Anotacija. Straipsnyje nagrin\u0117jamos paralel\u0117s tarp fizikos ir ekonomikos, ypa\u010d akcentuojant ribinio augimo, prisotinimo, fazini\u0173 virsm\u0173 ir runaway proces\u0173 analogijas. Finansinio prisotinimo teorija (FPT) parodo, kad ekonomin\u0117s sistemos elgiasi kaip netiesin\u0117s fizikin\u0117s strukt\u016bros, o kai kurie ekonominiai modeliai gali net suteikti fizikiniams rei\u0161kiniams \u012fvairesn\u0119 interpretacij\u0105.<\/p>\n
FIZIKA EKONOMIKOJE<\/p>\n
Finansinio prisotinimo teorija (FPT) ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma ekonomikos vidine inovacija, atskira nuo fizikos disciplin\u0173. Ta\u010diau vis daugiau tyr\u0117j\u0173 pastebi, kad\u00a0 FPT i\u0161 tikr\u0173j\u0173 puikiai atitinka \u0161iuolaikin\u0117s fizikos paradigmas, ypa\u010d tas, kurios nagrin\u0117ja sud\u0117tingas, netiesines sistemas, fazinius virsmus, ribinio talpumo ir kitus sud\u0117tingus rei\u0161kinius. Tokie pana\u0161umai n\u0117ra atsitiktiniai: \u0161iuolaikin\u0117 fizika vis da\u017eniau taiko universalius modelius \u012fvairioms sistemoms \u2013 nuo plazmos iki socialini\u0173 tinkl\u0173, o FPT nat\u016braliai \u012fsilieja \u012f \u0161i\u0105 logik\u0105.<\/p>\n
Ekonomikos augim\u0105 ir krizes FPT ai\u0161kina kaip nat\u016bralius per\u0117jimus tarp sistemini\u0173 fazi\u0173. Kapitalo augimas pirmiausia yra spartus, ta\u010diau v\u0117liau art\u0117jant prie prisotinimo l\u0117t\u0117ja, kol galiausiai sistema pasiekia ribin\u0119 b\u016bsen\u0105, kurioje tolesnis augimas gali virsti ne stabilumu, o chaoti\u0161kais svyravimais, burbulais ir kriz\u0117mis. \u0160is pereinamasis momentas primena fizikos tyrimuose gerai \u017einom\u0105 kritin\u0117s b\u016bsenos rei\u0161kin\u012f, kai med\u017eiaga ar energijos laukas staiga kei\u010dia savo savybes.<\/p>\n
Fizikoje tokie kritiniai ta\u0161kai da\u017enai rei\u0161kia, kad sistema tampa itin jautri i\u0161oriniams dirgikliams. Pana\u0161iai ekonomikoje, pasiekus auk\u0161t\u0105 kapitalo tank\u012f ar rinkos likvidumo rib\u0105, net ir nedideli poky\u010diai gali sukelti didelius svyravimus. FPT ai\u0161kina, kad b\u016btent \u010dia formuojasi burbulai, o finansin\u0117 gr\u0105\u017ea ir rizika gali \u0161oktel\u0117ti hiperboli\u0161kai \u2013 iki kol \u012fvyksta korekcija arba gri\u016btis. Tuo metu rinka, kaip terp\u0117, pakei\u010dia savo savybes: investuotojai netenka pasitik\u0117jimo, likvidumas i\u0161nyksta, o kainos tampa ypa\u010d jautrios ma\u017eoms transakcijoms.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117 fizika tok\u012f elges\u012f vadina netiesiniu atsaku. Tai situacija, kai terp\u0117 nebereaguoja proporcingai \u012f j\u0105 veikian\u010dias j\u0117gas. Ekonomikoje \u0161i netiesinio atsako faz\u0117 rei\u0161kia augan\u010di\u0105 \u012ftamp\u0105, neapibr\u0117\u017etum\u0105 ir vis did\u0117jan\u010di\u0105 rizik\u0105, kad sistema gali pereiti \u012f visi\u0161kai kit\u0105 b\u016bsen\u0105 \u2013 paprastai kriz\u0119. \u0160is procesas puikiai atitinka fizikos tyrimuose apra\u0161yt\u0105 entropijos did\u0117jim\u0105: kai sistema priart\u0117ja prie savo rib\u0173, tvarka silpn\u0117ja, o atsitiktinum\u0173 ir chaoso lygis auga.<\/p>\n
Skolos dinamika<\/p>\n
Svarbus FPT ind\u0117lis yra skolos dinamika, kuri da\u017enai elgiasi visi\u0161kai kitaip nei teigiami kapitalo kintamieji. FPT pabr\u0117\u017eia, kad skola prisotinimo s\u0105lygomis gali augti daug spar\u010diau nei nuosavas kapitalas, o tai sukuria asimetri\u0161kas krizes, kurios b\u016bna daug sunkesn\u0117s ir destruktyvesn\u0117s. Visa tai sustiprina nuostolio-naudos asimetrijos paradoksas, vykstantis finansinio prisotinimo s\u0105lygomis.<\/p>\n
Fizikoje pana\u0161\u0173 rei\u0161kin\u012f galima pasteb\u0117ti \u201enegative damping\u201c arba \u201erunaway instability\u201c proces\u0173 metu, kai neigiami kintamieji sustiprina sistemos nestabilum\u0105, sukeldami sav\u0119s didinant\u012f chaos\u0105. Tokios analogijos rodo, kad FPT ne tik metafori\u0161kai nurodo \u012f fizikos principus, bet ir i\u0161 esm\u0117s atitinka j\u0173 matematin\u0119 logik\u0105.<\/p>\n
Kita sritis, kur FPT ir fizika turi akivaizd\u017ei\u0173 s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173, yra rezonanso rei\u0161kinys. Fizikoje rezonansas atsiranda, kai energija tam tikru da\u017eniu sustiprina bang\u0173 amplitud\u0119. Ekonomikoje pana\u0161iai vyksta burbul\u0173 formavimosi metu, kai kapitalo gr\u0105\u017ea spar\u010diai did\u0117ja d\u0117l bandos efekto, l\u016bkes\u010di\u0173 spiral\u0117s ar perteklinio optimizmo. FPT rezonavim\u0105 ai\u0161kina kaip nat\u016brali\u0105 ekonomini\u0173 sistem\u0173 reakcij\u0105 \u012f did\u0117jant\u012f prisotinim\u0105 ir kapitalo tank\u012f. Tai n\u0117ra atsitiktinis ar psichologinis rei\u0161kinys, o strukt\u016brin\u0117 fazi\u0173 dinamika, kuriai b\u016bdinga universali logistin\u0117s kreiv\u0117s forma.<\/p>\n
FPT jungia ekonomikos ir fizikos tyrim\u0173 laukus<\/p>\n
Nepaisant to, FPT turi ai\u0161ki\u0105 vert\u0119 \u0161iuolaikinei fizikai. Ji sustiprina fizik\u0173 \u012fsitikinim\u0105, kad universali\u0173 d\u0117sni\u0173 logika galioja \u012fvairiose srityse, \u012fskaitant ekonomik\u0105. Kapitalo tankio, prisotinimo, rezonanso ir fazini\u0173 virsm\u0173 modeliai leid\u017eia fizikams geriau suprasti, kad ekonomin\u0117s sistemos n\u0117ra i\u0161skirtinai \u017emogaus psichologijos ar institucij\u0173 padarinys \u2013 jos taip pat yra kompleksin\u0117s sistemos, pakl\u016bstan\u010dios tam tikriems objektyviems d\u0117sningumams. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties FPT galima laikyti teorija, kuri jungia ekonomikos ir fizikos tyrim\u0173 laukus. Ji pateikia ekonomistams nauj\u0105 perspektyv\u0105 apie rinkos strukt\u016br\u0105 ir dinamik\u0105, o fizikos tyr\u0117jams \u2013 empirin\u012f lauk\u0105, leid\u017eiant\u012f patikrinti universalius nelinijinius modelius. \u0160is tarpdisciplininis ry\u0161ys yra ypa\u010d svarbus \u0161iandien, kai tiek ekonomika, tiek fizika vis da\u017eniau susiduria su nestabilumo, perdegimo ir ribinio augimo rei\u0161kiniais.<\/p>\n
Galiausiai FPT gali tapti \u012fkv\u0117pimu naujiems tyrimams. Ji rodo, kad ekonomikos kriz\u0117s n\u0117ra vien istoriniai atsitiktinumai ar netik\u0117tumai, o nat\u016bral\u016bs procesai, kylantys i\u0161 sistemin\u0117s dinamikos. \u0160is po\u017ei\u016bris ne tik padeda geriau suprasti ekonomikos mechanizmus, bet ir leid\u017eia prognozuoti kritinius ta\u0161kus, kuriuose gali prasid\u0117ti b\u016bsimi burbulai ar kriz\u0117s. Toks sisteminis supratimas yra reikalingas tiek akademikams, tiek praktikos atstovams, priimantiems sprendimus sud\u0117tingoje ir greitai kintan\u010dioje ekonomin\u0117je aplinkoje.<\/p>\n
Prof. dr. Stasys Albinas Girdzijauskas, prof. dr. Vigintas Gontis
Vilniaus universitetas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Anotacija. Straipsnyje nagrin\u0117jamos paralel\u0117s tarp fizikos ir ekonomikos, ypa\u010d akcentuojant ribinio augimo, prisotinimo, fazini\u0173 virsm\u0173 ir runaway proces\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":43785,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,248,7791,4470,37,39,36,38,40,7792,7793,11378,46],"class_list":{"0":"post-43784","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-ekonomika","10":"tag-finansinio-prisotinimo-teorija","11":"tag-fizika","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-mokslas-ir-ekonomika","18":"tag-mokslo-naujienos","19":"tag-netiesiniai-reiskiniai","20":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115579673803572987","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43784","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=43784"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/43784\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/43785"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=43784"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=43784"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=43784"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}