Pernai visus \u0161okiravo \u0160al\u010dinink\u0173 gyventoj\u0173 Genadijaus Roga\u010d ir Pavelo Iva\u0161ko vaizdo \u012fra\u0161as internete, suk\u0117l\u0119s did\u017eiul\u012f \u017emoni\u0173 nepasitenkinim\u0105: jame G.Roga\u010d \u0161lyk\u0161\u010diausiais \u017eod\u017eiais niekino Lietuv\u0105 ir \u012f\u017eeidin\u0117jo ukrainie\u010dius, o P.Iva\u0161ko \u0161iam pritar\u0117. Jiedu ne\u0161vankiais \u017eod\u017eiais pl\u016bdo lietuvius, vadindami juos pederastais, ty\u010diojosi i\u0161 ukrainie\u010di\u0173, sak\u0117 norintys i\u0161\u0161audyti Seim\u0105 ir tik laukia, kada Lietuv\u0105 u\u017eims Rusijos kariuomen\u0117.<\/p>\n
Teis\u0117tvarkos reakcija buvo ne\u012ftik\u0117tinai rami. Prad\u0117jusi ikiteismin\u012f tyrim\u0105 ir pasitelkusi Lietuvos teismo ekspertiz\u0117s centro (LTEC) vyriausi\u0105j\u0105 ekspert\u0119 Gintar\u0119 Herasimenkien\u0119, teis\u0117tvarka tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme \u0161iuos du s\u0117brus i\u0161trauk\u0117 i\u0161 cyp\u0117s – prokurat\u016bra G.Roga\u010d ir P.Iva\u0161ko vie\u0161\u0173 i\u0161puoli\u0173 prie\u0161 Lietuvoje gyvenan\u010dius ukrainie\u010dius, lietuvi\u0173 taut\u0105 ir Lietuv\u0105 bei j\u0173 grasinim\u0173 \u0161audyti \u017emones nesureik\u0161mino, es\u0105 j\u0173 kalboje n\u0117ra neapykantos kurstymo po\u017eymi\u0173, jie neskatina kit\u0173 \u0161audyti \u017emones, neragina kit\u0173 ty\u010diotis i\u0161 lietuvi\u0173 ir ukrainie\u010di\u0173, o kad patys to nori – nieko nepadarysi.<\/p>\n
Ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis G.Herasimenkien\u0117s i\u0161vada, kurioje pasakyta, kad G.Roga\u010d ir P.Iva\u0161ko pokalbis yra privatus. Jo metu G.Roga\u010d savo i\u0161sakytas id\u0117jas kit\u0173 asmen\u0173 perimti neskatina, es\u0105 jis nepropaguoja prie\u0161 tautines grupes nukreipt\u0173 id\u0117j\u0173, nors i\u0161sako pritarim\u0105 Rusijos agresijai Ukrainoje ir galimai prie\u0161 Lietuv\u0105.<\/p>\n
Analogi\u0161kai, es\u0105 P.Iva\u0161ko nepasisako apie tapatyb\u0117s pagrindu i\u0161skirtas \u017emoni\u0173 grupes, nepateikia konstatuojamosios informacijos apie konkre\u010di\u0173 asmen\u0173 veiksmus. J\u0173 pasakymai neva n\u0117ra suformuluoti kaip grasinimo ar raginimo kalbos aktai, tod\u0117l j\u0173 kalboje neaptinkama Baud\u017eiamojo kodekso 170 str. numatyt\u0173 po\u017eymi\u0173. Pakako vienos lingvistin\u0117s ekspertiz\u0117s, kad \u0161i\u0173 dviej\u0173 neapykantos skleid\u0117j\u0173 at\u017evilgiu tyrimas b\u016bt\u0173 nutrauktas.<\/p>\n
\u0160iemet spalio 30-\u0105j\u0105 Generalin\u0117 prokurat\u016bra paskelb\u0117 nutraukianti ikiteismin\u012f tyrim\u0105 d\u0117l Algio Ramanausko pasisakym\u0173 pokalbyje su Vytautu Sinica. Daugelis pamena, kad 2024 m. rugs\u0117jo 13 d. \u201eYouTube” platformoje patalpinto pokalbio su V.Sinica metu A. Ramanauskas teig\u0117: \u201e\u012esivaizduokim nam\u0173 \u016bk\u012f, kur t\u0117vas garsiai pasileid\u0119s rusi\u0161k\u0105 film\u0105, o mama klauso rusi\u0161kos muzikos garsiai. Tai juos. \u010cia klausimas tiktai, k\u0105 pirma padaryt: atimt vaikus ir po to juos su\u0161audyt ar prie vaik\u0173 juos. Ne, ai\u0161ku, atimt vaikus ir po to. Vaikus reikia atimti i\u0161 toki\u0173.”<\/p>\n
Analogi\u0161kai, prokurorai \u0161iuose \u017eod\u017eiuose ne\u012f\u017evelg\u0117 nieko, kas kelt\u0173 visuomenei bent ma\u017eiausi\u0105 susir\u016bpinim\u0105. J\u0173 teigimu, \u201enesant konkre\u010di\u0173 tiesiogini\u0173, akivaizd\u017ei\u0173 parei\u0161kim\u0173, skatinan\u010di\u0173 fizin\u012f smurt\u0105”, tokie \u017eod\u017eiai negali b\u016bti laikomi nusikalstama veika. Tuo pagrindu tyrimas buvo nutrauktas.<\/p>\n
Bet \u0161tai paradoksas: t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 Vilniaus miesto apylink\u0117s teisme vyko pos\u0117dis d\u0117l Nacionalinio susivienijimo nar\u0117s Alinos Lau\u010dien\u0117s straipsnio \u201eLietuvi, tavo \u0161alis pavojuje! Kitatau\u010diai perima valdym\u0105! Atsimerk”.<\/p>\n
Straipsnyje buvusi mokytoja kritikuoja dalies kitatau\u010di\u0173 nenor\u0105 integruotis ir mokytis valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos.<\/p>\n
A.Lau\u010dien\u0117s atveju valstyb\u0117s pasielgta neadekva\u010diai – u\u017e min\u0117t\u0105 publikacij\u0105 teis\u0117tvarka jai sukurp\u0117 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105. Prokurat\u016bros pra\u0161ymu ta pati vyriausioji teismo ekspert\u0117 G.Herasimenkien\u0117, kurios pastang\u0173 d\u0117ka nuo cyp\u0117s buvo apsaugoti \u0161al\u010dininkie\u010diai, parei\u0161k\u0117: nors tekste n\u0117ra raginama smurtauti ir n\u0117ra i\u0161sakoma grasinim\u0173, A.Lau\u010dien\u0117s straipsnis yra \u017eeminantis, niekinantis Lietuvoje gyvenan\u010dius rusus, lenkus, baltarusius, ukrainie\u010dius ir \u017eydus. Ji sutiko, kad straipsnis n\u0117ra bauginantis, bet jame es\u0105 yra suformuluoti reikalavimai, kuriuos lietuviai tur\u0117t\u0173 kelti Lietuvoje gyvenantiems kitatau\u010diams.<\/p>\n
Visai logi\u0161ka, kad po tokios i\u0161vados ikiteismin\u012f tyrim\u0105 vykd\u017eiusiai policijai nebuvo pagrindo toliau persekioti A.Lau\u010dien\u0119. Bet prokurat\u016bros nurodymu buvo u\u017esakyta pakartotin\u0117 tos pa\u010dios ekspert\u0117s ekspertiz\u0117 siekiant i\u0161siai\u0161kinti, ar tikrai straipsnio autor\u0117 nepadar\u0117 jokio nusikaltimo. Pakartotin\u0117je ekspertin\u0117je i\u0161vadoje ekspert\u0117 G.Herasimenkien\u0117 pakartojo t\u0105 pat\u012f.<\/p>\n
Pasodinti \u012f teisiam\u0173j\u0173 suol\u0105 straipsnio autor\u0119 tokios i\u0161vados akivaizd\u017eiai nepakako, tod\u0117l buvo u\u017esakyta tre\u010dia ekspertiz\u0117, kuri\u0105 atliko \u017durnalist\u0173 etikos inspektorius. Pastarasis savo i\u0161vadoje nurod\u0117, kad tautini\u0173 vertybi\u0173 i\u0161k\u0117limas savaime n\u0117ra kit\u0173 tautini\u0173 bendrij\u0173 niekinimas ar diskriminavimas. Jo vertinimu, visas autor\u0117s publikacijos tekstas nelaikytinas ty\u010diojimusi, niekinimu ar kurstymu diskriminuoti \u017emoni\u0173 grup\u0119 d\u0117l tautyb\u0117s ar kilm\u0117s.<\/p>\n
Toks netik\u0117tas ekspertinis pos\u016bkis valstyb\u0117s teis\u0117tvarkos akivaizd\u017eiai netenkino. Ji u\u017esak\u0117 ketvirt\u0105 ekspertiz\u0119 kuri\u0105 atliko to paties LTEC lingvistikos ekspert\u0117 Samanta Kietyt\u0117. \u0160i unisonu patvirtino G.Herasimenkien\u0117s i\u0161vad\u0105, kad A.Lau\u010dien\u0117s tekste es\u0105 \u017eeminami rusakalbiai, skleid\u017eiamos suprie\u0161inimo id\u0117jos, o straipsnis savo tonu yra prie\u0161inantis.<\/p>\n
Prokurorui A.Lau\u010dien\u0117s advokatas pateik\u0117 grup\u0117s autoriteting\u0173 Lietuvos psicholog\u0173 ekspertin\u0119 i\u0161vad\u0105 (penkt\u0105 ekspertizi\u0173 sekoje), kurioje mokslininkai ir praktikai patvirtino, jog min\u0117tame A.Lau\u010dien\u0117s straipsnyje jokio kitatau\u010di\u0173 \u017eeminimo \u012f\u017evelgti ne\u012fmanoma. Jie nurod\u0117, kad Lietuvos Konstitucijoje skelbiama, jog lietuvi\u0173 tauta suk\u016br\u0117 Lietuvos valstyb\u0119 ir j\u0105 kuria, nes 2 str. ra\u0161oma: \u201eLietuvos valstyb\u0119 kuria Tauta”. Konstitucijos 3 str. v\u0117l patvirtinama Tautos atsakomyb\u0117 u\u017e valstyb\u0119: \u201eNiekas negali var\u017eyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausan\u010di\u0173 suvereni\u0173 gali\u0173.” O 4 str. teigiama: \u201eAuk\u0161\u010diausi\u0105 suvereni\u0105 gali\u0105 Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokrati\u0161kai i\u0161rinktus savo atstovus.”<\/p>\n
Taigi niekas netur\u0117t\u0173 abejoti \u0161iais konstituciniais teiginiais ir juolab var\u017eyti A.Lau\u010dien\u0117s laisv\u0117s realizuoti savo konstitucin\u0119 teis\u0119 agituoti u\u017e tautos atstovus. Taip pat netur\u0117t\u0173 jai b\u016bti ribojama galimyb\u0117 reik\u0161ti nuomon\u0119 apie vienok\u012f ar kitok\u012f elges\u012f, vertinti j\u012f. \u017dod\u017eio ir i\u0161rai\u0161kos laisv\u0117 yra vienos svarbiausi\u0173 \u017emogaus laisvi\u0173, b\u016btinos laisvos ir demokratin\u0117s visuomen\u0117s egzistavimui.<\/p>\n
Demokratin\u0117 valstyb\u0117 privalo u\u017etikrinti \u0161ios laisv\u0117s \u012fgyvendinim\u0105 ir apsaug\u0105; j\u0105 gina Konstitucijos nuostatos. I\u0161rai\u0161kos laisv\u0117 – tai galimyb\u0117 netrukdomai reik\u0161ti savo mintis, pa\u017ei\u016bras, \u012fsitikinimus vie\u0161ai. I\u0161vad\u0105 pasira\u0161\u0117 psichologas, psichoterapeutas profesorius Gediminas Navaitis, gydytojas psichiatras Liudvikas Lazauskas, Vilniaus \u0161eimos centro direktorius, psichologas konsultantas Ar\u016bnas Kuras.<\/p>\n
Taigi, visuomen\u0117 turi tris i\u0161 esm\u0117s pana\u0161ius \u017emoni\u0173 savirai\u0161kos atvejus, kai pilie\u010diai realizuoja teis\u0119 laisvai reik\u0161ti savo nuomon\u0119, ta\u010diau teis\u0117saugos reakcija skiriasi diametraliai: vienu atveju prokurat\u016bra konstatuoja, kad grasinimai i\u0161\u0161audyti Seim\u0105, pritarimas Rusijos agresijai ir fraz\u0117s apie vaik\u0173 at\u0117mim\u0105 bei \u017emoni\u0173 \u0161audym\u0105 n\u0117ra nusikalstami. Kitu atveju prokurat\u016brai pasirodo pavojingas moralinio tono A.Lau\u010dien\u0117s straipsnis, agituojantis kitatau\u010dius paisyti Lietuvos \u012fstatym\u0173, mokytis valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos, nes prie\u0161ingu atveju jie Valstyb\u0117s nepageidaujami.<\/p>\n
B\u016btent u\u017e meil\u0119 T\u0117vynei, gimtajai lietuvi\u0173 kalbai ir pagarb\u0105 Lietuvos Konstitucijai A.Lau\u010dien\u0119 jau treti metai t\u0105so baud\u017eiamojoje byloje, kurios pabaigos dar nematyti, o baigtis neai\u0161ki.<\/p>\n
Teismo pos\u0117dyje spalio 30 d. kaltinamosios gyn\u0117jo Tomo Janu\u0161kevi\u010diaus spaud\u017eiama LTEC ekspert\u0117 S.Kietyt\u0117 pripa\u017eino, jog A.Lau\u010dien\u0117s straipsnis neskatina smurtauti, o tik pateikia kritik\u0105 d\u0117l nenoro kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai ir amoralaus elgesio. Ji sutiko, kad autor\u0117s teksto intencijos negalima vertinti ignoruojant istorin\u012f ir geopolitin\u012f kontekst\u0105. O kontekstas toks, kad pastaraisiais metais \u012f Lietuva supl\u016bdo daugiau nei 200 t\u016bkst. migrant\u0173, kurie nekalba lietuvi\u0161kai ir daugelis j\u0173 n\u0117 nemano laikytis Lietuvos \u012fstatym\u0173 bei mokytis valstybin\u0117s kalbos.<\/p>\n
A.Lau\u010dien\u0117s teismo pos\u0117d\u012f steb\u0117jo kelios de\u0161imtys \u017emoni\u0173. Surinkusieji piktinosi ekspert\u0117s vertinimu, kaltino j\u0105 nekompetencija. Bet teis\u0117ja Evelina Petraitien\u0117 nusprend\u0117 proces\u0105 t\u0119sti – mat byloje reikia pa\u0161alinti visus neai\u0161kumus, susijusius su lingvistika ir teksto suvokimu, tod\u0117l \u012f teismo pos\u0117d\u012f bus kvie\u010diamas dar vienas ekspertas – jau \u0161e\u0161tas!<\/p>\n
Akivaizdu, kad grasinimai i\u0161\u0161audyti Seim\u0105 ir fraz\u0117s apie vaik\u0173 at\u0117mim\u0105 teis\u0117tvarkai nerimo nekelia – tai n\u0117ra nusikalstama veika, tai – nuomon\u0117. O A.Lau\u010dien\u0117s keliami kalbin\u0117s integracijos, konstitucinio valstybin\u0117s kalbos statuso i\u0161laikymo kaip lojalumo valstybei klausimai teismo vertinami kaip prie\u0161i\u0161kas, \u017eeminantis veikimas. Kritika d\u0117l kitatau\u010di\u0173 nenoro mokytis valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u0161iandien traktuojama kaip kriminalinis nusikaltimas.<\/p>\n
Taip prad\u0117jo ry\u0161k\u0117ti dviveid\u0117s valstyb\u0117s kont\u016brai: visuomenei tiesmuki\u0161kai signalizuojama, kad kai kurioms \u017emoni\u0173 grup\u0117ms leid\u017eiama laisvai kalb\u0117ti, kas tik \u0161auna \u012f galv\u0105 – cini\u0161kai, su atvira neapykanta, be prievol\u0117s laikytis \u012fstatym\u0173 reglamentuojamos tvarkos, o kitoms, prie\u0161ingai, prievol\u0117 rinktis \u017eod\u017eius ypa\u010d atsargiai ir apdairiai, nes kiekvienas sakinys gali tapti juridine kilpa, tempian\u010dia \u012f baud\u017eiamojo persekiojimo suol\u0105.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117je m\u0117ginama \u012ftvirtinti nauj\u0105 teisin\u0119 realyb\u0119: pilietis, kuriam r\u016bpi valstybin\u0117s kalbos likimas, rizikuoja baud\u017eiamojo teismo procesu, o besi\u017eavintis ir laukiantis okupacin\u0117s kariuomen\u0117s, niekinantis Lietuvos valstyb\u0119 ir jos \u017emones, laisvas tai daryti. Trij\u0173 byl\u0173 palyginimas atskleid\u017eia kar\u010di\u0105 ties\u0105 – teis\u0117sauga atvirai ima persekioti tuos, kurie gina valstybin\u012f lietuvi\u0173 kalbos status\u0105, kartu rodydama tolerancij\u0105 tiems, kurie svajoja apie Lietuvos okupacij\u0105, ty\u010diojasi i\u0161 lietuvi\u0173, palaiko agresor\u0119 Rusij\u0105 ar kalba apie rusakalbi\u0173 \u0161audym\u0105.<\/p>\n
Turime suvokti, kad ne teis\u0117tvarka, o m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 teis\u0117tvarkos veiksmais siun\u010dia pilie\u010diams jai pa\u010diai pavojing\u0105 \u017eini\u0105, jog patriotizmas, lojalumas Lietuvai ir jos valstybingumui traktuojamas kaip \u012ftarim\u0105 keliantis po\u017eymis, o atvirai rei\u0161kiami nepagarba ir prie\u0161i\u0161kumas jai – kaip laisva nuomon\u0117s rai\u0161ka.<\/p>\n
Ir pagr\u012fstai kyla klausimas: jei b\u016bsime u\u017epulti, kas gins Lietuv\u0105? Ar tie, kuriuos ji baud\u017eia u\u017e i\u0161tikimyb\u0119 Tautos ir jos valstyb\u0117s idealams, ar tie, kurie \u0161lovina Lietuvos prie\u0161us ar ta\u0161kosi neapykant\u0105 kurstan\u010diais \u017eod\u017eiais? O gal tikimasi, kad gintis neteks arba, kad nereikia?<\/p>\n
Ne apie toki\u0105 Valstyb\u0119 svajojo jos k\u016br\u0117jai, ne d\u0117l tokios rinkosi stov\u0117ti prie\u0161 tankus Sausio 13-osios aukos. Lietuva tapo svetinga svetimiesiems, bet kod\u0117l ji tampa svetima saviesiems?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Pernai visus \u0161okiravo \u0160al\u010dinink\u0173 gyventoj\u0173 Genadijaus Roga\u010d ir Pavelo Iva\u0161ko vaizdo \u012fra\u0161as internete, suk\u0117l\u0119s did\u017eiul\u012f \u017emoni\u0173 nepasitenkinim\u0105:…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43409,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,5507,34,35,24,32,33,8442,37,39,36,38,40,23,22,28,29,627,119,1341,1397,26,27,2098],"class_list":{"0":"post-43408","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-budnikas","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lauciene","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-prokuratura","28":"tag-rusija","29":"tag-sinica","30":"tag-teisetvarka","31":"tag-top-stories","32":"tag-topstories","33":"tag-ukrainieciai"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115576653958570751","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43408","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43408"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43408\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43409"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43408"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43408"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43408"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}