{"id":4596,"date":"2025-09-26T16:11:16","date_gmt":"2025-09-26T16:11:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/4596\/"},"modified":"2025-09-26T16:11:16","modified_gmt":"2025-09-26T16:11:16","slug":"milijono-metu-senumo-kaukole-gali-pakeisti-zmogaus-evoliucijos-laiko-juosta-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/4596\/","title":{"rendered":"Milijono met\u0173 senumo kaukol\u0117 gali pakeisti \u017emogaus evoliucijos laiko juost\u0105 &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Rezultatai, gauti atk\u016brus 1990 m. Kinijoje rast\u0105 suskaldyt\u0105 kaukol\u0119, gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti sen\u0105 \u017emogaus evoliucijos problem\u0105, teigia tyr\u0117jai.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Anks\u010diau manyta, kad kaukol\u0117, pavadinta \u201eYunxian 2\u201c, priklaus\u0117 \u017emogaus pirmtakui, vadinamam Homo erectus. Ta\u010diau tyr\u0117jai, panaudoj\u0119 \u0161iuolaikines rekonstrukcijos technologijas, aptiko bruo\u017e\u0173, artimesni\u0173 r\u016b\u0161ims, kurios, kaip manyta anks\u010diau, egzistavo tik v\u0117lesniame \u017emogaus evoliucijos etape, kai atsirado tik neseniai aptikta Homo longi r\u016b\u0161is ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 Homo sapiens.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eTai labai kei\u010dia m\u0105stym\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Chrisas Stringeris, Londono Gamtos istorijos muziejaus antropologas, tyr\u0117j\u0173 komandos narys.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eTai leid\u017eia manyti, kad prie\u0161 milijon\u0105 met\u0173 m\u016bs\u0173 prot\u0117viai jau buvo suskil\u0119 \u012f atskiras grupes, o tai rodo daug ankstesn\u012f ir sud\u0117tingesn\u012f atsiskyrim\u0105 \u017emogaus evoliucijoje, nei manyta anks\u010diau\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Jei i\u0161vados teisingos, tai rodo, kad kiti ankstyvieji hominidai, \u012fskaitant neandertalie\u010dius ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 Homo sapiens linij\u0105, gal\u0117jo atsirasti kur kas anks\u010diau. \u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Ta\u010diau tai taip pat sujaukia lig\u0161iolines prielaidas, kad ankstyvieji \u017emon\u0117s paplito i\u0161 Afrikos, sak\u0117 tyrime nedalyvav\u0119s Michaelas Petraglia, Grifito universiteto Australijos \u017emogaus evoliucijos tyrim\u0173 centro direktorius.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201e\u0160ioje vietoje galimi labai dideli poky\u010diai, nes Ryt\u0173 Azija dabar vaidina labai svarb\u0173 vaidmen\u012f hominid\u0173 evoliucijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Per tyrim\u0105, paskelbt\u0105 \u017eurnale \u201eScience\u201c, buvo panaudoti pa\u017eang\u016bs kompiuterin\u0117s tomografijos, strukt\u016brin\u0117s \u0161viesos vizualizacijos ir virtualios rekonstrukcijos metodai, siekiant sumodeliuoti vis\u0105 \u201eYunxian 2\u201c. Formuodami savo model\u012f, mokslininkai i\u0161 dalies r\u0117m\u0117si kita pana\u0161ia kaukole ir lygino su dar daugiau nei 100 kit\u0173 egzempliori\u0173.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Gautas modelis \u201erodo savit\u0105 bruo\u017e\u0173 derin\u012f\u201c, kai kurie i\u0161 j\u0173 pana\u0161\u016bs \u012f Homo erectus, \u012fskaitant i\u0161siki\u0161usi\u0105 apatin\u0119 veido dal\u012f. Ta\u010diau kiti aspektai, \u012fskaitant didesn\u0119 smegen\u0173 talp\u0105, yra artimesni Homo longi ir Homo sapiens, teigia tyr\u0117jai.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Homo longi, dar \u017einomas kaip \u201eDrakono \u017emogus\u201c, tik 2021 m. buvo \u012fvardytas kaip nauja \u017emogui artima r\u016b\u0161is.<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">\u201eYunxian 2\u201c gali pad\u0117ti mokslininkams susigaudyti vadinamojoje evoliucijos vidurio painiavoje, tiriant nuo 1 milijono iki 300 t\u016bkst. met\u0173 senumo \u017emogaus fosilijas, sak\u0117 Ch. Stringeris.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Pasak M. Petraglios, dar daug kas diskutuotina apie \u017emogaus evoliucij\u0105, o \u0161io tyrimo i\u0161vados yra \u201eprovokuojan\u010dios\u201c, nors grind\u017eiamos rimtu darbu.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">Neseniai atsirado ir daugiau tyrim\u0173, komplikuojan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 \u017einias apie \u017emogaus kilm\u0119, o \u0161is darbas parodo, kokia sud\u0117tinga yra m\u016bs\u0173 bendra istorija ir kiek daug dar reikia su\u017einoti apie savo kilm\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u00a0 Rezultatai, gauti atk\u016brus 1990 m. Kinijoje rast\u0105 suskaldyt\u0105 kaukol\u0119, gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti sen\u0105 \u017emogaus evoliucijos problem\u0105,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4597,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[365,25,2176,30,31,2173,34,35,24,2174,479,32,33,37,39,36,38,40,675,23,22,44,28,29,2175,26,27,2171,74,75,76,2172],"class_list":{"0":"post-4596","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-afrika","9":"tag-antrastes","10":"tag-azija","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-evoliucija","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-headlines","17":"tag-kaukole","18":"tag-kinija","19":"tag-latest-news","20":"tag-latestnews","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-mokslas","27":"tag-naujienos","28":"tag-news","29":"tag-pasaulis","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-rekonstrukcija","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories","35":"tag-tyrimas","36":"tag-world","37":"tag-world-news","38":"tag-worldnews","39":"tag-zmogaus"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4596","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4596"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4596\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4597"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4596"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4596"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4596"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}