![\"\"\/](\"https:\/\/static.delfi.lt\/portal\/images\/article\/icon-pullout.svg\"){kind=icon}
<\/p>\nGal, vietoje socialini\u0173 i\u0161laid\u0173 skiriant l\u0117\u0161as gynybai, visi\u0161kai d\u0117l kitos prie\u017easties nebetur\u0117sime Europoje taip reikalingo atgrasymo poveikio. \u0160tai ties kuo fokusuojasi dabartinis finans\u0173 perskirstymo klausimas Europos \u0161alyse, ypa\u010d \u2013 po to, kai JAV nutar\u0117 suma\u017einti savo karin\u012f dalyvavim\u0105 Europoje.<\/p>\n
Dabartin\u0117s geopolitin\u0117s aplinkyb\u0117s Europos \u0161alims suponuoja poreik\u012f vis daugiau investuoti \u012f gynyb\u0105. Kei\u010diantis saugumo architekt\u016brai, augantys gynybos biud\u017eetai ir did\u0117jantys kariniai u\u017esakymai matomi daugelyje Europos \u0161ali\u0173. Vokietija, Lenkija, Pranc\u016bzija, Skandinavijos \u0161alys vykdo ir planuoja milijardinius tank\u0173, p\u0117stinink\u0173 kovos ma\u0161in\u0173, artilerijos, dron\u0173 ir oro gynybos sistem\u0173 u\u017esakymus. Tai ypa\u010d aktualu ir Lietuvai bei kitoms Baltijos \u0161alims.<\/p>\n
Visgi, \u0161iuose procesuose b\u016btina \u012fvertinti ir politin\u012f-socialin\u012f aspekt\u0105 bei ginklavimosi proces\u0173 s\u0105sajas su gerov\u0117s valstybe. Tradici\u0161kai Europos \u0161alys pasi\u017eymi gerai i\u0161vystytomis sveikatos, \u0161vietimo, socialin\u0117mis paslaugomis, dideliu d\u0117mesiu \u017emogaus teis\u0117ms, ekonominiu stabilumu. Ta\u010diau, siekiant u\u017etikrinti Europos saugum\u0105, yra b\u016btina ie\u0161koti balanso tarp ginklavimosi, gynybos pramon\u0117s vystymo ir gerov\u0117s valstyb\u0117s funkcij\u0173 u\u017etikrinimo.<\/p>\n
Did\u017eiausias pavojus slypi tame, kad, didinant l\u0117\u0161as gynybai ir ma\u017einant l\u0117\u0161as tradicin\u0117ms gerov\u0117s valstyb\u0117s funkcijoms, gali did\u0117ti protesto elektoratas bei \u012fvairi\u0173 grupi\u0173 marginalizacija. <\/p>\n
<\/p>\n
Socialin\u0117 atskirtis, ekonomin\u0117 nelygyb\u0117, socialinio teisingumo stoka gali didinti valstyb\u0117s atliekamomis funkcijomis nepatenkint\u0173 rink\u0117j\u0173 skai\u010di\u0173. D\u0117l to Europa b\u016bt\u0173 silpninama i\u0161 vidaus, o rinkimus gali laim\u0117ti \u2013 o jau ir daug kur laimi \u2013 populistin\u0117s bei prorusi\u0161kos partijos. <\/p>\n
Jau dabar pana\u0161ios tendencijos matomos Vokietijoje d\u0117l AfD partijos sustipr\u0117jimo ar vertinant dabartinius politinius procesus Slovakijoje, Vengrijoje, \u010cekijoje.<\/p>\n
Egzistuoja trys pagrindiniai gerov\u0117s valstybi\u0173 modeliai, kuri\u0173 stipriausias socialine prasme yra institucinis-perskirstomasis socialdemokratinis modelis, kurio daugiausia savybi\u0173 turi Skandinavijos \u0161alys bei Nyderlandai ir kur fokusuojamasi \u012f socialini\u0173 teisi\u0173 u\u017etikrinim\u0105.<\/p>\n
Vidurinysis, antrasis, \u201ebismarkinis\u201c gerov\u0117s valstybi\u0173 modelis fokusuojasi \u012f socialin\u0119 rizik\u0105 patirian\u010dius asmenis darbo rinkos klausim\u0173 ir sprendim\u0173 u\u017etikrinimo po\u017ei\u016briu. Jo element\u0173 daugiausia galima pasteb\u0117ti kontinentin\u0117s Vakar\u0173 Europos \u0161alyse. Tre\u010diasis, silpniausias socialiniu po\u017ei\u016briu, modelis yra liberalus-marginalinis modelis, besiremiantis rinka ir besirei\u0161kiantis anglosaksi\u0161kose valstyb\u0117se.<\/p>\n
<\/p>\n
Nors gryn\u0173 \u0161i\u0173 modeli\u0173 n\u0117ra niekur Vakar\u0173 pasaulyje, bet kalbama apie dominuojan\u010dias j\u0173 savybes bei suponuotas atitinkamas vystymosi trajektorijas. Ta\u010diau tos gerov\u0117s valstyb\u0117s, kurios iki dabartinio laiko buvo labiausiai i\u0161sivys\u010diusios socialiniu po\u017ei\u016briu, tr\u016bkstant l\u0117\u0161\u0173 ar daugiau j\u0173 skiriant gynybai, turi daugiau erdv\u0117s atsitraukti nuo ankstesnio labiau i\u0161vystyto socialini\u0173 i\u0161laid\u0173 lygio. <\/p>\n
Kitaip tariant, jos turi didesn\u0119 manevro laisv\u0119 paskirstant \u012ftemptus biud\u017eetus. Ir atvirk\u0161\u010diai, tos valstyb\u0117s, kurios buvo ma\u017eiau socialiai i\u0161sivys\u010diusios, dabartiniu metu turi ma\u017eiau erdv\u0117s atsitraukti, t. y. suma\u017einti savo socialines i\u0161laidas.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, \u0160vedija jau ir anks\u010diau pasinaudojo \u0161iomis galimyb\u0117mis, ma\u017eindama savo socialines i\u0161laidas, kai reik\u0117jo padidinti savo ekonominio efektyvumo ir konkurencingumo s\u0105lygas. Ir tai jai pasisek\u0117, nes ji tur\u0117jo daugiau erdv\u0117s atsitraukti i\u0161 anks\u010diau buvusios labiausiai Europoje (ir pasaulyje) i\u0161vystytos socialiniu po\u017ei\u016briu valstyb\u0117s. Gerov\u0117s valstybi\u0173 modeliavimo klausimu, galima teigti, kad jos modelis pasislinko nuo institucinio-socialdemokratinio \u012f vidurin\u012fj\u012f \u2013 \u201ebismarkin\u012f\u201c, su darbo rinka daugiau susijus\u012f model\u012f.<\/p>\n
Kita vertus, Vokietijoje senatv\u0117s pensijos yra vidutini\u0161kai tris kartus didesn\u0117s negu Lietuvoje, nors abi \u0161alys strukt\u016bri\u0161kai atitinka \u201ebismarkin\u012f\u201c model\u012f. Savo ruo\u017etu, dabartin\u0117s viduriniojo, \u201ebismarkinio\u201c modelio \u0161alys tur\u0117s, matyt, pasislinkti link tre\u010diojo, liberalaus-marginalinio anglosaksi\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173 modelio. Kas jau ir matyti, pavyzd\u017eiui, Belgijoje, kuri atsisak\u0117 ilgus metus veikusio \u201eam\u017eino\u201c nedarbo i\u0161mok\u0173 mok\u0117jimo, kai jos buvo mokamos be apribojim\u0173, vis\u0105 nedirban\u010dio asmens laik\u0105 (pavyzd\u017eiui, Lietuvoje nedarbo i\u0161moka mokama tik 9 m\u0117nesius). Ta\u010diau kalb\u0117ti apskritai apie gerov\u0117s valstyb\u0117s eros pabaig\u0105 Europoje, matyt, yra dar gerokai per anksti.<\/p>\n