Anot vaistinink\u0117s, didel\u0117 dalis vyr\u0173 sveikatos tem\u0173 vengia d\u0117l visuomen\u0117je \u012fsi\u0161aknijusi\u0173 stereotip\u0173. Prie delsimo neretai prisideda ir \u017eini\u0173 tr\u016bkumas, baim\u0117 i\u0161girsti diagnoz\u0119 ar papras\u010diausias atid\u0117liojimas. Visa tai tarsi sukuria u\u017eburt\u0105 rat\u0105, kuriame reikalinga pagalba atidedama per ilgai, o ligos nustatomos per v\u0117lai, ra\u0161oma prane\u0161ime \u017einiasklaidai.<\/p>\n
Prostatos ir s\u0117klid\u017ei\u0173 v\u0117\u017eiai \u2013 kuo jie skiriasi?<\/p>\n
Nors abi ligos priskiriamos onkologin\u0117ms, j\u0173 kilm\u0117 ir po\u017eymiai \u2013 labai skirtingi. Prostatos v\u0117\u017eys vystosi prostatoje \u2013 liaukoje, kuri gamina dal\u012f s\u0117klinio skys\u010dio. \u0160ios liaukos v\u0117\u017eys paprastai progresuoja l\u0117\u010diau, o kai kuriais atvejais ilg\u0105 laik\u0105 nesukelia joki\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n
\u201eVieni pirm\u0173j\u0173 \u017eenkl\u0173 \u2013 pakit\u0119s \u0161lapinimosi ritmas ar poj\u016b\u010diai, pavyzd\u017eiui: da\u017enesni naktiniai \u0117jimai \u0161lapintis, silpnesn\u0117 srov\u0117 ar deginimo jausmas, staigus noras \u0161lapintis, kraujas \u0161lapime \u2013 tai gali signalizuoti ankstyvus prostatos sutrikimus\u201c, \u2013 teigia vaistinink\u0117 J. Jankauskien\u0117.<\/p>\n
\u0160tai s\u0117klid\u017ei\u0173 v\u0117\u017eys vystosi s\u0117klid\u0117se, kurios gamina spermatozoidus ir testosteron\u0105. \u0160i liga paprastai vystosi grei\u010diau, tod\u0117l net nedidelis sukiet\u0117jimas, padid\u0117jimas ar maud\u017eiantis skausmas s\u0117klid\u0117se tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas rimtai. J. Jankauskien\u0117 taip pat pabr\u0117\u017eia, kad reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f bendrus organizmo signalus \u2013 ilgalaik\u012f nuovarg\u012f, naktin\u012f prakaitavim\u0105, neplanuot\u0105 svorio ma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Kokio am\u017eiaus vyrams kyla did\u017eiausia rizika?<\/p>\n
Prostatos v\u0117\u017eys da\u017eniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 50 met\u0173 vyrams. Padidintos rizikos grupei priskiriami tie, kuri\u0173 \u0161eimoje pasitaik\u0117 prostatos v\u0117\u017eio atvej\u0173 \u2013 jiems patariama v\u0117\u017eini\u0173 lig\u0173 prevencija u\u017esiimti ir tikrintis nuo 45 met\u0173.<\/p>\n
S\u0117klid\u017ei\u0173 v\u0117\u017eys, prie\u0161ingai, da\u017eniau paveikia jaunus vyrus \u2013 da\u017eniausiai 15\u201335 met\u0173. Vaistinink\u0117 J. Jankauskien\u0117 teigia, kad pasteb\u0117jus pakitimus, reikia nedelsiant kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/p>\n
\u201eAnkstyva patikra yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 prostatos v\u0117\u017eio ligos eig\u0105. Medicininiai duomenys rodo, kad ankstyvoje stadijoje nustatytas prostatos v\u0117\u017eys yra gydomas itin s\u0117kmingai, o i\u0161gyvenamumas gali siekti beveik 100 procent\u0173. D\u0117l to vyresniems vyrams ir tiems, kurie patenka \u012f rizikos grup\u0119, labai svarbu reguliariai steb\u0117ti savo sveikat\u0105 ir neatid\u0117lioti profilaktini\u0173 patikr\u0173\u201c, \u2013 pataria \u201eCamelia\u201c vaistinink\u0117.<\/p>\n
S\u0117klid\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio prevencijos pagrindas taip pat yra laiku atlikta savitikra. Dauguma atvej\u0173 nustatomi ankstyvose stadijose b\u016btent tod\u0117l, kad vyrai pastebi gumb\u0105 ar padid\u0117jim\u0105 vienoje i\u0161 s\u0117klid\u017ei\u0173. Tokiose situacijose gydymo rezultatai taip pat labai geri, o i\u0161gyvenamumo rodikliai vieni auk\u0161\u010diausi\u0173 tarp onkologini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n
Genetika ir gyvenimo b\u016bdas \u2013 svarb\u016bs rodikliai<\/p>\n
J. Jankauskien\u0117s teigimu, jeigu vyro t\u0117vas ar brolis sirgo prostatos v\u0117\u017eiu, tikimyb\u0117 susirgti padid\u0117ja. Tai ypa\u010d svarbu, jei liga \u0161eimoje diagnozuota jauname am\u017eiuje. S\u0117klid\u017ei\u0173 v\u0117\u017eini\u0173 susirgim\u0173 atveju, dauguma lig\u0173 n\u0117ra tiesiogiai paveldimos, ta\u010diau \u0161eimos istorija ar \u012fgimti vystymosi sutrikimai taip pat didina rizik\u0105.<\/p>\n
Vaistinink\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad gyvenimo b\u016bdas svarbus ne tik kaip prevencin\u0117 priemon\u0117, bet ir kaip veiksnys, palaikantis bendr\u0105 organizmo atsparum\u0105. Netinkama mityba ir \u017ealingi \u012fpro\u010diai gali skatinti l\u0117tinius u\u017edegiminius procesus, trikdyti hormon\u0173 pusiausvyr\u0105 bei silpninti imunin\u0119 sistem\u0105 \u2013 o tai sudaro palankesnes s\u0105lygas ligoms vystytis. Ji pabr\u0117\u017eia, kad ilgainiui organizmas praranda geb\u0117jim\u0105 efektyviai kovoti su pakitusiais l\u0105steli\u0173 procesais, tod\u0117l prevencija prasideda nuo kasdieni\u0173, net ir ma\u017e\u0173 pasirinkim\u0173.<\/p>\n
\u201eSveikas gyvenimo b\u016bdas \u2013 subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, alkoholio ribojimas ir nikotino produkt\u0173 vengimas \u2013 gali \u017eenkliai suma\u017einti tikimyb\u0119 susirgti, net jei yra genetini\u0173 rizikos veiksni\u0173\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n
Kod\u0117l vyrai da\u017enai delsia kreiptis pagalbos?<\/p>\n
J. Jankauskien\u0117 \u012fvardija, jog vaistin\u0117 da\u017enai tampa pirm\u0105ja vieta, kur vyrai kreipiasi d\u0117l \u012fvairi\u0173 nusiskundim\u0173 ar nor\u0117dami profilakti\u0161kai pasir\u016bpinti savo sveikata, tod\u0117l vaistininko vaidmuo \u010dia ypa\u010d reik\u0161mingas.<\/p>\n
\u201eVyrai ateina tik\u0117damiesi gauti greit\u0105 pagalb\u0105, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta vizito pas gydytoj\u0105. \u010cia ir yra vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 \u2013 kokybi\u0161kos farmacin\u0117s paslaugos suteikimas bei \u017emogi\u0161kas r\u016bpestis. Juk be ai\u0161ki\u0173 tyrim\u0173 ir diagnoz\u0117s nupirkta vaist\u0173 ar maisto papild\u0173 d\u0117\u017eut\u0117 gali ne tik, kad nepad\u0117ti, bet net ir pakenkti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia vaistinink\u0117 J. Jankauskien\u0117.<\/p>\n
Ji paai\u0161kina, jog cinko, seleno, vitamino D ar augalini\u0173 ekstrakt\u0173 vartojimas gali prisid\u0117ti prie normalaus prostatos veiklos palaikymo, ta\u010diau tai n\u0117ra gydymo pakaitalas, o tik bendro sveiko gyvenimo b\u016bdo dalis. J. Jankauskien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad tikslin\u0117 prevencija turi b\u016bti visapusi\u0161ka \u2013 reguliar\u016bs tyrimai, savitikra, aktyvus gyvenimo b\u016bdas ir atsakingai parenkami papildai gali pad\u0117ti i\u0161vengti rimtesni\u0173 susirgim\u0173.<\/p>\n
\u201eProstatos ir s\u0117klid\u017ei\u0173 v\u0117\u017einiai susirgimai \u2013 ligos, kurias anksti pasteb\u0117jus galima s\u0117kmingai gydyti. Ta\u010diau tam reikalingas didesnis vyr\u0173 s\u0105moningumas, \u0161eimos palaikymas ir aktyvesnis sveikatos specialist\u0173 \u2013 tarp j\u0173 ir vaistinink\u0173 \u2013 ind\u0117lis\u201c, \u2013 priduria vaistinink\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Anot vaistinink\u0117s, didel\u0117 dalis vyr\u0173 sveikatos tem\u0173 vengia d\u0117l visuomen\u0117je \u012fsi\u0161aknijusi\u0173 stereotip\u0173. Prie delsimo neretai prisideda ir \u017eini\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45066,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-45065","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115588954021060799","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45065","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45065"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45065\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45066"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45065"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45065"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45065"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}