Vien \u0161is epizodas leist\u0173 u\u017edainuoti ditirambus \u0161ios studijos vadovei Eglei STORPIR\u0160TIENEI, prie\u0161 30 met\u0173 per\u0117musiai i\u0161 mamos, legendin\u0117s Valerijos Karalien\u0117s ne tik \u201eElementoriaus” vair\u0105, bet ir jo dvasi\u0105.<\/p>\n
Pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f \u0161iai studijai su\u0117jo \u0161e\u0161iasde\u0161imt.<\/p>\n
Jau keturis de\u0161imtme\u010dius \u0161ioje Vilniaus kult\u016bros centro teatro studijoje darbuojasi ir jos vyras Gediminas STORPIR\u0160TIS, ir keliskart trumpiau – j\u0173dviej\u0173 s\u016bnus aktorius Ainis Storpir\u0161tis kartu su \u017emona, aktore Gabija Urnie\u017ei\u016bte bei buv\u0119s elementorietis, aktorius Vytautas Ra\u0161imas.<\/p>\n
\u201eElementori\u0173” galima laikyti ir \u0161eimos lop\u0161iu, – \u010dia u\u017egim\u0117 Egl\u0117s ir Gedimino jausmai, – ir \u017eidiniu, kuriame leista ir kitiems susi\u0161ildyti rankas – ne kart\u0105 psichologai rekomenduodavo t\u0117vams \u012f \u0161i\u0105 studij\u0105 nukreipti problemi\u0161kus vaikus.<\/p>\n
Susitikusi su Egle ir Gediminu Storpir\u0161\u010diais, m\u0117ginu i\u0161siai\u0161kinti, kame \u0161ios teatro studijos ilgaam\u017eyst\u0117s paslaptis.<\/p>\n
GEDIMINAS: Pirmiausia turb\u016bt l\u0117m\u0117 lengva Valerijos Karalien\u0117s ranka. Kaip dabar matau: ji eina \u012f Profs\u0105jung\u0173 r\u016bmus, kuri\u0173 \u0161iandien jau neb\u0117ra, o aplink j\u0105 – spirgantis kamuolys, – eina ji, tokia \u0161viesi, i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 apnikta vaik\u0173. Sovietme\u010diu \u012f Karalien\u0117s b\u016brel\u012f atsi\u0173sdavo net nepilname\u010di\u0173 reikal\u0173 inspekcijos \u012fskaiton pakliuvusi\u0173 paaugli\u0173; mes juos aukl\u0117jom ir jie mus aukl\u0117jo. Jau kiek met\u0173 pra\u0117jo nuo Karalien\u0117s mirties, o iki \u0161iol ka\u017ekokie jos burta\u017eod\u017eiai gyvena.<\/p>\n
Matyt, ne veltui… Kai b\u016bdama paaugl\u0117 smalsumo vedina u\u017e\u0117jo \u012f \u010digon\u0173 tabor\u0105, \u010digon\u0117, pa\u017ei\u016br\u0117jusi \u012f jos deln\u0105, tarstel\u0117jo, kad burti galinti ir pati… Prad\u0117jusi dirbti Kauno dramos teatre, vaidino spektakliuose vaikams: ir Gavro\u0161\u0105, ir Heklber\u012f Fin\u0105, ir Tom\u0105 Sojer\u012f, – ir vaidino taip, kad Egl\u0117 Gabr\u0117nait\u0117 kart\u0105 prisipa\u017eino teatr\u0105 pasirinkusi tik d\u0117l to, kad mat\u0117, kaip vaidina Valerija…<\/p>\n
EGL\u0116: Daug \u017emoni\u0173 j\u0105 prisimena kaip nepaprast\u0105, padr\u0105sinus\u012f, padarius\u012f post\u016bm\u012f j\u0173 kelyje \u017emog\u0173. … Kai mama atgul\u0117 ligos patalan, grup\u0117s prad\u0117jo byr\u0117ti, ir Gediminas, negal\u0117damas visko apr\u0117pti vienas (tur\u0117jo daug tiesioginio darbo Jaunimo teatre ir kine), prad\u0117jo kalbinti mane ateiti dirbti su jaunesni\u0173j\u0173 grupe. Gal\u0173 gale jam pasakiau: nebent mama palaimint\u0173, juk a\u0161 chorved\u0117.<\/p>\n
O mama, net nei\u0161klausiusi man\u0119s iki galo, atsako: \u201e lai mi nu”. \u0160iandien, turb\u016bt, tai mano m\u0117gstamiausia veikla. A\u0161 dar mokau vaikus chorinio dainavimo mokykloje \u201eLiepait\u0117s”. Ten tenka ir rengini\u0173 scenarijus ra\u0161yti ir juos re\u017eisuoti; to i\u0161mokau \u201eElementoriuje”. Beje, pavadinim\u0105 studijai sugalvojo Gediminas, ir mamai jis labai patiko.<\/p>\n
GEDIMINAS:Taip sutapo, kad tuo metu, kai mudu su Egle lank\u0117m \u201eElementori\u0173”, j\u012f lank\u0117 ypatinga karta. Gal\u0117\u010diau vardinti ir vardinti: aktoriai Ingeborga Dapk\u016bnait\u0117, Saulius Balandis, Remigijus Bu\u010dius, re\u017eisierius Rimas Drie\u017eis, poetai Aidas Mar\u010d\u0117nas, Vytautas V. Landsbergis, \u0161viesaus atminimo Robertas Danys, kompozitor\u0117 Nomeda Valan\u010di\u016bt\u0117 ir t.t.<\/p>\n
Mes buvome tokia gauja, kurios bendryst\u0117 nesibaigdavo repeticijomis. Kone kiekvien\u0105 savaitgal\u012f pas kur\u012f nors i\u0161 m\u016bs\u0173 rinkdavom\u0117s, ir ne mes vieni suk\u016br\u0117m \u0161eim\u0105 \u201eElementoriuje”, – daugeliui jis l\u0117m\u0117 gyvenimo, profesijos pasirinkimus.<\/p>\n
Daug skait\u0117me, daug kalb\u0117jome apie literat\u016br\u0105, daug kas i\u0161 m\u016bs\u0173 patys band\u0117 savo geb\u0117jimus \u0161ioje srityje. Ra\u0161\u0117 Mar\u010d\u0117nas, ra\u0161\u0117 Danys, ra\u0161\u0117 Landsbergis, ra\u0161iau a\u0161… Kone kiekvien\u0105 kart\u0105 atsine\u0161davom nauj\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f, dain\u0105, drauge muzikavome, fantazavome, – i\u0161 laiko perspektyvos \u017ei\u016brint, netgi tas laikas atrodo ka\u017ekoks kitoks, – nepaprastas.<\/p>\n
EGL\u0116: Atrodo, tuomet jau kybojo ore m\u016bs\u0173 laisv\u0117jimo u\u017euomazgos. Vaidinome Jono Bili\u016bno \u201eLaim\u0117s \u017eibur\u012f”, dainavome jo \u017eod\u017eius: \u201eAr atbus T\u0117vyn\u0117, ar ateis gadyn\u0117, kad \u017eus tamsa, burtai ir vergija”… Negal\u0117\u010diau pasakyti, tame buvo daugiau s\u0105moningumo ar nuojautos, bet, prisimenu, kaip kart\u0105 po spektaklio prisistat\u0117 saugumie\u010diai: k\u0105 j\u016bs \u010dia dainuojat? Teko \u012frodyti, kad tai paties Bili\u016bno \u017eod\u017eiai. Vien\u0105 dalyk\u0105 ai\u0161kiai matau: kiekvienoje \u201eElementoriaus” kartoje atsiranda b\u016brelis \u017emoni\u0173, kurie ir i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 studijos, pasirink\u0119 skirtingas profesijas, lieka gerais draugais.<\/p>\n
GEDIMINAS:\u00a0Pavyzd\u017eiui, man buvo labai smagu i\u0161girsti Aist\u0119 Stonyt\u0119 sakant, kad susitikus \u017emog\u0173, kadaise, kaip ir ji, lankius\u012f \u201eElementori\u0173”, \u012fvyksta ka\u017ekokia reakcija – bendravimas esti kitoks. Burdami esamus ir buvusius narius \u012f bendruomen\u0119, kuri\u0105 mes, sekdami Mar\u010d\u0117no eil\u0117ra\u0161\u010diu \u201eDramos b\u016brelis”, vadiname gentimi, puosel\u0117jame savas vertybes. Mes turime savo himn\u0105, \u017eenkl\u0105, krik\u0161tynas, tradicines \u0161ventes, apdovanojimus, kas mus sieja ir sutvirtina.<\/p>\n
EGL\u0116: Mano mama vadovavosi principu, kad netalenting\u0173 vaik\u0173 neb\u016bna ir kad \u0161i teatro studija neaugina aktori\u0173, o augina kult\u016bring\u0105 teatro \u017ei\u016brov\u0105, tod\u0117l priimdavo visus norin\u010dius. M\u016bs\u0173 dienomis teatro b\u016breli\u0173 yra ir mokyklose. Ten gilesniam teatro pa\u017einimui da\u017enai kliudo didel\u0117s klas\u0117s ir trumpos pamokos.<\/p>\n
GEDIMINAS: M\u016bs\u0173 svajon\u0117 – kurti tokius spektaklius, kuriuose reik\u0117t\u0173 kuo ma\u017eiau daikt\u0173, kur pagrindin\u0117 erdv\u0117 b\u016bt\u0173 skirta aktoriaus vaizduotei ir meistri\u0161kumui, o visas rekvizitas tilpt\u0173 palto ki\u0161en\u0117se. (Juokiasi.) Kol kas dar esame pakeliui \u012f \u0161i\u0105 svajon\u0119, nors paskutiniai keli mano grup\u0117s spektakliai, va\u017eiuojant \u012f gastroles, jau tilpdavo \u012f vien\u0105 ar por\u0105 lengv\u0173j\u0173 ma\u0161in\u0173 kartu su aktoriais.<\/p>\n
EGL\u0116: Sud\u0117tingesn\u0117s aplinkyb\u0117s ugdo mumyse berib\u012f k\u016brybi\u0161kum\u0105. (Juokiasi.) M\u016bs\u0173 devizas – d\u017eiaugiam\u0117s tuo, k\u0105 turime, o veikloje norime laikytis k\u016brybos d\u0117snio – b\u016bti – daryti – tur\u0117ti, o ne atvirk\u0161\u010diai. Per ekonomin\u0119 blokad\u0105, ne\u0161ildomose patalpose dirbome su paltais, per pandemin\u012f karantin\u0105 dirbom nuotoliu, para\u0161\u0117me pjes\u0119, atskirus dialogus, monologus.<\/p>\n
Repetuodami individualiai ar ma\u017eomis grup\u0117mis pastat\u0117me net keturis spektaklius. Taip pirm\u0105 kart\u0105 \u201eElementoriuje” gim\u0117 monospektaklis pagal penkias J.Ivanauskait\u0117s noveles, kuriame vaidino Saul\u0117 Sergedait\u0117. \u0160is monospektaklis kartu su poetiniu spektakliu, skirtu V.Ma\u010dernio \u0161imtme\u010diui, tapo Respublikin\u0117s vaik\u0173 ir jaunimo m\u0117g\u0117j\u0173 teatr\u0173 ap\u017ei\u016bros \u201e\u0160imtakojis” laureatais.<\/p>\n
GEDIMINAS: Kita vertus, darbas studijoje n\u0117ra eismas \u012f vien\u0105 pus\u0119, jis veikia ir mus, kei\u010dia tiek Egl\u0119, tiek mane. \u010cia reikia ir asmeninio santykio su vaiku, nes vienas vaikas yra imlesnis, kitas, \u017ei\u016br\u0117k, \u012fstrig\u0119s savo am\u017eiaus problematikoje, tre\u010dias rodo charakterio savybes, ir tu kiekvieno at\u017evilgiu turi rasti pri\u0117jimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n
Tod\u0117l su at\u0117jusiu \u017emogumi a\u0161 noriu dirbti ir dirbu tiek, kiek reikia. Matytum\u0117te, kokia atmosfera tvyrojo kambaryje, mums statant spektakl\u012f \u201eKatalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kronika”, kai \u012f repeticij\u0105 pasikviet\u0117me \u0161viesaus atminimo ses\u0119 Nijol\u0119 Sad\u016bnait\u0119.<\/p>\n
\u201eElementoriaus” aktoriukams buvo ne tik \u012fdomu klausytis legendin\u0117s disident\u0117s, bet ir naudinga, nes ne\u012ftik\u0117tina sesers Nijol\u0117s gyvenimo istorija jos l\u016bpose nuskamb\u0117jo kaip nesumeluotas epochos liudijimas. Beje, \u0161is spektaklis padovanojo mums susitikimus ir su kitais disidentais – Petru Plumpa, Kardinolu Sigitu Tamkevi\u010diumi, seserim Regina Edita Teresi\u016bte…<\/p>\n
EGL\u0116: Garsus teatro re\u017eisierius yra pasak\u0119s: svarbu ne a\u0161 teatre, bet teatras manyje. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tame slypi didelis gr\u016bdas m\u016bs\u0173 darbo s\u0117km\u0117s. Studijos mokiniams esu mokytoja, bet kartu jie yra ir mano mokytojai. Nuolat turiu ie\u0161koti rai\u0161kos b\u016bd\u0173, literat\u016brin\u0117s med\u017eiagos, kuri geriausiai atskleist\u0173 j\u0173 esat\u012f, kad jie i\u0161likt\u0173 tuo, kuo yra ir dar juose atsiskleist\u0173 viskas, kas pasl\u0117pta ir ypatinga. Kad jie neprarast\u0173 savo esyb\u0117s, b\u016bt\u0173 ram\u016bs savo kelyje, bet dr\u0105s\u016bs ir k\u016brybingi.<\/p>\n
Neseniai mane aplank\u0117 Rokas Bergner, mano buv\u0119s mokinys, dabar besimokantis aktoryst\u0117s Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jis buvo geras skaitovas, dalyvaudavo \u012fvairiuose moksleivi\u0173 skaitov\u0173 konkursuose, dom\u0117josi lietuvi\u0173 literat\u016bra. Skait\u0117 ir \u017demait\u0119, kuri, mano nuomone, yra lietuvi\u0173 literat\u016bros kertinis akmuo, turint galvoje \u017eodyno turtingum\u0105 ir kalbos vaizdingum\u0105.<\/p>\n
Taigi Rokas man pasakoja, kad atsistoj\u0119s prie \u017demait\u0117s paminklo, balsu prad\u0117jo j\u0105 skaityti. Netrukus vienas u\u017esienietis, filmav\u0119s paminkl\u0105, pri\u0117j\u0119s klausia:” K\u0105 \u010dia veiki? Meldiesi?” \u201eNe”, – sako Rokas ir \u0117m\u0117 jam pasakoti apie \u017demait\u0119. Tas klaus\u0117si klaus\u0117si ir pasak\u0117: \u201eKaip nuostabu”…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Vien \u0161is epizodas leist\u0173 u\u017edainuoti ditirambus \u0161ios studijos vadovei Eglei STORPIR\u0160TIENEI, prie\u0161 30 met\u0173 per\u0117musiai i\u0161 mamos,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":46243,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[11838,113,7788,37,39,36,38,40,114,11840,11837,11836,886,11839,6689],"class_list":{"0":"post-46242","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-elementorius","9":"tag-entertainment","10":"tag-karaliene","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-pramogos","17":"tag-rasimas","18":"tag-storpirstiene","19":"tag-storpirstis","20":"tag-teatras","21":"tag-urnieziute","22":"tag-zemaite"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115600109302807213","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46242","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=46242"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/46242\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/46243"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=46242"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=46242"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=46242"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}