{"id":42755,"date":"2025-11-18T18:08:15","date_gmt":"2025-11-18T18:08:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/42755\/"},"modified":"2025-11-18T18:08:15","modified_gmt":"2025-11-18T18:08:15","slug":"netiketas-atradimas-menulyje-kinu-misija-atskleide-tai-ka-nasa-mokslininkai-ilgai-laike-neimanomu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/42755\/","title":{"rendered":"Netik\u0117tas atradimas M\u0117nulyje: kin\u0173 misija atskleid\u0117 tai, k\u0105 NASA mokslininkai ilgai laik\u0117 ne\u012fmanomu"},"content":{"rendered":"

Daugiau nei 50 met\u0173 mokslininkai buvo \u012fsitikin\u0119 viena, jog M\u0117nulyje r\u016bd\u017ei\u0173 susidaryti negali. Jis buvo laikomas sausu, be deguonies pasauliu, kur gele\u017eies oksidacija. Kitaip tariant, r\u016bdijimas yra ne\u012fmanoma.\u00a0<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161is tvirtas \u012fsitikinimas dabar rimtai suabejotas. Kinijos misija \u201eChang\u2019e-6\u201c, kuri neseniai pargabeno \u012f \u017dem\u0119 m\u0117ginius i\u0161 Piet\u0173 a\u0161igalio\u2013Aitkeno baseino, padar\u0117 netik\u0117t\u0105 atradim\u0105. Paimtuose m\u0117giniuose aptikti mikroskopiniai hematito ir maghemito kristalai.<\/p>\n

Nuo 1971 met\u0173 mokslin\u0117je bendruomen\u0117je vyravo \u012fsitikinimas, kad gele\u017eies junginiai M\u0117nulio pavir\u0161iuje negali b\u016bti stabil\u016bs. Bet kokie oksidacijos p\u0117dsakai, pasteb\u0117ti \u201eApollo\u201c misij\u0173 metu, b\u016bdavo priskiriami \u017dem\u0117s kilm\u0117s tar\u0161ai.\u00a0<\/p>\n

\"\"\/<\/p>\n

\u0160is \u012fsitikinimas de\u0161imtme\u010dius formavo M\u0117nulio, kaip geologi\u0161kai \u201enegyvo\u201c k\u016bno, \u012fvaizd\u012f. Pirmieji \u012ftr\u016bkimai \u0161ioje teorijoje pasirod\u0117 tik 2020 metais, kai \u201eMoon Mineralogy Mapper\u201c prietaiso duomenys parod\u0117 hematito buvim\u0105 poliariniuose regionuose.\u00a0<\/p>\n

O 2022 m. \u201eChang\u2019e-5\u201c misijos m\u0117gini\u0173 analiz\u0117 atskleid\u0117 nanofazinio magnetito p\u0117dsakus. Tai buvo tik u\u017euominos, kurias reik\u0117jo patvirtinti. Ir dabar, bendradarbiaujant Shandong universitetui bei kitiems Kinijos tyrim\u0173 centrams, pateikti pirmieji negin\u010dijami \u012frodymai, mikroskopin\u0117s r\u016bdys M\u0117nulyje yra tikros.<\/p>\n

Pagrindinis raktas yra meteorit\u0173 sm\u016bgiai<\/p>\n

\"\"\/<\/p>\n

Svarbu tai, kad r\u016bd\u017ei\u0173 p\u0117dsakai rasti specifin\u0117se uolienose, vadinamosiose brekcijose. Jos susidar\u0117 i\u0161 susilyd\u017eiusi\u0173 ir susicementavusi\u0173 uolien\u0173 fragment\u0173 po galing\u0173 meteorit\u0173 sm\u016bgi\u0173. Tuo tarpu nepaliestose vulkanin\u0117se uolienose hematito neaptikta.<\/p>\n

Mokslinink\u0173 teigimu, tai rei\u0161kia, kad r\u016bdys gal\u0117jo susiformuoti per kataklizminius \u012fvykius \u2013 mil\u017eini\u0161kus susid\u016brimus, tokius kaip tie, kurie suk\u016br\u0117 Piet\u0173 a\u0161igalio\u2013Aitkeno basein\u0105 ar Apollo krater\u012f.\u00a0<\/p>\n

Tokie sm\u016bgiai gal\u0117jo laikinai sukurti vietines s\u0105lygas, turin\u010dias daugiau deguonies, leid\u017eian\u010dias gele\u017eies jonams oksiduotis.<\/p>\n

Ir b\u016btent \u201eChang\u2019e-6\u201c nusileidimo vieta \u2013 vienas seniausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 sm\u016bgini\u0173 basein\u0173 visoje Saul\u0117s sistemoje tapo idealiu poligonu \u0161iai hipotezei patikrinti.\u00a0<\/p>\n

Kadangi \u0161io baseino pavir\u0161ius nebuvo u\u017elietas v\u0117lesni\u0173 lavos sraut\u0173, jis i\u0161saugojo pirmyk\u0161\u010dius katastrof\u0173 p\u0117dsakus beveik nepakitusius net milijardus met\u0173.<\/p>\n

R\u016bdys gali paai\u0161kinti keistas magnetines anomalijas<\/p>\n

\"\"\/<\/p>\n

Be geologin\u0117s reik\u0161m\u0117s, \u0161is atradimas gali paai\u0161kinti dar vien\u0105 sen\u0105 paslapt\u012f \u2013 M\u0117nulyje fiksuojamas vietines magnetines anomalijas.\u00a0<\/p>\n

Nors M\u0117nulis neturi globalaus magnetinio lauko, kai kuriose jo vietose instrumentai fiksuoja ai\u0161kius magnetinio lauko p\u0117dsakus.<\/p>\n

R\u016bd\u017ei\u0173 mineralai, tokie kaip magnetitas ir maghemitas, yra silpnai magnetiniai, bet gal\u0117t\u0173 veikti kaip \u0161i\u0173 anomalij\u0173 \u0161altinis. Tai galimai paai\u0161kina, kod\u0117l tam tikrose vietov\u0117se, pavyzd\u017eiui, netoli Piet\u0173 a\u0161igalio\u2013Aitkeno baseino, fiksuojami magnetiniai signalai, nors teori\u0161kai j\u0173 ten netur\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n

Naujas skyrius M\u0117nulio istorijoje<\/p>\n

\"\"\/<\/p>\n

\u0160is atradimas yra pirmasis tiesioginis \u012frodymas, kad stipriai oksiduojantys mineralai gali egzistuoti net ir M\u0117nulyje, kuris da\u017eniausiai laikomas redukuojan\u010dia aplinka.\u00a0<\/p>\n

Tai i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie M\u0117nulio redokso pusiausvyr\u0105, t. y. oksidacijos ir redukcijos santyk\u012f, kuris milijardus met\u0173 formavo \u0161io dangaus k\u016bno pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n

Ma\u017eyt\u0117s r\u016bd\u017ei\u0173 dalel\u0117s \u2013 tai ne tik geologin\u0117 smulkmena. Tai \u017eenklas, kad M\u0117nulyje gal\u0117jo vykti daug sud\u0117tingesni procesai nei manyta anks\u010diau. \u201eChang\u2019e-6\u201c pargabentos uolienos gali atverti visi\u0161kai nauj\u0105 M\u0117nulio tyrin\u0117jim\u0173 etap\u0105, tok\u012f, kuriame dar teks perra\u0161yti ne vien\u0105 vadov\u0117l\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Daugiau nei 50 met\u0173 mokslininkai buvo \u012fsitikin\u0119 viena, jog M\u0117nulyje r\u016bd\u017ei\u0173 susidaryti negali. Jis buvo laikomas sausu, be…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":42756,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,7589,1524,30,31,34,35,24,11168,11167,11169,32,33,37,39,36,38,40,4854,4276,421,2260,23,11170,163,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-42755","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-atradimas","10":"tag-atskleide","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-ilgai","17":"tag-kinu","18":"tag-laike","19":"tag-latest-news","20":"tag-latestnews","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-menulyje","27":"tag-misija","28":"tag-mokslininkai","29":"tag-nasa","30":"tag-naujienos","31":"tag-neimanomu","32":"tag-netiketas","33":"tag-news","34":"tag-pasaulis","35":"tag-populiariausios-naujienos","36":"tag-populiariausiosnaujienos","37":"tag-top-stories","38":"tag-topstories","39":"tag-world","40":"tag-world-news","41":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42755","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=42755"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/42755\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42756"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=42755"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=42755"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=42755"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}