![\"\"\/](\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/993535\/original_UrbobankoVerslotarnybosdirektoriusJuliusIvaka.avif?transformId=383890\")
<\/p>\nPaskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 grafikuose \u012fsivyravo ramyb\u0117. EURIBOR stabilizavosi ties 2 proc. riba, jau kelis m\u0117nesius beveik nekinta ir vidutin\u0117 naujai Lietuvoje i\u0161duodam\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 norma. Tokia situacija gyventojams kelia klausim\u0105 \u2013 ar jau at\u0117jo metas per\u017ei\u016br\u0117ti savo b\u016bsto paskolos s\u0105lygas ir fiksuoti pal\u016bkanas ilgesniam laikotarpiui?<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje nema\u017eai ekonomist\u0173 man\u0117, kad ECB nustatoma bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma antroje met\u0173 pus\u0117je ir toliau ma\u017e\u0117s, o 2026 m. gali pasiekti 1 proc. ar dar ma\u017eesn\u0119 rib\u0105. Vis tik \u0161iandien tokios prognoz\u0117s girdimos vis re\u010diau \u2013 pama\u017eu stipr\u0117ja nuomon\u0117, kad pal\u016bkanos jau pasiek\u0117 dugn\u0105.<\/p>\n
\u201eApie pal\u016bkan\u0173 nusistov\u0117jim\u0105 signalizuoja ir Lietuvos banko duomenys. Pagal juos, pastaruosius keturis m\u0117nesius m\u016bs\u0173 \u0161alyje naujai i\u0161duodam\u0173 paskol\u0173 vidutin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma, kuri\u0105 sudaro EURIBOR ir banko mar\u017ea, ne\u017eymiai svyruoja tarp 3,63 ir 3,66 proc.\u201c, \u2013 pastebi \u201eUrbo\u201c banko Verslo tarnybos direktorius Julius Iva\u0161ka.<\/p>\n
Pasak jo, pal\u016bkanoms nusistov\u0117jus, b\u016bsto paskolas turintiems gyventojams pats metas per\u017ei\u016br\u0117ti savo paskol\u0173 s\u0105lygas ir galb\u016bt pakoreguoti finansinius sprendimus.<\/p>\n
\u201eKol bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma neprad\u0117jo kilti, reik\u0117t\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti sutarties s\u0105lygas, pasitikrinti, ar galima suma\u017einti mar\u017e\u0105, o galb\u016bt pagalvoti ir apie fiksuotas pal\u016bkanas. U\u017efiksavus jas, pavyzd\u017eiui, penkeriems metams, bus galima saugiau jaustis ir tiksliau planuoti \u0161eimos biud\u017eet\u0105\u201c, \u2013 sako J. Iva\u0161ka.<\/p>\n
Jis pripa\u017e\u012fsta, jog \u0161iuo metu skirtumas tarp fiksuot\u0173 ir kintam\u0173 pal\u016bkan\u0173 n\u0117ra reik\u0161mingas.<\/p>\n
\u201eKol pal\u016bkan\u0173 norma tur\u0117jo tendencij\u0105 ma\u017e\u0117ti, vartotoj\u0173, norin\u010di\u0173 pasirinkti fiksuot\u0105 norm\u0105, buvo labai nedaug. Ta\u010diau pal\u016bkan\u0173 cikli\u0161kumas leid\u017eia manyti, kad, prasid\u0117jus naujam augimo etapui, susidom\u0117jimas fiksuotomis pal\u016bkanomis v\u0117l i\u0161augs\u201c, \u2013 sako J. Iva\u0161ka.<\/p>\n
Kada naudinga refinansuoti?<\/p>\n
<\/p>\n
Refinansavimo sprendimas gali b\u016bti ypa\u010d aktualus dideles paskolas turintiems gyventojams, kuriems net ir menki EURIBOR poky\u010diai gali reik\u0161ti gana didelius finansinius poky\u010dius.<\/p>\n
\u201eJiems fiksuotos pal\u016bkanos gali tapti tam tikru draudimu nuo galimo i\u0161laid\u0173 \u0161uolio. Tiesa, per\u0117jimas nuo kintamos prie fiksuotos pal\u016bkan\u0173 normos ar atvirk\u0161\u010diai gali b\u016bti apmokestinamas, tad prie\u0161 priimant sprendim\u0105 reik\u0117t\u0173 \u012fsivertinti visas s\u0105lygas\u201c, \u2013 pastebi J. Iva\u0161ka.<\/p>\n
Tarp \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 ekspertas \u012fvardija notaro, turto vertinimo ar naujos sutarties sudarymo i\u0161laidas.<\/p>\n
\u201eKartais pasitaiko situacij\u0173, kai keli\u0173 \u0161imt\u0173j\u0173 procento dali\u0173 skirtumas paskolos mar\u017eoje realiai gali reik\u0161ti vos keli\u0173 ar keliolikos eur\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105 m\u0117nesin\u0117se \u012fmokose. Prid\u0117jus papildomas i\u0161laidas, paskolos refinansavimo naudos galima ir nepajusti, tad kiekvienu atveju reikia skai\u010diuoti individualiai\u201c, \u2013 pastebi \u201eUrbo\u201c banko atstovas.<\/p>\n
Ekspertas priduria, jog dauguma atvej\u0173 veikia \u201eauksin\u0117 taisykl\u0117\u201d \u2013 jei turimos b\u016bsto paskolos mar\u017ea yra didesn\u0117 u\u017e tai, k\u0105 bankai \u0161iuo metu si\u016blo naujiems klientams, refinansavimas beveik visada yra teisingas pasirinkimas.<\/p>\n
Da\u017eniausios klaidos<\/p>\n
\u201eUrbo\u201c banko Verslo tarnybos direktorius sako, jog da\u017eniausia paskol\u0173 tur\u0117toj\u0173 klaida \u2013 pernelyg emocinga reakcija \u012f rinkos naujienas.<\/p>\n
\u201eVos pasirod\u017eius \u017einiai apie bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 pokyt\u012f, kai kurie \u017emon\u0117s skuba refinansuoti paskolas, keisti pal\u016bkan\u0173 tip\u0105 ar pirkti nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, nesulauk\u0119 ilgalaiki\u0173 tendencij\u0173 patvirtinimo. Toki\u0173 veiksm\u0173 pasekm\u0117 \u2013 neefektyvumas, nusivylimas, o kartais ir real\u016bs finansiniai nuostoliai\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja J. Iva\u0161ka.<\/p>\n
Kitas kra\u0161tutinumas, anot jo, yra visi\u0161kas pasyvumas, kai klientai neseka rinkos, nereaguoja \u012f jos siun\u010diamus signalus ir nesir\u016bpina savo turima paskola \u2013 nefiksuoja pal\u016bkan\u0173 baziniam rodikliui kylant ir taip rizikuoja permok\u0117ti.<\/p>\n
Pasak eksperto, nors situacija \u0161iandien ir atrodo stabili, finans\u0173 rinkos niekada ilgai neb\u016bna stati\u0161kos. Tikslinga bent kart\u0105 per metus pasitikrinti, kokios pal\u016bkanos vyrauja ir kokius signalus siun\u010dia rinka. Jos tendencijas geriausiai atspindi naujai i\u0161duodam\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 vidurkiai, kuriuos galima rasti Lietuvos banko svetain\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 grafikuose \u012fsivyravo ramyb\u0117. EURIBOR stabilizavosi ties 2 proc. riba, jau kelis m\u0117nesius beveik nekinta ir vidutin\u0117…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":45892,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[11747,11748,81,10485,6722,37,39,36,38,40,87,1473,11650,1362,218,46,540],"class_list":{"0":"post-45891","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-atvirai","9":"tag-beprasmis","10":"tag-business","11":"tag-ekspertas","12":"tag-kada","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lithuania","16":"tag-lithuanian","17":"tag-lt","18":"tag-pasake","19":"tag-paskolos","20":"tag-refinansavimas","21":"tag-reze","22":"tag-tampa","23":"tag-verslas","24":"tag-visiskai"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115597797469014989","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45891","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=45891"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/45891\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/45892"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=45891"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=45891"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=45891"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}