{"id":47470,"date":"2025-11-25T11:30:32","date_gmt":"2025-11-25T11:30:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/47470\/"},"modified":"2025-11-25T11:30:32","modified_gmt":"2025-11-25T11:30:32","slug":"kova-uz-lietuva-ar-pries-save","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/47470\/","title":{"rendered":"Kova u\u017e Lietuv\u0105 ar prie\u0161 save?"},"content":{"rendered":"

\"Romualdas
\n Romualdas Zemeckis. Asmeninio archyvo nuotrauka<\/p>\n

Pastaraisiais metais Lietuvoje \u012fsivyrauja keistas rei\u0161kinys: \u017emon\u0117s, deklaruojantys r\u016bpest\u012f ir meil\u0119 Lietuvai, vis da\u017eniau j\u0105 skaldo. Organizacijos, politiniai jud\u0117jimai ir \u012fvairi\u0173 atspalvi\u0173 \u201epatriotai\u201c, vie\u0161ai kalbantys apie tautos i\u0161likim\u0105, valstyb\u0117s apsaug\u0105, moralini\u0173 vertybi\u0173 ir kult\u016bros gynyb\u0105, savo veiksmais neretai pasiekia prie\u0161ing\u0105 rezultat\u0105 \u2013 visuomen\u0117 tampa labiau \u012faudrinta, pavargusi, nusivylusi ir praradusi bendr\u0105 krypt\u012f.<\/p>\n

Vie\u0161ajame diskurse mirga \u017eod\u017eiai \u201ekova\u201c, \u201egr\u0117sm\u0117\u201c, \u201eprie\u0161ai\u201c, \u201ei\u0161davikai\u201c, \u201eagentai\u201c, \u201evagys\u201c. Retai\u00a0\u2013 \u201ebendryst\u0117\u201c, \u201e\u0161velnumas\u201c, \u201eatsakomyb\u0117\u201c. O juk b\u016btent pastarieji kuria valstyb\u0119. Ta\u010diau \u0161iandienos Lietuvoje politikai, komentatoriai ir net kai kurie visuomeniniai jud\u0117jimai atrado paprast\u0105 recept\u0105, kaip pritraukti d\u0117mes\u012f: kelk \u012ftamp\u0105, formuok prie\u0161us, kurk \u012fvaizd\u012f, kad tik tu gini Lietuv\u0105, o visi kiti\u00a0\u2013 prie\u0161ai, bailiai arba naivuoliai. Ir visuomen\u0117 pavargsta. Prasideda tylus traukimasis, nepasitik\u0117jimas, moralinis nuovargis. Ir tai daug pavojingiau u\u017e bet koki\u0105 i\u0161orin\u0119 gr\u0117sm\u0119.<\/p>\n

Kai patriotizmas tampa prek\u0117s \u017eenklu<\/p>\n

Patriotizmas Lietuvoje vis da\u017eniau tampa ne \u012fsipareigojimu, o preke. Jis parduodamas kaip emocinis produktas, da\u017enai supakuotas \u012f baim\u0117s, pyk\u010dio ar istorini\u0173 traum\u0173 retorik\u0105. Tai, kas tur\u0117t\u0173 jungti, tampa \u012frankiu skaldyti.<\/p>\n

\u0160iandien matome, kad \u012fvair\u016bs jud\u0117jimai ir politin\u0117s j\u0117gos \u0161aukiasi kovos u\u017e tautos moral\u0119, tradicijas, modernum\u0105 ar valstybingum\u0105, bet j\u0173 retorika da\u017enai primena \u012fnir\u0161\u012f, o ne meil\u0119. Kovojama tarpusavyje, kovojama su \u201enepatrioti\u0161kai m\u0105stan\u010diais\u201c, kovojama su kit\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emon\u0117mis, bet retai kovojama su realiomis problemomis: socialine nelygybe, region\u0173 nykimu, did\u017eiule valstyb\u0117s skola, ekonomine, energetine ar karine priklausomybe, prast\u0117jan\u010diais keliais ar dirvo\u017eemio kokybe, blog\u0117jan\u010dia \u0161vietimo kokybe, gyventoj\u0173 sveikata ar sveikatos sistemos tr\u016bkin\u0117jimu.<\/p>\n

Patriotizmas be atsakomyb\u0117s tampa \u0161\u016bkiu, o ne veiksmu. Tai primena \u0160ventojo Ra\u0161to mint\u012f: \u201eJei kas sako: \u201eA\u0161 myliu\u201c, bet savo broliui neparodo meil\u0117s darbais\u00a0\u2013 tas meluoja\u201c (1\u00a0Jn\u00a03,\u00a018). Meil\u0117 Lietuvai n\u0117ra deklaracija. Ji yra kasdien\u0117 sunki pareiga.<\/p>\n

Susiprie\u0161inimas kaip politin\u0117 technologija<\/p>\n

\u0160iandienos pasaulyje veikia paprasta taisykl\u0117: kuo labiau visuomen\u0117 susiprie\u0161inusi, tuo lengviau j\u0105 valdyti. Tuo lengviau mobilizuoti savo rink\u0117j\u0105\u00a0\u2013 ne d\u0117l to, kad jis tiki id\u0117ja, bet d\u0117l to, kad bijo kito.<\/p>\n

\u0160is mechanizmas seniai apra\u0161ytas politin\u0117je filosofijoje\u00a0\u2013 vald\u017eia, kuri siekia tvirtai laikytis, turi stengtis, kad visuomen\u0117 b\u016bt\u0173 priklausoma nuo emocij\u0173, o ne nuo proto. Reikia nuolatin\u0117s \u012ftampos, nuolatinio pavojaus jausmo, nuolatinio \u012fsitikinimo, kad tik m\u016bs\u0173 stovykla turi ties\u0105. Taip dirbtinai sukuriami frontai: miesto prie\u0161 kaim\u0105, vyresni\u0173 prie\u0161 jaunesnius, pasaulieti\u0161k\u0173 prie\u0161 religingus, saugan\u010di\u0173 tradicin\u0119 \u0161eim\u0105 prie\u0161 pritarian\u010dius vienalyt\u0117ms santuokoms, tikr\u0173 patriot\u0173 prie\u0161 vidutinius ar per \u0161velnius. Ta\u010diau \u0161ie frontai n\u0117ra real\u016bs. Jie sukurti, kad ka\u017ekas i\u0161 j\u0173 gal\u0117t\u0173 politin\u0119 energij\u0105 paversti vald\u017eia. Ir tai pavojinga. Nes \u0161alis, kuri kovoja viduje, praranda geb\u0117jim\u0105 ginti save i\u0161or\u0117je.<\/p>\n

Niccol\u00f2 Machiavelli teig\u0117: \u201eValdovas, kuris nesugeba kurti realios naudos, stengiasi kurti dirbtinius prie\u0161us, kad i\u0161laikyt\u0173 vald\u017ei\u0105.\u201c \u0160iandien \u0161i tiesa skamba aktualiai\u00a0\u2013 daug kas, siekdamas politin\u0117s galios, kuria prie\u0161us, o ne sprend\u017eia problemas.<\/p>\n

\"Demokratija, Unsplash.com nuotrauka
\nSocialin\u0117, moralin\u0117 ir ekologin\u0117 skola<\/p>\n

\u0160iandien Lietuva gyvena skolon ne tik finansine prasme. Taip, biud\u017eeto deficitas ir auganti skola yra faktai, kuri\u0173 nebepaslepia joks optimisti\u0161kas prane\u0161imas. Bet did\u017eiausia m\u016bs\u0173 skola yra realybei.<\/p>\n

Tai apima ne tik \u017emoni\u0173 tarpusavio santykius, bet ir aplink\u0105, kurioje gyvename. Region\u0173 nykimas, kaim\u0173 apleidimas, dirvo\u017eemio degradacija, vandens tar\u0161a\u00a0\u2013 visa tai tikrosios valstyb\u0117s skolos dalis. \u0160ventasis Pranci\u0161kus Asy\u017eietis primena: \u201eMes neturime pasaulio paveld\u0117ti i\u0161 savo t\u0117v\u0173, mes j\u012f skolinam\u0117s i\u0161 savo vaik\u0173.\u201c Deja, \u0161i pamoka da\u017enai pamir\u0161tama. \u0160tai V\u00e1clavas Havelas teig\u0117: \u201eTik atsakomyb\u0117 u\u017e kit\u0105 gali suteikti prasm\u0119 m\u016bs\u0173 veiksmams.\u201c Lietuva gyvybinga tiek, kiek jos \u017emon\u0117s geba prisiimti atsakomyb\u0119 vieni u\u017e kitus ir u\u017e aplink\u0105, kurioje gyvena. Aldo Leopoldas ra\u0161\u0117: \u201eEti\u0161ka \u017emogaus moral\u0117 tur\u0117t\u0173 apimti vis\u0105 bendrij\u0105\u00a0\u2013 \u017emones, gyv\u016bnus, augalus ir dirv\u0105.\u201c<\/p>\n

Ekologin\u0117 atsakomyb\u0117 yra neatsiejama nuo tikro patriotizmo. Tikriausiai ne ma\u017eiau svarbi u\u017e socialin\u0119, kult\u016brin\u0119 ar ekonomin\u0119 atsakomyb\u0119. Kaip ra\u0161\u0117 Thomas Jeffersonas, \u201e\u017eem\u0117 yra ne tik nuosavyb\u0117, bet ir pareiga\u201c. \u0160iandienos Lietuvos politikai ir visuomen\u0117s lyderiai turi suvokti, kad tikr\u0105 valstyb\u0117s stipryb\u0119 lemia ne triuk\u0161mingi \u0161\u016bkiai, o geb\u0117jimas saugoti gamt\u0105, skatinti tvar\u0173 \u017eem\u0117s \u016bk\u012f, r\u016bpintis vandens, oro ir dirvo\u017eemio kokybe.<\/p>\n

Visuomen\u0117s nuovargis ir vidin\u0117 emigracija<\/p>\n

Tai, kas vyksta Lietuvoje, jautriausi \u017emon\u0117s pastebi pirmieji: visuomen\u0117 pavargo. Pavargo nuo politikos, triuk\u0161mo, informacinio chaoso, nuolatini\u0173 abejoni\u0173 ir kaltinim\u0173. Pavargo nuo jausmo, kad viskas aplink t\u0119siasi be j\u0173\u00a0\u2013 be j\u0173 balso, be j\u0173 valios, be j\u0173 prasm\u0117s.<\/p>\n

Abi kryptys\u00a0\u2013 tiek apatija, tiek agresyvus nusivylimas\u00a0\u2013 silpnina bendruomen\u0119. \u0160ventajame Ra\u0161te ai\u0161kiai persp\u0117jama: \u201eKaralyst\u0117, pasidalijusi savyje, negali i\u0161silaikyti\u201c\u00a0(Mt\u00a012,\u00a025). Ir \u0161iandienos Lietuva, deja, vis labiau rizikuoja tokia tapti\u00a0\u2013 ne i\u0161or\u0117s, o vidaus pa\u017eeid\u017eiama. Radikalumas suteikia iliuzij\u0105, kad bent ka\u017ekas valdoma, kad bent ka\u017ekur yra j\u0117ga. Ta\u010diau tokia energija valstyb\u0119 ardo, o ne kuria.<\/p>\n

Simbolin\u0117s kovos ir tikros problemos<\/p>\n

Kol vie\u0161ajame diskurse liepsnoja kult\u016briniai karai, valstyb\u0117 tyliai praranda gyvybinius organus. Kol r\u0117kiame apie tai, kas tikras lietuvis, Lietuva praranda tikrus \u017emones: jaunus, k\u016brybingus, dirban\u010dius, ie\u0161kan\u010dius galimybi\u0173 kitur, o juos pakei\u010dia atvyk\u0117liai i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Kol politikai lenktyniauja d\u0117l apsimestin\u0117s tvirtyb\u0117s, \u0161e\u0161\u0117liuotame fone ma\u017e\u0117ja gimstamumas, u\u017edaromos region\u0173 mokyklos, tu\u0161t\u0117ja seni\u016bnijos, plinta narkotik\u0173 vartojimas, \u017eemes superka u\u017esienie\u010diai, \u016bkininkai praranda dirvo\u017eem\u012f, o bendruomen\u0117s \u2013 ateities jausm\u0105. Kol gin\u010dijam\u0117s d\u0117l simboli\u0173, pamir\u0161tame k\u016bn\u0105, aplink\u0105 ir bendr\u0105 atsakomyb\u0119. Charles\u2019is de Montesquieu sak\u0117: \u201eValstyb\u0117s stipryb\u0117 priklauso nuo jos geb\u0117jimo r\u016bpintis tikrais reikalais, o ne tik vardais ar simboliais.\u201c<\/p>\n

Ar \u0161i \u012ftampa sukuriama s\u0105moningai?<\/p>\n

Lietuvoje matome rei\u0161kin\u012f, ta\u010diau jis n\u0117ra toks paprastas, kaip atrodo. Kai kurios organizacijos, jud\u0117jimai ar politin\u0117s iniciatyvos nuo\u0161ird\u017eiai tiki savo misija\u00a0\u2013 gina Lietuv\u0105, jos moral\u0119, tradicijas, \u0161eim\u0105, kalb\u0105, kult\u016br\u0105, nepriklausomyb\u0119, laisves, \u017emoni\u0173 sveikat\u0105 ar gamt\u0105. Dalis \u017emoni\u0173 ateina su gera valia.<\/p>\n

Ta\u010diau gera valia be i\u0161minties gali b\u016bti pavojinga. \u0160tai \u0161v.\u00a0Paulius sako: \u201eGera valia be pa\u017einimo gali b\u016bti pra\u017e\u016btinga\u201c\u00a0(Rom\u00a010,\u00a02). Net siekdami g\u0117rio \u017emon\u0117s gali nety\u010dia kurti susiprie\u0161inim\u0105, nuoskaudas ir \u012ftarum\u0105. Dalis t\u0173, kurie skelbia saugantys Lietuv\u0105, neju\u010dia kuria atmosfer\u0105, kurioje \u0161aliai sunkiau kv\u0117puoti.<\/p>\n

\n

\u012etampa kyla ir d\u0117l visuomen\u0117s nuovargio, bet j\u0105 i\u0161naudoja politin\u0117s j\u0117gos, jud\u0117jimai, o kartais ir prie\u0161i\u0161kos \u0161alys. <\/p>\n<\/blockquote>\n

Yra ir s\u0105moningai \u012ftamp\u0105 kurian\u010di\u0173 j\u0117g\u0173 ne d\u0117l misijos, o d\u0117l \u012ftakos, ne d\u0117l tiesos, o d\u0117l auditorijos. Aristotelis \u0161i\u0105 politikos logik\u0105 vadino stasis\u00a0\u2013 dirbtinai kurstoma vidaus nesantaika. Hannah Arendt persp\u0117ja, kad propaganda siekia sukelti emocin\u0119 sumai\u0161t\u012f ir taip valdyti \u017emones. \u0160ventasis Ra\u0161tas byloja: \u201eKur pavydas ir savanaudi\u0161kumas, ten ir netvarka bei \u012fvair\u016bs nedori darbai\u201c (Jok\u00a03,\u00a016).<\/p>\n

\u012etampa kyla ir d\u0117l visuomen\u0117s nuovargio, bet j\u0105 i\u0161naudoja politin\u0117s j\u0117gos, jud\u0117jimai, o kartais ir prie\u0161i\u0161kos \u0161alys. \u0160iuolaikin\u0117s informacin\u0117s operacijos veikia emocijomis, skaidydamos \u017emones \u012f stovyklas be fizini\u0173 konflikt\u0173\u00a0\u2013 pakanka \u012fterpti mint\u012f: \u201eJ\u016bs visi vieni kitiems prie\u0161ai.\u201c<\/p>\n

Tod\u0117l garsios \u201ei\u0161gelb\u0117jimo\u201c retorikos efektas prie\u0161ingas: \u017emon\u0117s pavargsta, nyksta pasitik\u0117jimas, gil\u0117ja nesusikalb\u0117jimas. Kaip primena \u0161v.\u00a0Tomas Akvinietis, tikra politika\u00a0\u2013 ne kova d\u0117l vald\u017eios, bet ars pacis, taikos menas, geb\u0117jimas kurti s\u0105lygas, kad \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 gyventi darniai.<\/p>\n

\"rankos, Pixabay.com nuotrauka
\nI\u0161eitis: dialogas, atsakomyb\u0117 ir ekologin\u0117 s\u0105mon\u0117<\/p>\n

Tikras i\u0161sivadavimas i\u0161 n\u016bdienos kriz\u0117s prasideda, kai imame kalb\u0117tis apie tai, kas mus jungia, o ne skiria. Emmanuelis L\u00e9vinas teig\u0117: \u201eTik atsakomyb\u0117 u\u017e kit\u0105 gali suteikti prasm\u0119 m\u016bs\u0173 veiksmams.\u201c Lietuva gyvybinga tiek, kiek jos \u017emon\u0117s geba prisiimti atsakomyb\u0119 ne tik vieni u\u017e kitus, bet ir u\u017e gamt\u0105 \u2013 u\u017e dirvo\u017eem\u012f, vanden\u012f, or\u0105, mi\u0161kus ir vis\u0105 ekosistem\u0105, kuri suteikia gyvenimo s\u0105lygas. Atsakomyb\u0117 u\u017e gamt\u0105 \u0161iandien yra ne tik ekologin\u0117, bet ir politin\u0117 bei socialin\u0117 \u2013 valstyb\u0117s, bendruomen\u0117s ir kiekvieno \u017emogaus gerov\u0117s pamatas.<\/p>\n

Pirmas \u017eingsnis\u00a0\u2013 pripa\u017einti skirtumus kaip stipryb\u0119. Skirtingos pa\u017ei\u016bros, patirtys ir temperamentai \u2013 ne gr\u0117sm\u0117, o galimyb\u0117 kurti bendr\u0105 erdv\u0119, kurioje i\u0161silaisvina k\u016brybi\u0161kumas, dialogas ir atsakomyb\u0117. \u0160v. Augustinas sak\u0117: Amor vincit omnia (\u201eVien meil\u0117 \u012fveikia visas nesantaikas\u201c). Tai taikytina ir ekologijos klausimams: pripa\u017eindami, kad gamtos interesai yra kiekvieno \u017emogaus interesai, galime sukurti darn\u0173, tvar\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105. Filosofas Hansas Jonasas tvirtino: \u201eAtsakomyb\u0117 u\u017e ateit\u012f yra moralinis imperatyvas.\u201c Vadinasi, kiekvienas m\u016bs\u0173 veiksmas turi b\u016bti vertinamas ne tik pagal \u0161iandienos naud\u0105, bet ir pagal ilgalaik\u012f poveik\u012f gamtai ir visuomenei.<\/p>\n

Antras \u017eingsnis\u00a0\u2013 sustabdyti dirbtin\u012f emocin\u012f \u012fkaitinim\u0105. Politikai ir \u012fvair\u016bs jud\u0117jimai tur\u0117t\u0173 atsisakyti pyk\u010dio retorikos kaip mobilizavimo priemon\u0117s. Kai aistra tampa politika, racional\u016bs sprendimai praranda svor\u012f, bendruomen\u0117\u00a0\u2013 atsparum\u0105, o ekologin\u0117s iniciatyvos tampa pretekstu ideologiniams konfliktams. \u0160iuolaikiniai valstyb\u0117s veik\u0117jai turi suprasti, kad tik subalansuota vie\u0161oji diskusija, gr\u012fsta duomenimis ir argumentais, gali sukurti tvarias ekologines ir socialines strategijas. Kaip sak\u0117 Mahatma Gandhi: \u201eTiesa ir taika n\u0117ra du skirtingi dalykai\u00a0\u2013 kiekvienas m\u016bs\u0173 veiksmas turi b\u016bti atspindys j\u0173 abiej\u0173.\u201c<\/p>\n

Tre\u010dias \u017eingsnis\u00a0\u2013 gr\u012f\u017eti prie reali\u0173, o ne simbolini\u0173 problem\u0173. Region\u0173 tu\u0161t\u0117jimas, \u0161vietimo kriz\u0117, \u017emoni\u0173 sveikatos ir dirvo\u017eemio nykimas, gamtos i\u0161tekli\u0173 eikvojimas, nekonkurencinga gamyba, valstyb\u0117s skolos augimas ar silpna gynyba\u00a0\u2013 tai tikros kovos, lemian\u010dios valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s i\u0161likim\u0105. Tvarios ekologin\u0117s iniciatyvos, tokios kaip darnus \u017eem\u0117s \u016bkis, vietini\u0173 kokybi\u0161ko maisto tiekimo grandini\u0173 palaikymas ar mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas, yra tiek pat svarbios, kiek ir ekonomin\u0117s ar socialin\u0117s reformos. Kaip sak\u0117 amerikie\u010di\u0173 gamtosaugos pionierius Johnas Muiras: \u201eKiekvienas \u017emogus turi teis\u0119 \u012f gamtos gro\u017e\u012f, bet kartu ir pareig\u0105 j\u0105 saugoti.\u201c<\/p>\n

\"Meil\u0117, Unsplash.com nuotrauka <\/p>\n

Ketvirtas \u017eingsnis\u00a0\u2013 ugdyti tiesos nebijan\u010di\u0105 lyderyst\u0119. I\u0161mintingas vadovas turi veikti pagal b\u016btinyb\u0119, bet ne pagal nor\u0105 b\u016bti m\u0117gstamas. \u0160v. Tomas Akvinietis sak\u0117: \u201eGera vald\u017eia \u2013 ta, kuri vadovauja tiesai, o ne populizmui.\u201c Tik tokia lyderyst\u0117 gali sustiprinti pasitik\u0117jim\u0105 ir sutelkti pilie\u010dius bendram tikslui. Lyderiai turi parodyti pavyzd\u012f, kad atsakomyb\u0117 u\u017e ekologij\u0105, socialin\u0119 sanglaud\u0105 ir ekonomin\u012f stabilum\u0105 n\u0117ra atskiri tikslai \u2013 jie yra bendra visuma. <\/p>\n

Politinis \u012fsipareigojimas, gr\u012fstas ekologine s\u0105moningumo praktika, gali sustiprinti pasitik\u0117jim\u0105 institucijomis ir skatinti pilie\u010dius imtis atsaking\u0173 kasdieni\u0173 sprendim\u0173: nuo atliek\u0173 tvarkymo iki energijos taupymo, nuo sveikos mitybos iki bendruomen\u0117s projekt\u0173 k\u016brimo.<\/p>\n

Tik prisiimdami atsakomyb\u0119 vienas u\u017e kit\u0105 ir u\u017e gamt\u0105 galime auginti tikr\u0105 bendruomenin\u012f atsparum\u0105. Dialogas, pagarba skirtumams, racionali diskusija ir atsakomyb\u0117 u\u017e ekologin\u0119 sistem\u0105 \u2013 tai kertiniai akmenys, kurie leis Lietuvai ne tik i\u0161likti, bet ir klest\u0117ti. Kaip sak\u0117 \u0161v. Pranci\u0161kus Asy\u017eietis: \u201eDievas visk\u0105 suk\u016br\u0117 gra\u017eiai, ir \u017emogus turi saugoti \u0161i\u0105 gro\u017eio dovan\u0105.\u201c Lietuva gali tapti \u0161alimi, kurioje \u017emon\u0117s gyvena darniai tarpusavyje ir su gamta, kurioje patriotizmas \u012fprasminamas ne per \u0161\u016bkius, o per atsakingus veiksmus, kurioje meil\u0117 t\u0117vynei ir aplinkai yra tas pats tikslas.<\/p>\n

Lietuva gali b\u016bti gydoma<\/p>\n

Lietuva n\u0117ra pasmerkta. Nesame per silpni, per daug susiskald\u0119 ar per daug pavarg\u0119. Bet turime nustoti klausytis t\u0173, kurie mus g\u0105sdina, skaldo ar mumis bando manipuliuoti. Tikra valstyb\u0117\u00a0\u2013 tai ne \u0161\u016bkiai ir ne mitingai ar piketai. Tai \u017emon\u0117s, kurie kasdien dirba, augina vaikus, tvarko savo \u016bkius, r\u016bpinasi gamta, kuria versl\u0105, gydo, moko, tyrin\u0117ja, meld\u017eiasi, u\u017ejau\u010dia ir padeda vieni kitiems. Tai \u017emon\u0117s, kurie geba \u017ei\u016br\u0117ti vieni kitiems \u012f akis ir matyti ne prie\u0161\u0105, o brol\u012f ar ses\u0119.<\/p>\n

\u0160ventajame Ra\u0161te skelbiama: \u201ePalaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais\u201c\u00a0(Mt\u00a05,\u00a09). \u0160iandien Lietuvai reikia b\u016btent j\u0173\u00a0\u2013 taikdari\u0173, statytoj\u0173, t\u0173, kurie supranta, kad tikra kova u\u017e t\u0117vyn\u0119 prasideda ne nuo triuk\u0161mo gatv\u0117je, o nuo \u0161irdies ramyb\u0117s ir proto ai\u0161kumo.<\/p>\n

Tokia Lietuva ne tik i\u0161liks. Ji taps valstybe, kurioje verta ir gera gyventi.<\/p>\n

\"Medij\u0173<\/p>\n

Projekt\u0105 \u201eAktualij\u0173 kompasas: nuo kasdieni\u0173 naujien\u0173 iki gilumini\u0173 \u012f\u017evalg\u0173\u201c 2025 m. i\u0161 dalies finansuoja Medij\u0173 r\u0117mimo fondas.<\/p>\n

Atsid\u0117kokite u\u017e m\u016bs\u0173 dirbam\u0105 darb\u0105 Jums paremdami Bernardinai.lt! <\/p>\n

Perskait\u0117te \u0161\u012f straipsn\u012f iki pabaigos? Sveikiname! Nes gal\u0117jote pasim\u0117gauti prabanga, kurios kiti \u0161altiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimok\u0117ti perskai\u010dius vos pirm\u0105sias eilutes. Ta\u010diau parengti ir publikuoti tai, k\u0105 perskait\u0117te, kainuoja. Tod\u0117l kvie\u010diame Jus savanori\u0161kai prisid\u0117ti prie m\u016bs\u0173 darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidel\u0119 sum\u0105 \u0161iam darbui t\u0119sti paremdami. I\u0161 anksto d\u0117kojame! <\/p>\n

Norite nepraleisti svarbiausi\u0173 naujien\u0173? Prenumeruokite naujienlai\u0161k\u012f:<\/p>\n

Kiti \u0161ios Rubrikos straipsniai: <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Romualdas Zemeckis. Asmeninio archyvo nuotrauka Pastaraisiais metais Lietuvoje \u012fsivyrauja keistas rei\u0161kinys: \u017emon\u0117s, deklaruojantys r\u016bpest\u012f ir meil\u0119 Lietuvai, vis…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47471,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,1446,700,30,31,12049,12050,12051,12052,34,35,12053,24,49,32,33,37,39,36,38,40,11770,23,22,12054,7197,5233,1269,12055,12056,28,29,12057,12058,12059,3890,12060,12061,12062,12063,26,27,2865,3584,4173,7093,12064],"class_list":{"0":"post-47470","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-bernardinai","10":"tag-bernardinai-lt","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-charlesis-de-montesquieu","14":"tag-dialogas","15":"tag-ekologija","16":"tag-ekologine-atsakomybe","17":"tag-featured-news","18":"tag-featurednews","19":"tag-hannah-arendt","20":"tag-headlines","21":"tag-kultura","22":"tag-latest-news","23":"tag-latestnews","24":"tag-lietuva","25":"tag-lietuviu","26":"tag-lithuania","27":"tag-lithuanian","28":"tag-lt","29":"tag-morale","30":"tag-naujienos","31":"tag-news","32":"tag-niccolo-machiavelli","33":"tag-patriotizmas","34":"tag-pilietine-visuomene","35":"tag-politika","36":"tag-politine-itampa","37":"tag-politinis-susipriesinimas","38":"tag-populiariausios-naujienos","39":"tag-populiariausiosnaujienos","40":"tag-romualdas-zemeckis","41":"tag-susipriesinimas","42":"tag-susiskaldymas","43":"tag-sv-pranciskus-asyzietis","44":"tag-sv-tomas-akvinietis","45":"tag-sventasis-rastas","46":"tag-tautos-islikimas","47":"tag-thomas-jeffersonas","48":"tag-top-stories","49":"tag-topstories","50":"tag-vaclavas-havelas","51":"tag-valdzia","52":"tag-valstybe","53":"tag-visuomene","54":"tag-visuomenes-skaldymas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47470","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47470"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47470\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47471"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47470"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47470"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47470"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}