{"id":439,"date":"2025-09-21T13:04:32","date_gmt":"2025-09-21T13:04:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/439\/"},"modified":"2025-09-21T13:04:32","modified_gmt":"2025-09-21T13:04:32","slug":"pries-savaitgali-ispeja-vairuotojus-briedziu-vestuves-gali-pasibaigti-skaudziu-susidurimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/439\/","title":{"rendered":"Prie\u0161 savaitgal\u012f \u012fsp\u0117ja vairuotojus: bried\u017ei\u0173 \u201evestuv\u0117s\u201c gali pasibaigti skaud\u017eiu susid\u016brimu"},"content":{"rendered":"<p class=\"x_MsoNormal\">Policijos duomenimis, \u0161i\u0173 met\u0173 pirmoje pus\u0117je fiksuoti 2 902 automobili\u0173 susid\u016brim\u0173 su laukiniais gyv\u016bnais atvejai. Kaip pa\u017eymi draudimo bendrov\u0117s BTA Transporto draudimo \u017eal\u0173 skyriaus vadovas Andrius Gasparavi\u010dius, draudimo bendrov\u0117 \u0161iemet jau fiksuoja 5 % toki\u0173 \u012fvyki\u0173 augim\u0105.  <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Visgi kreiv\u0117 gali ir toliau kilti \u012f vir\u0161\u0173, nes ruden\u012f, kaip ir pavasar\u012f, automobili\u0173 susid\u016brim\u0173 su laukiniais gyv\u016bnais rizika yra padid\u0117jusi. <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">\u201e\u0160iais laikotarpiais susid\u016brim\u0173 padid\u0117ja net 15\u201320 %. Vis d\u0117lto draudimo bendrov\u0117s mato tik dal\u012f realios situacijos \u2013 joms \u017einomi tik tie atvejai, kai incidentuose dalyvauja vairuotojai, turintys KASKO draudim\u0105. Tai rei\u0161kia, kad tikroji susid\u016brim\u0173 statistika yra gerokai didesn\u0117\u201c, \u2013 pa\u017eymi A. Gasparavi\u010dius.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/48969f0d-d478-4e5f-b4e9-b5bde8ad7ad6.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Audrius Gasperavi\u010dius\"\/>      <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Ruden\u012f susid\u016brimams kelyje \u012ftakos turi besit\u0119sianti elni\u0173 ir bried\u017ei\u0173 ruja, dar vadinama j\u0173 \u201evestuv\u0117mis\u201c, d\u0117l ko gyv\u016bnai da\u017eniau migruoja, bei ilg\u0117jantis tamsus paros metas, ribojantis vairuotoj\u0173 matomum\u0105. Pasak Aplinkos apsaugos departamento, gyv\u016bnai keliuose da\u017eniausiai pasirodo prietemoje ir nakt\u012f, o taip pat anksti ryte, tod\u0117l ilgesnis tamsus paros metas rei\u0161kia did\u0117jan\u010di\u0105 susid\u016brim\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n<p>Gyv\u016bnai pasiekia ir miestus<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Kaip pa\u017eymi gamtininkai, vairuotojai tur\u0117t\u0173 b\u016bti budr\u016bs ne tik priemies\u010diuose, bet ir miestuose, kur susid\u016brimai su laukiniais gyv\u016bnais tampa vis da\u017enesni.  <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">\u201eDa\u017enai gyv\u016bnai pasiekia miestus, ie\u0161kodami maisto. Urbanizacija artina \u017emoni\u0173 gyvenam\u0105sias teritorijas prie laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 buveini\u0173, tod\u0117l stirnos, lap\u0117s, bried\u017eiai ir kiti <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/temos\/laukiniai-gyvunai\" tag-id=\"44055719\">laukiniai gyv\u016bnai<\/a> miest\u0173 ribose tampa vis da\u017eniau pastebimi\u201c, \u2013 teigia departamento ekspertai.<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Pasak j\u0173, da\u017eniausiai miestuose sutinkamos stirnos bei maisto ie\u0161kan\u010dios lap\u0117s, kurias gali patraukti buitini\u0173 atliek\u0173 konteineriai.<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">A. Gasparavi\u010dius taip pat pastebi, kad automobili\u0173 susid\u016brimai su laukiniais gyv\u016bnais miestuose neb\u0117ra stebinantis rei\u0161kinys. <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">\u201eDa\u017eniausiai susid\u016brimai \u012fvyksta neatitvertuose rajono keliuose, kur leistinas greitis yra 90 km\/h ar didesnis. Ta\u010diau turime \u012fvyki\u0173 ir miestuose, ypa\u010d tose gatv\u0117se, kur greitis yra 70 km\/h ar daugiau. Pavyzd\u017eiui, Gele\u017einio Vilko gatv\u0117je \u2013 vienoje judriausi\u0173 Vilniaus magistrali\u0173 \u2013 2022 m. \u012fvyko susid\u016brimas su bried\u017eiu. Tada medik\u0173 pagalbos prireik\u0117 dviem vaikams, automobilis buvo smarkiai apgadintas, o briedis \u017euvo\u201c, \u2013 sako draudimo bendrov\u0117s BTA atstovas. <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Susid\u016brim\u0173 rizik\u0105 didina ir tai, kad judrioje miesto gatv\u0117je atsid\u016br\u0119 gyv\u016bnai gali jausti didel\u012f stres\u0105 ir elgtis neprognozuojamai.<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">\u201eDauguma laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 reaguoja instinktyviai: kai kurie gali sustingti vietoje, kiti \u2013 b\u0117ga arba slepiasi. Stirnos gali staiga i\u0161\u0161okti \u012f gatv\u0119, nes nesugeba \u012fvertinti, kaip greitai art\u0117ja automobilis. Nakt\u012f laukiniai gyv\u016bnai gali ma\u017eiau orientuotis aplinkoje d\u0117l ma\u017eesnio matomumo\u201c, \u2013 ai\u0161kina Aplinkos apsaugos departamentas.<\/p>\n<p>Kaip i\u0161vengti nelaim\u0117s?<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Pasak ekspert\u0173, susid\u016brim\u0173 su laukiniais gyv\u016bnais galima i\u0161vengti pasirinkus saug\u0173 greit\u012f temstant ir nakt\u012f, kai gyv\u016bnai aktyvesni, ypa\u010d mi\u0161kingose teritorijose. Taip pat rekomenduojama kelyje sekti \u012fsp\u0117jamuosius \u017eenklus apie laukinius gyv\u016bnus. Pasteb\u0117jus gyv\u016bn\u0105 b\u016btina suma\u017einti greit\u012f, prireikus panaudoti garsin\u012f signal\u0105 ir automobil\u012f valdyti kuo tolygiau. <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">\u201eTaip pat pama\u010dius stirn\u0105 ar \u0161ern\u0105 kelyje, svarbu i\u0161likti budriam \u2013 \u0161ie gyv\u016bnai da\u017enai migruoja b\u016briais, tad didel\u0117 tikimyb\u0117, kad netrukus keli\u0105 kirs ir daugiau j\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia A. Gasparavi\u010dius.<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Vis da\u017eniau naudojamos ir papildomos priemon\u0117s \u2013 special\u016bs \u0161vilpukai, montuojami ant automobili\u0173 ir skleid\u017eiantys gyv\u016bnus atbaidant\u012f gars\u0105.<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Jeigu susid\u016brimo visgi i\u0161vengti nepavyko arba pasteb\u0117jote su\u017eeist\u0105 gyv\u016bn\u0105 kelyje, b\u016btina kuo skubiau prane\u0161ti bendruoju pagalbos numeriu 112. Skubiosios pagalbos tarnybos operatoriai prane\u0161im\u0105 u\u017eregistruoja ir perduoda Aplinkos apsaugos departamentui, kuris, \u012fvertin\u0119s situacij\u0105, informacij\u0105 pateikia artimiausiam med\u017eiotoj\u0173 b\u016breliui arba Laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 globos centro specialistams. <\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">Pareig\u016bnai primena, kad paimti partrenkt\u0105 gyv\u016bn\u0105 i\u0161 \u012fvykio vietos draud\u017eiama \u2013 u\u017e tai gresia administracin\u0117 atsakomyb\u0117. Tuo tarpu vairuotojui, nety\u010dia partrenkusiam gyv\u016bn\u0105, bauda negresia.<\/p>\n<p class=\"x_MsoNormal\">\u201eDa\u017enai manoma, kad kelyje partrenkus laukin\u012f gyv\u016bn\u0105 vairuotojui gresia administracin\u0117 atsakomyb\u0117 ar bauda, ypa\u010d jei kelyje yra \u012fsp\u0117jamieji \u017eenklai apie laukinius gyv\u016bnus artimiausiame kelio ruo\u017ee, ta\u010diau \u0161is mitas yra klaidingas. Jei gyv\u016bnas buvo partrenktas nety\u010dia, vairuotojas neturi atsakomyb\u0117s atlyginti aplinkai padarytos \u017ealos ar mok\u0117ti baud\u0105, ta\u010diau visais atvejais privalo prane\u0161ti skubiosios pagalbos tarnyb\u0173 numeriu. Administracin\u0117 atsakomyb\u0117 taikoma tais atvejais, kai vairuotojas atlieka ty\u010dinius veiksmus, pavyzd\u017eiui, nor\u0117damas partrenkti gyv\u016bn\u0105, vaiko j\u012f automobiliu\u201c, \u2013 pa\u017eymi Aplinkos apsaugos departamentas. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Policijos duomenimis, \u0161i\u0173 met\u0173 pirmoje pus\u0117je fiksuoti 2 902 automobili\u0173 susid\u016brim\u0173 su laukiniais gyv\u016bnais atvejai. Kaip pa\u017eymi draudimo&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":440,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,155,30,31,34,35,24,32,33,308,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-439","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-avarija","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-laukiniai-gyvunai","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=439"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=439"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=439"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=439"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}