{"id":43540,"date":"2025-11-19T16:33:10","date_gmt":"2025-11-19T16:33:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/43540\/"},"modified":"2025-11-19T16:33:10","modified_gmt":"2025-11-19T16:33:10","slug":"pagrindiniuose-salies-sektoriuose-sparciai-mazeja-darbuotoju-atlyginimu-augimas-leteja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/43540\/","title":{"rendered":"Pagrindiniuose \u0161alies sektoriuose spar\u010diai ma\u017e\u0117ja darbuotoj\u0173, atlyginim\u0173 augimas l\u0117t\u0117ja"},"content":{"rendered":"

Pagrindiniuose sektoriuose spar\u010diai ma\u017e\u0117ja darbuotoj\u0173<\/p>\n

Remiantis \u201eCitadele\u201c prognoz\u0117mis, nedarbo lygis \u0161iemet sieks 6,9 proc., o kitais metais \u2013 6,6 proc. Banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas<\/a> akcentuoja strukt\u016brinius poky\u010dius darbo rinkoje.<\/p>\n

\u201ePer pirmus tris \u0161i\u0173 met\u0173 ketvir\u010dius darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 labiausiai didino informacini\u0173 technologij\u0173 (IT) ir nekilnojamojo turto (NT) sektori\u0173 \u012fmon\u0117s, ta\u010diau darbo j\u0117ga ma\u017e\u0117jo kituose did\u017eiuosiuose ekonomikos varikliuose \u2013 pramon\u0117s, transporto, ma\u017emenin\u0117s bei didmenin\u0117s prekybos sektoriuose, kur, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu 2024 m., u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 13 t\u016bkst.\u201c, \u2013 teigia A. Izgorodinas.<\/p>\n

\"Aleksandras <\/p>\n

Anot jo, jei pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010diaus kritimas yra tiesiogiai susij\u0119s su bendru sektoriaus sul\u0117t\u0117jimu, ma\u017emenin\u0117s ir didmenin\u0117s prekybos sektoriuje toks \u017eymus darbo j\u0117gos ma\u017e\u0117jimas siejamas su prekybos \u012fmoni\u0173 siekiu didinti produktyvum\u0105 automatizuojant procesus.<\/p>\n

\u201eLietuvos darbo rinkoje<\/a> matome sul\u0117t\u0117jimo signal\u0173: jeigu dar 2024 m. gale ir \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje darbo j\u0117gos paklausai stipriai vir\u0161ijant pasi\u016bl\u0105 mat\u0117me didel\u012f darbo rinkos disbalans\u0105, tai \u0161iuo metu akivaizd\u017eiai ji neb\u0117ra tokia \u012fkaitusi. Tai jau turi tiesiogin\u0117s \u012ftakos darbo u\u017emokes\u010dio dinamikai Lietuvoje. Suma\u017e\u0117jus disbalansui darbo rinkoje, l\u0117t\u0117ja ir darbo u\u017emokes\u010dio<\/a> augimas\u201c, \u2013 ai\u0161kina ekonomistas.<\/p>\n

Darbuotojai i\u0161laiko real\u0173 pajam\u0173 did\u0117jim\u0105<\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 antrojo ketvir\u010dio duomenimis, vidutinis darbo u\u017emokestis \u0161alyje did\u0117jo 8,8 proc. \u2013 tai toks pats augimo tempas, koks buvo fiksuotas 2019 m. prad\u017eioje, dar prie\u0161 COVID-19 pandemij\u0105.<\/p>\n

\u201eAtlyginim\u0173 augimo pikas buvo pasiektas 2022 m. pabaigoje, v\u0117liau sek\u0117 nuoseklus augimo l\u0117t\u0117jimas. Dabartin\u0117 situacija pasi\u017eymi sveiku santykiu \u2013 atlyginimai vis dar auga spar\u010diau nei kainos, ta\u010diau pats augimo tempas yra tvarus. Tai leid\u017eia \u012fmon\u0117ms efektyviau planuoti darbo ka\u0161tus, o darbuotojams i\u0161laikyti real\u0173 pajam\u0173 did\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia A. Izgorodinas.<\/p>\n

L\u0117\u010diausias metinis darbo u\u017emokes\u010dio augimas per kiek daugiau nei de\u0161imtmet\u012f fiksuotas IT sektoriuje \u2013 5,1 proc. Istorin\u0117se \u017eemumose yra ir \u0161iame sektoriuje i\u0161dirbt\u0173 valand\u0173 skai\u010dius, o tai, ekonomisto vertinimu, gali rodyti padid\u0117jusi\u0105 atleidim\u0173 rizik\u0105. Papildom\u0105 poveik\u012f daro ir spar\u010diai diegiami dirbtinio intelekto (DI) sprendimai, ma\u017einantys pradinio lygio specialist\u0173 paklaus\u0105.<\/p>\n

\u201eCitadele\u201c bankas prognozuoja, kad nepaisant teigiamo pensij\u0173 reformos impulso Lietuvos ekonomikai, d\u0117l pasikeitusio balanso darbo rinkoje atlyginimai did\u0117s pana\u0161iu tempu kaip ir \u0161iemet: numatoma, kad 2026 m. vidutinis darbo u\u017emokestis Lietuvoje i\u0161augs 7 proc.<\/p>\n

Prognozuoja stabilum\u0105 pramon\u0117s sektoriuje<\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siek\u0117 1,9 proc. ir buvo l\u0117\u010diausias nuo 2024 m. antrojo ketvir\u010dio. Palyginti su \u0161i\u0173 met\u0173 antruoju ketvir\u010diu, BVP nukrito 0,2 proc. Tai \u2013 pirmasis ekonomikos nuosmukis nuo 2023 m. pabaigos.<\/p>\n

Pasak \u201eCitadele\u201c ekonomisto, \u012f Lietuvos ekonomik\u0105 disbalanso \u012fne\u0161\u0117 padid\u0117j\u0119s atotr\u016bkis tarp did\u017ei\u0173j\u0173 ekonomikos sektori\u0173 cikl\u0173. Jei pramon\u0117s \u0161akose prasid\u0117jo sul\u0117t\u0117jimas, kiti stamb\u016bs ekonomikos varikliai \u2013 ma\u017emenin\u0117s prekybos, statyb\u0173 ir NT sektoriai \u2013 toliau spurtuoja. <\/p>\n

\u201eNors tre\u010diasis ketvirtis Lietuvos pramonei buvo nes\u0117kmingas, neskub\u0117tume \u201enura\u0161yti\u201c \u0161io sektoriaus, nes jo rezultatai stipriai susij\u0119 su eksporto rinkomis. M\u016bs\u0173 prognoz\u0117s rodo, kad, skai\u010diuojant absoliu\u010diomis apimtimis, gruod\u012f Lietuvos pramon\u0117s gamyba jau nebema\u017e\u0117s ir stabilizuosis\u201c, \u2013 sako A. Izgorodinas.<\/p>\n

Papildomas pensij\u0173 reformos stimulas<\/p>\n

Prie bendro Lietuvos BVP augimo, anot jo, kit\u0105met tur\u0117t\u0173 prisid\u0117ti ir poky\u010diai, susij\u0119 su II pensij\u0173 pakopa. Gyventoj\u0173 s\u0105skaitose atsirad\u0119 papildomi pinigai tur\u0117t\u0173 momenti\u0161kai paskatinti vartojim\u0105, tod\u0117l kit\u0105met tur\u0117tume i\u0161vysti 3 proc. \u0161alies ekonomikos augim\u0105.<\/p>\n

Remiantis \u201eCitadele\u201c banko prognoz\u0117mis, infliacija Lietuvoje 2026 m. augs 3,4 proc. Tai \u2013 pana\u0161us kain\u0173 augimo tempas kaip ir \u0161iemet.<\/p>\n

\u201ePensij\u0173 reforma veiks kaip dirbtinis stimulas vidaus vartojimui, kuris ir taip mu\u0161a istorinius rekordus. Manome, kad tur\u0117sime vartojimo bum\u0105 automobili\u0173 pardavimo, statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 ar prabangos preki\u0173 segmentuose. Nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio spartesnis ekonomikos augimas yra gerai, matome ir nema\u017eai rizik\u0173, ypa\u010d kalbant apie 2027 m. ekonomikos perspektyvas\u201c, \u2013 pa\u017eymi A. Izgorodinas.<\/p>\n

Pasak jo, pasibaigus vienkartiniam pinig\u0173 \u012fliejimui \u012f rink\u0105, o vidaus vartojimui u\u017ekilus iki istorini\u0173 auk\u0161tum\u0173, 2027 m. gali laukti vidaus vartojimo stagnacija arba nedidel\u0117 recesija.<\/p>\n

Taip pat prognozuojama, kad dalis i\u0161 II pensij\u0173 pakopos gyventoj\u0173 atsiimt\u0173 pinig\u0173 bus nukreipta \u012f naujo b\u016bsto \u012fsigijim\u0105, tod\u0117l tai ne tik dar labiau skatins NT pardavimus, bet ir lems tolesn\u012f b\u016bsto kain\u0173 augim\u0105, kuris kit\u0105met tur\u0117t\u0173 siekti 4,1 proc.<\/p>\n

\"Pinig\u0173 <\/p>\n

Pal\u016bkan\u0173 korekcij\u0173 nesitikima<\/p>\n

A.Izgorodino vertinimu, Lietuvos NT rinka \u0161iuo metu pereina i\u0161 ankstyvo atsigavimo \u012f nuosaikesn\u0117s pl\u0117tros stadij\u0105. Nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 augimas po bir\u017eelio piko prad\u0117jo l\u0117t\u0117ti, o metinis sandori\u0173 skai\u010diaus did\u0117jimas didmies\u010diuose stabilizavosi ties ma\u017edaug 25 proc. lygiu. Tai rodo toliau besit\u0119siant\u012f, ta\u010diau nebe tok\u012f spart\u0173 rinkos augim\u0105 po auk\u0161t\u0173 pal\u016bkan\u0173 laikotarpio.<\/p>\n

\u201eCitadele\u201c banke \u0161iuo metu vidutinis b\u016bsto paskolos dydis siekia 144 t\u016bkst. Eur, o paskolos terminas \u2013 25 metai. Skai\u010diuojama, kad nuo Europos Centrinio Banko (ECB) bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 karpymo prad\u017eios 2023 m., kai EURIBOR siek\u0117 beveik 4 proc., vidutin\u0117s b\u016bsto paskolos m\u0117nesin\u0117 \u012fmoka jau suma\u017e\u0117jo apie 165 Eur \u2013 nuo 897 Eur iki 732 Eur.<\/p>\n

\u201eTai tur\u0117jo didel\u0117s \u012ftakos Lietuvos NT rinkos ir tuo pa\u010diu nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 aktyvumui, nes m\u016bs\u0173 regiono b\u016bsto paskol\u0173 strukt\u016broje dominuoja paskolos su kintamomis pal\u016bkanomis. Vienas ECB 25 bazini\u0173 punkt\u0173 pal\u016bkan\u0173 suma\u017einimas vidutin\u0117s b\u016bsto paskolos \u012fmok\u0105 ma\u017eina ma\u017edaug 20 Eur\u201c, \u2013 teigia ekonomistas.<\/p>\n

Anot jo, i\u0161ankstiniai euro zonos ekonomikos rodikliai rodo stabilizacij\u0105, pramon\u0117s atsigavimo \u017eenklus ir sustojus\u012f infliacijos l\u0117t\u0117jim\u0105, tod\u0117l vertinama, kad ECB per\u0117jo \u012f pal\u016bkan\u0173 palaikymo faz\u0119. Tikimasi, kad 3 m\u0117n. EURIBOR kit\u0105met nebema\u017e\u0117s ir i\u0161liks apie 2 proc.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pagrindiniuose sektoriuose spar\u010diai ma\u017e\u0117ja darbuotoj\u0173 Remiantis \u201eCitadele\u201c prognoz\u0117mis, nedarbo lygis \u0161iemet sieks 6,9 proc., o kitais metais \u2013…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43541,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[5750,81,124,2619,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-43540","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-aleksandras-izgorodinas","9":"tag-business","10":"tag-darbo-rinka","11":"tag-darbo-uzmokestis","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115577330310395226","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43540","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43540"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43540\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43541"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43540"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43540"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43540"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}