir reikalavim\u0173 Sandrai. \u201eSul\u016b\u017eta \u017eoliapjov\u0117 \u2014 jis man skambina visas piktas. Sakau, reikia va\u017eiuoti \u012f garantin\u012f. Gr\u012f\u017etu i\u0161 darbo \u2014 jis man\u0119s laukia, nenuva\u017eiavo. Jei va\u017eiuojam pas gydytoj\u0105, a\u0161 turiu ai\u0161kinti, kas jam skauda, kokius vaistus jis g\u0117r\u0117, kiek kart\u0173. Jo mama skambino kiekvien\u0105 dien\u0105. Tur\u0117davau atsiskaityti, k\u0105 mes veikiam, k\u0105 valg\u0117m.\u201c Sandra nesijaut\u0117 kontroliuojama. \u201eMan i\u0161 prad\u017ei\u0173 tai atrod\u0117 labai \u0161eimyni\u0161ka, kad \u0161eima labai artima. Pati esu kilusi i\u0161 labai ma\u017eos \u0161eimos, t\u0117velio net neatsimenu, jis mir\u0117.\u201c<\/p>\n

Ta\u010diau emocinis smurtas stipr\u0117jo. Tuo pa\u010diu Sandra pasijuto n\u0117\u0161\u010dia. \u201eTada jau buvo ir negra\u017ei\u0173 dalyk\u0173. Jei konfliktas, a\u0161 jau ne tik d\u016bra. Gal\u0117jau b\u016bti ir bl**, ir s**a. Pasirod\u0117 agresijos aprai\u0161kos. Ir a\u0161 prad\u0117jau tyl\u0117ti. Prisitaikiau. \u017dmogus gr\u012f\u017eta i\u0161 darbo, a\u0161 pa\u017ei\u016briu per lang\u0105 ir i\u0161 jo veido galiu suprasti, ar mes kalb\u0117sime, kai jis u\u017eeis \u012f namus, ar ne. Bet vis tiek atsikeliu ryte, paruo\u0161iu pusry\u010dius, i\u0161verdu arbat\u0105. Po to, kai su\u017einojau vaiko lyt\u012f, jis su manim nekalb\u0117jo savait\u0119. Jis pasak\u0117, kad a\u0161 nei\u0161pild\u017eiau jo gyvenimo svajon\u0117s, nes jis nor\u0117jo dukros. Man buvo labai didelis \u0161okas.\u201c<\/p>\n

Moteris niekam nepasakojo, kaip i\u0161 ties\u0173 gyvena. \u201eBlogiausia, kad tu nori visuomenei parodyti, kad turi ideali\u0105 \u0161eim\u0105, kad pildosi tavo svajon\u0117s. \u0160tai \u012fsigijai namus, visk\u0105 pasiekei nuo nulio pati, b\u016bdama i\u0161 ma\u017eos \u0161alies. Gali susikurti ger\u0105 gyvenim\u0105 u\u017esienyje, susilaukti vaiko. Bet kas vyksta u\u017e u\u017edar\u0173 dur\u0173, niekas ne\u017eino. Niekam nepasakoji. Net geriausioms draug\u0117ms. Tai i\u0161 mano pus\u0117s buvo neatsakinga. Nes kai dabar pasakoju, niekas netiki. Nes niekas to nemat\u0117, negird\u0117jo, tai visiems buvo staigmena.\u201c <\/p>\n

\u201eMeld\u017eiaus, kad vaikas gimt\u0173 nat\u016braliai,\u201c \u2014 toliau pasakoja moteris. \u201eNes \u017einojau, kad jei tur\u0117siu chirurgin\u012f pj\u016bv\u012f, pagalbos nesulauksiu.\u201c Sandra sako, kad tokia jos baim\u0117 tur\u0117jo pagrind\u0105. Ji jau buvo atsid\u016brusi situacijose, kai jos pa\u017eeid\u017eiamumas keldavo partnerio pykt\u012f. \u201eBuvau n\u0117\u0161\u010dia ir darbe nualpau, nes buvo labai kar\u0161ta. Tai buvo greito maisto restorane. Darbdaviai neleido man vairuoti, nes pagal taisykles turi atva\u017eiuoti lydintis asmuo ir mane parve\u017eti. Paskambinau jam. Kai jis atva\u017eiavo, su manim jau nekalb\u0117jo. Parve\u017e\u0117 namo. Supratau, kad ir nebekalb\u0117sim. Po toki\u0173 dalyk\u0173 tu pasidarai i\u0161vadas ir stengiesi, kad jie nebepasikartot\u0173, kad nepadaryt\u0173 tau b\u0117d\u0173.\u201c<\/p>\n

Kai vaikui buvo dveji, moteris nusprend\u0117 va\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105. Ji pasakojo, kad vyras pats nuve\u017e\u0117 j\u0105 \u012f oro uost\u0105. Ir i\u0161k\u0117l\u0117 \u201eHagos byl\u0105\u201c Lietuvoje. Bylos nagrin\u0117jimas truko pusantr\u0173 met\u0173, o vaikas vis\u0105 laik\u0105 gyveno Lietuvoje. Procese buvo reikalinga Valstyb\u0117s Vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybos i\u0161vada. Sandra sako, kad joks \u012fstaigos tyrimas nebuvo atliktas. \u201eTas atstovas, kuris ra\u0161\u0117 i\u0161vad\u0105 teismui \u201eHagos byloje\u201c, net nemat\u0117 mano s\u016bnaus.\u201c <\/p>\n

Lietuvis turi gyventi Norvegijoje<\/p>\n

Moteris pasakoja, kad i\u0161 Tarnybos vadov\u0117s Ilmos Skuodien\u0117s sulauk\u0117 keisto patarimo. \u201eJi man pasak\u0117: tu gal jam nam\u0105 u\u017era\u0161yk, ir jis tada tave paliks ramyb\u0117j.\u201c \u0160ios informacijos nepriklausomai patikrinti nepavyko. Ta\u010diau apie tokius atvejus, kai moterys buvo spaud\u017eiamos \u201ei\u0161sipirkti\u201c vaikus, mums jau pasakojo advokatai ir kiti specialistai.<\/p>\n

Teismas nusprend\u0117, kad pagal Hagos konvencij\u0105 vaikas, Lietuvos pilietis, turi b\u016bti gr\u0105\u017eintas \u012f Norvegijos karalyst\u0119.<\/p>\n

Dabar Sandra v\u0117l gyvena Norvegijoje ir yra \u201estrigusi mama\u201c. \u0160eimos namo ji neteko, ta\u010diau jau susik\u016br\u0117 gyvenim\u0105 i\u0161 naujo. Norvegijos teismas nurod\u0117, kad vaikas turi gyventi su mama, ir tai j\u0105 labai d\u017eiugina. Kelias po smurtini\u0173 santyki\u0173 buvo nelengvas tiek emoci\u0161kai, tiek finansi\u0161kai. \u201eBuvo dien\u0173, kai skai\u010diavau pinigus maistui, kad tik u\u017etekt\u0173 vaikui. A\u0161 galiu ir nevalgyti. Kaip buvo sunku, supratau tik \u0161iemet, kai jau turiu stabil\u0173 darb\u0105, kontrakt\u0105, namus, kuriuos i\u0161laikau pati. Pati i\u0161laikau ir vaik\u0105. Be skol\u0173 \u012fsigijau ma\u0161in\u0105. Buvo sunku, tik tuo metu turb\u016bt nepasteb\u0117jau. O dabar did\u017eiuojuosi. Ir skauda, ir visi jausmai kartais gr\u012f\u017eta. Bet vis tiek dabar daug geriau, nei buvo\u201c.<\/p>\n

\u201eHagos bylose\u201c teismas kartais nusprend\u017eia suteikti tam tikras saugumo garantijas gr\u012f\u017eusiai \u012f nuolatine vaiko gyvenam\u0105ja vieta pripa\u017eint\u0105 \u0161al\u012f mamai ir vaikui. Europos S\u0105jungos viduje veikia Briuselis II ter reglamentas, kuris papildo Hagos byl\u0173 sprendimus. Tai, pasak specialist\u0173, kartais yra dar viena \u201eveikian\u010dios tvarkos iliuzija\u201c, kuri i\u0161 ties\u0173 kelia pavoj\u0173. <\/p>\n

Tyrimui kalb\u0117jusi amerikiet\u0117 \u201eHagos mama\u201c Melissa pasakoja, kad jai teismas buvo suteik\u0119s garantijas, ta\u010diau partneris j\u0173 nesilaik\u0117. Iki gr\u012f\u017edama su vaiku namo \u012f JAV, moteris su partneriu, buvusiu kari\u0161kiu, gyveno Danijoje. Man\u0117, laikinai. Tik po vaiko gimimo vyras prisipa\u017eino, kad turi psichikos sutrikimo diagnoz\u0119. Iki to vyro nuotaik\u0173 svyravimus, agresij\u0105 ir paty\u010dias Melissa \u201enura\u0161ydavo\u201c alkoholiui, ta\u010diau po vaiko gimimo smurtas stipr\u0117jo. <\/p>\n

Sistemingas manipuliavimas, psichologinis, fizinis smurtas, bauginimas mirtimi. Ji daug kart\u0173 ra\u0161\u0117 parei\u0161kimus policijai, informavo \u012fvairias tarnybas ir Veteran\u0173 centr\u0105, ta\u010diau, pasak jos, pagalbos nesulauk\u0117. Ji nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti su vaiku \u012f JAV. Vyras i\u0161k\u0117l\u0117 \u201eHagos byl\u0105\u201c ir nor\u0117jo susigr\u0105\u017einti vaik\u0105 \u012f Danij\u0105.<\/p>\n

\u201eTeismas \u012fteik\u0117 man nutart\u012f. Joje nurodyta, kad vaikas [gr\u012f\u017eus \u012f Danij\u0105] netur\u0117t\u0173 b\u016bti perduotas t\u0117vui ir kad t\u0117vas turi padengti visas pagr\u012fstas i\u0161laidas, tokias kaip maistas, namo nuoma ir kita. T\u0117vas turi suteikti man ir vaikui gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105. Jis nieko to nepadar\u0117,\u201c \u2014 pasakoja Melissa. JAV dirbusi gerai apmokam\u0105 darb\u0105 ir tur\u0117jusi nema\u017e\u0173 santaup\u0173, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161laik\u0117 ir vaik\u0105, \u0161iuo metu ji yra \u201estrigusi mama\u201c Danijoje ir dirba prastai apmokamus nekvalifikuotus darbus. \u201eTeisi\u0161kai dirbti galiu, ta\u010diau man\u0119s nepriima, nes nekalbu dani\u0161kai, neturiu i\u0161silavinimo Danijoje. Vienintelis darbas, kur\u012f galiu dirbti, yra nam\u0173 valymas,\u201c \u2014 pasakoja ji.<\/p>\n

Melissos advokatai pabr\u0117\u017e\u0117, kad Melissai suteiktos garantijos yra \u201eiliuzin\u0117s ir ne\u012fgyvendinamos\u201c ir \u201eper\u017eengia [JAV Teismo] \u012fgaliojim\u0173 ribas\u201c. Pasak teisinink\u0173, tokios garantijos ne tik netiesiogiai pripa\u017e\u012fsta gr\u0117sm\u0119 vaikui, bet ir Meliss\u0105, JAV piliet\u0119, i\u0161tremia \u012f Danij\u0105. <\/p>\n

Teis\u0117j\u0173 prognoz\u0117s apie apsaugos priemoni\u0173 veiksmingum\u0105 gali b\u016bti klaidingos. Viena tragi\u0161kiausi\u0173 t\u0105 patvirtinan\u010di\u0173 istorij\u0173 nutiko Cassandrai Hasanovic Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je. I\u0161gyvenusiai vyro smurt\u0105 \u0161eimoje ir su vaikais \u012f Australij\u0105 pab\u0117gusiai Cassandrai sutuoktinis i\u0161k\u0117l\u0117 \u201eHagos byl\u0105\u201c. Teismas nusprend\u0117, kad jos vaikai turi gr\u012f\u017eti \u012f Jungtin\u0119 Karalyst\u0119, nuolatin\u0117s vaik\u0173 gyvenamosios vietos valstyb\u0119. <\/p>\n

Jos vyras Hajrudin Hasanovic ra\u0161tu pasi\u017ead\u0117jo nesiartinti prie Hasanovic ir vaik\u0173 ar\u010diau nei 250 metr\u0173, nebendrauti su ja. Motina su vaikais gr\u012f\u017eo \u012f Anglij\u0105. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s teismas skyr\u0117 jai vaik\u0173 glob\u0105, policija \u012fteik\u0117 aliarmo mygtuk\u0105, sureagavo \u012f kelis smurtinius vyro i\u0161puolius prie\u0161 moter\u012f. Ta\u010diau policija atsisak\u0117 suteikti Hasanovic palyd\u0105, kai ji nusprend\u0117 persikraustyti \u012f moter\u0173 prieglaud\u0105, bijodama d\u0117l savo gyvyb\u0117s. Kai Hasanovic, jos motina ir du vaikai \u012fs\u0117do \u012f automobil\u012f vykti \u012f prieglaud\u0105, t\u0117vas i\u0161temp\u0117 mam\u0105 i\u0161 automobilio ir mirtinai j\u0105 subad\u0117.<\/p>\n

\u201eHagos tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s konferencijos Nuolatinis biuras (The Hague Convention’s Permanent Bureau \u2014 Hagos tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s konferencijos (HCCH) sekretoriatas, atsakingas u\u017e pagalb\u0105 valstyb\u0117ms nar\u0117ms \u012fgyvendinant Hagos konvencij\u0105) ir kai kurios valstyb\u0117s pagaliau pripa\u017eino, kad smurtas artimoje aplinkoje kelia pavoj\u0173 vaikams, o motinos saugumas yra susij\u0119s su vaiko saugumu. Pagaliau jie t\u0105 supranta. Ta\u010diau tuo pa\u010diu metu jie kelia papildomas kli\u016btis moterims pasinaudoti 13b straipsniu,\u201c \u2014 sako prof. Merle Weiner.<\/p>\n

\u201eHagos mamos\u201c Ingos Sala advokat\u0117 Vilma Ge\u010dait\u0117 \u2014 Oli\u0161auskien\u0117 t\u0105 mato ir Lietuvoje: \u201eA\u0161 manau, kad \u012f tai [vaiko saugumo garantijas gr\u012f\u017eus] n\u0117ra per daug gilinamasi. Mes [Lietuvoje konvencij\u0105] taikom paprastai: i\u0161sive\u017eei vaik\u0105 be sutikimo \u2014 turi gr\u0105\u017einti. Viskas.\u201c<\/p>\n

Daugiau nei 25 metus \u201eHagos bylose\u201c dirbanti ir jas analizuojanti teis\u0117s profesor\u0117 Merle Weiner neslepia stiprios kritikos daugybei Konvencijos taikymo sistemini\u0173 tr\u016bkum\u0173. \u201eJungtin\u0117se Valstijose gynyb\u0105 teisme reikia pagr\u012fsti ai\u0161kiais ir \u012ftikinamais \u012frodymais. Tai yra labai didel\u0117 \u012frodin\u0117jimo na\u0161ta, kyla klaidos rizika motinai, kuri ginasi. Atsiranda \u0161ali\u0173 nelygyb\u0117. Da\u017enai motinos \u0161iose bylose n\u0117ra atstovaujamos. V\u0117l susiduriame su \u0161ali\u0173 nelygybe.\u201c <\/p>\n

Prof. M. Weiner i\u0161ry\u0161kina ir tai, kad sprendimus priimantys \u017emon\u0117s nesupranta prievartin\u0117s kontrol\u0117s veikimo ir \u012f smurt\u0105 \u017ei\u016bri epizodi\u0161kai. \u201eNa, mama tik kart\u0105 buvo sumu\u0161ta. To nepakanka, kad kilt\u0173 rimtas pavojus.\u201c Jie nesupranta, kad iki sumu\u0161imo ilgai buvo taikyta stipri prievartin\u0117 kontrol\u0117. J\u0105 sumu\u0161\u0117 tik kart\u0105, bet ji jau visi\u0161kai priklausoma nuo savo skriaud\u0117jo. Ir tas skriaud\u0117jas naudoja daugyb\u0119 kit\u0173 technik\u0173, kad jos gyvenim\u0105 paverst\u0173 pragaru. Jie nesupranta, kad \u0161is skriaud\u0117jas yra labai pavojingas \u017emogus,\u201c – pabr\u0117\u017eia mokslinink\u0117. <\/p>\n

Problema, pasak profesor\u0117s, yra ir Europoje galiojantis Briuselio II reglamentas, saugiu b\u016bdu gr\u0105\u017einti vaikus laikantis saugumo garantij\u0173 taikym\u0105. \u201eTeis\u0117jai juk neturi prognozavimo galios ar \u012f\u017evalgos numatyti, ar priemon\u0117s bus \u012fgyvendinamos. Teis\u0117jas ne\u017eino vis\u0173 b\u016bd\u0173, kuriais smurtautojas taiko prievartin\u0119 kontrol\u0119. T\u0173 b\u016bd\u0173 nedraud\u017eia jokios teis\u0117jo skiriamos apsaugos priemon\u0117s. Daugelis j\u0173 yra teis\u0117ti, bet vis tiek kelia nukent\u0117jusiems labai didel\u0119 baim\u0119 ir nerim\u0105.\u201c <\/p>\n

Konvencijoje teigiama, kad sprendimai \u201eHagos bylose\u201c netur\u0117t\u0173 daryti \u012ftakos bendravimo su vaiku byloms. Bet praktikoje, pasak specialist\u0117s, taip nevyksta. Profesor\u0117 M. Weiner: \u201eTeis\u0117jai, sprend\u017eiantys d\u0117l globos, da\u017enai sako: juk ji yra pagrob\u0117ja. Ji nebendradarbiaujanti mama. Ji \u2014 \u017emogus, kuriuo negalima pasitik\u0117ti. Mes nesuteiksime jai globos, o bendravimo su vaiku tvark\u0105 padarysime toki\u0105 sunki\u0105 ir varginan\u010di\u0105, kad mamos santykis su vaiku tiesiog nutr\u016bks. Tai problema. J\u0173 turiu vis\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105.\u201c<\/p>\n

Ingos Sala giminai\u010diai su \u017eurnalist\u0117mis pasidalino med\u017eiaga, kurioje u\u017efiksuoti \u012f Italij\u0105 i\u0161ve\u017eto vaiko \u017eod\u017eiai pokalbiuose su mama. \u201eAr patvirtini, kad t\u0117tis da\u017enai tave mu\u0161a?\u201c, \u2014 klausia Inga. \u201eMu\u0161a mane, bet kada gali mane mu\u0161ti, kaip sakoma\u201c, atsako jai vaikas. \u201eKai jis labai supyksta, man daro labai skaud\u017eiai\u201c, sako kitame pokalbyje. Vaikas pasakoja, kad t\u0117tis pasiklauso jo pokalbi\u0173 su mama. Pirmojoje tyrimo teksto dalyje jau ra\u0161\u0117me, kad teismo medikai patvirtino \u017eal\u0105 Ingos sveikatai, kuri\u0105 suk\u0117l\u0117 sutuoktinio veiksmai gyvenant santuokoje. <\/p>\n

Tuo tarpu Italijos Nepilname\u010di\u0173 ir bendruomen\u0117s teisingumo departamentas 2023 metais pateiktoje i\u0161vadoje teigia, kad vaikui negresia jokia rizika, n\u0117ra joki\u0173 \u017ealing\u0173 jo gerovei veiksni\u0173, jo integracija s\u0117kminga, o t\u0117vas turi gerus aukl\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eius. Situacij\u0105, kai vaikas gyvena atskirai nuo ses\u0117s ir mamos, tarnyba mato kaip Ingos pasirinkim\u0173 rezultat\u0105. <\/p>\n

\u0160is tyrimas buvo parengtas padedant \u201eJournalismfund Europe\u201c<\/p>\n

\"Logotipas\"\/ <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tyrimo iliustracijai naudojamos fotografo Alexander Vasukovich nuotraukos i\u0161 projekto \u201eSmurto artefaktai\u201c. Nuotraukos atkuria tikras smurto artimoje aplinkoje istorijas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":42296,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-42295","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115569493634936147","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42295","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42295"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42295\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42296"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42295"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42295"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42295"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}