Tre\u010di\u0105j\u012f 2025 met\u0173 ketvirt\u012f vidutin\u0117s vis\u0105 m\u0117nes\u012f dirbusi\u0173 darbuotoj\u0173 darbo pajamos, nuo kuri\u0173 sumok\u0117tos socialinio draudimo \u012fmokos, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai padid\u0117jo 8 procentais arba 180 eur\u0173 ir siek\u0117 2 402 eurus. Pajamos \u012f rankas did\u0117jo 103 eurais arba 7,5 proc. \u2013 iki 1 470 eur\u0173.<\/p>\n
\u201eDid\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 darbo pajam\u0173 augimui dar\u0117 2025 m. padid\u0117jusi minimali m\u0117nesin\u0117 alga. Svarbu tai, kad pajam\u0173 augimas ne tik nominalus. Jis vir\u0161ijo metin\u0119 infliacij\u0105, kuri rugs\u0117j\u012f siek\u0117 4 proc., tad realios darbuotoj\u0173 pajamos keliais procentais did\u0117jo\u201c, \u2013 sako \u201eSodros\u201c Statistikos, analiz\u0117s ir prognoz\u0117s skyriaus patar\u0117ja Kristina Zitikyt\u0117.<\/p>\n
Skirtumai tarp daugiausiai ir ma\u017eiausiai u\u017edirban\u010di\u0173 traukiasi l\u0117tai<\/p>\n
Minimalios algos poky\u010diai labiausiai paveikia ma\u017eesni\u0173 pajam\u0173 gav\u0117jus \u2013 tod\u0117l pajam\u0173 atotr\u016bkis tarp ma\u017eiausiai ir daugiausiai u\u017edirban\u010di\u0173 suma\u017e\u0117jo. Tre\u010di\u0105j\u012f met\u0173 ketvirt\u012f penktadalio daugiausiai u\u017edirban\u010di\u0173j\u0173 pajamos prie\u0161 mokes\u010dius buvo 5,9 kart\u0173 didesn\u0117s nei penktadalio ma\u017eiausiai u\u017edirban\u010di\u0173j\u0173: atitinkamai 5 026 eurai ir 854 eurai. Palyginti, prie\u0161 metus \u0161is santykis siek\u0117 6,1 karto. Vis d\u0117lto \u012fvertinus ir mokes\u010di\u0173 \u012ftak\u0105, realus atotr\u016bkis nesikeit\u0117 \u2013 pajamos \u012f rankas kaip ir prie\u0161 metus skyr\u0117si 4,6 karto.<\/p>\n
Daugiau nei tre\u010ddalio apdraust\u0173j\u0173 pajamos siek\u0117 1 500\u20132 499 eurus bruto, ketvirtadalio \u2013 1 000\u20131 499 eurus, o dar ketvirtadalio pajamos vir\u0161ijo vidutines ir sudar\u0117 2 500\u20133 999 eurus prie\u0161 mokes\u010dius Ma\u017eiau nei 999 eurus ant popieriaus u\u017edirbo 9 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173, o daugiau nei 4 000 eur\u0173 \u2013 kas a\u0161tuntas.<\/p>\n
Augo vairuotoj\u0173, gydytoj\u0173, mokytoj\u0173 darbo pajamos<\/p>\n
Spar\u010diausias darbo pajam\u0173 augimas 2025 m. fiksuotas transporto sektoriuje, kur vidutin\u0117s pajamos per metus augo 14,4 proc., ta\u010diau jos liko ma\u017eesn\u0117s nei vidutin\u0117s: iki 1 829 eur\u0173 prie\u0161 mokes\u010dius arba iki 1 176 eur\u0173 po j\u0173. Vairuotoj\u0173 pajamos \u012f rankas padid\u0117jo 140 eur\u0173 ir pasiek\u0117 1030 eur\u0173.<\/p>\n
Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos augo 12,6 proc. iki 1 079 eur\u0173 \u012f rankas, prekyboje \u2013 iki 1 218 eur\u0173. \u0160vietime atlyginimai kilo apie 10 proc.: mokytojai vidutini\u0161kai u\u017edirbo 1 436\u20131 660 eur\u0173 \u012f rankas. Sveikatos sektoriuje augimas nevienodas \u2013 gydytoj\u0173 specialist\u0173 pajamos padid\u0117jo labiausiai \u2013 340 eur\u0173, iki 3 140 eur\u0173 \u012f rankas.<\/p>\n
Kuo vyresnis darbuotojas \u2013 tuo spartesnis atlyginimo augimas<\/p>\n
Tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f spar\u010diausias darbo pajam\u0173 augimas fiksuotas tarp vyresnio am\u017eiaus darbuotoj\u0173. 51\u201360 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je pajamos augo 10,5 procento, o vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 \u2013 10,1 procento. Tuo metu tarp jauniausi\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173 augimas buvo l\u0117tesnis: iki 25 met\u0173 \u2013 5,7 procento, o 25\u201330 met\u0173 grup\u0117je \u2013 7,4 procento.<\/p>\n
\u201e\u0160iuos skirtumus lemia keli tarpusavyje susij\u0119 veiksniai. Pirmiausia, skiriasi sektori\u0173 am\u017eiaus strukt\u016bra. \u0160vietimo ir sveikatos prie\u017ei\u016bros srityse, kuriose darbo pajamos augo spar\u010diau, dirba daug vyresnio am\u017eiaus darbuotoj\u0173. Tuo metu informacijos ir ry\u0161i\u0173 sektoriuje, kuriame didel\u0119 dal\u012f dirban\u010di\u0173j\u0173 sudaro jaunesni darbuotojai, darbo pajam\u0173 augimas i\u0161liko nuosaikus. Tod\u0117l sektoriuose, kuriuose dirba vyresni specialistai, augo ir \u0161i\u0173 darbuotoj\u0173 atlyginimai\u201c, \u2013 komentuoja Kristina Zitikyt\u0117.<\/p>\n
\u201eAntra, lemiamos yra bendros demografin\u0117s darbo rinkos tendencijos. Vyresnio am\u017eiaus dirban\u010di\u0173j\u0173 per metus padaug\u0117jo, o jaunimo \u2013 ne. 2025 m. rugs\u0117j\u012f, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai, darbuotoj\u0173 vir\u0161 60 met\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 4,7 procento, o iki 25 met\u0173 \u2013 1,3 procento. 25\u201330 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius visai neaugo. D\u0117l \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 didesn\u0117 darbo rinkos dalis pereina \u012f vyresnius am\u017eiaus segmentus, tod\u0117l ir pajam\u0173 augimas \u0161ioje grup\u0117je yra ry\u0161kesnis\u201c, \u2013 ai\u0161kina \u201eSodros\u201c analitik\u0117.<\/p>\n
Spar\u010diai aug\u0119s vyresni\u0173 darbuotoj\u0173 nuo 55 m. skai\u010dius darbo rinkoje geriausiai atsispind\u0117jo vie\u0161ajame sektoriuje, taip pat ir \u017eem\u0117s \u016bkyje, vie\u0161ajame valdyme, administracin\u0117je ir aptarnavimo, menin\u0117je ir pramogin\u0117je veikloje.<\/p>\n
Darbo rinkoje stabilumas, bet ne visiems<\/p>\n
\u0160iuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 mln. \u017emoni\u0173. \u0160is skai\u010dius stabilizavosi \u2013 tre\u010di\u0105j\u012f met\u0173 ketvirt\u012f dirbo beveik tiek pat \u017emoni\u0173 kaip prie\u0161 metus \u2013 padid\u0117jimas tesiek\u0117 0,01 proc. arba 100 \u017emoni\u0173. Tiesa, lyginant rugs\u0117j\u012f su rugpj\u016b\u010diu, apdraust\u0173j\u0173 skai\u010dius trauk\u0117si 0,3 proc. arba 4 t\u016bkstan\u010diais \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u0160ie skai\u010diais ne visiems sektoriams rei\u0161k\u0117 augim\u0105. Auk\u0161tos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s ekonomin\u0117s veiklos, pavyzd\u017eiui, informacija ir ry\u0161iai, finansin\u0117 ir draudimo veikla, trauk\u0117si 2,3 proc.<\/p>\n
Tuo metu vie\u0161ajame sektoriuje darbuotoj\u0173 daug\u0117jo 2,4 proc. Labiausiai padaug\u0117jo sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 ir j\u0173 pad\u0117j\u0117j\u0173, mokytoj\u0173 pad\u0117j\u0117j\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173.<\/p>\n
Nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 skai\u010dius taip pat liko stabilus: \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f nedarbo i\u0161mok\u0105 gavo 84,5 t\u016bkstan\u010dio \u017emoni\u0173, o 2024 m. rugs\u0117j\u012f \u2013 84,9 t\u016bkstan\u010dio.<\/p>\n
I\u0161silaik\u0117 ir pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tendencija: daugiausia nedarbo i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 tarp jaunimo. Jei 51\u201360 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je 100 apdraust\u0173j\u0173 tenka 6 nedarbo i\u0161mokos gav\u0117jai, tai tarp jaunimo iki 25 met\u0173 i\u0161 100 apdraust\u0173j\u0173 14 gauna nedarbo i\u0161mok\u0105.<\/p>\n
Vyresni\u0173 darbuotoj\u0173 i\u0161kritimas i\u0161 darbo rinkos \u2013 vis ry\u0161kesnis<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u201eSodros\u201c analiz\u0117 parod\u0117 ry\u0161k\u0117jan\u010di\u0105 tendencij\u0105 \u2013 vyresnio am\u017eiaus darbuotojai darbo rinkoje susiduria su didesniais i\u0161\u0161\u016bkiais nei jaunesni, o dalis j\u0173 pasitraukia i\u0161 darbo rinkos dar iki pensinio am\u017eiaus. Ilg\u0117jant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, \u0161ios tendencijos tampa vis reik\u0161mingesn\u0117s tiek darbo rinkai, tiek socialinio draudimo sistemai.<\/p>\n
Nuo 55 met\u0173 am\u017eiaus dirban\u010di\u0173j\u0173 dalis ma\u017e\u0117ja, o pajamas vis da\u017eniau pakei\u010dia socialin\u0117s i\u0161mokos \u2013 negalios pensijos arba nedarbo draudimo i\u0161mokos.<\/p>\n
55-me\u010di\u0173 grup\u0117je apie 30 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 dirba, ta\u010diau 5,4 t\u016bkst. jau nedirba \u2013 dauguma j\u0173 gauna negalios arba nedarbo i\u0161mokas. 60-me\u010di\u0173 grup\u0117je dirban\u010di\u0173j\u0173 dar ma\u017eiau \u2013 25,9 t\u016bkst., o nedirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius i\u0161auga iki 7,6 t\u016bkst., daugiausia d\u0117l negalios ar nedarbo i\u0161mok\u0173.<\/p>\n
\u201e\u0160is pokytis atskleid\u017eia tendencij\u0105 \u2013 kuo ar\u010diau pensija, tuo didesn\u0117 dirban\u010di\u0173j\u0173 dalis i\u0161krenta i\u0161 darbo rinkos. Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tam daro sveikatos sutrikimai ir darbo rinkos pasi\u016blos apribojimai vyresniame am\u017eiuje\u201c, \u2013 pastebi \u201eSodros\u201c Statistikos, analiz\u0117s ir prognoz\u0117s skyriaus patar\u0117ja K. Zitikyt\u0117.<\/p>\n
Sveikata \u2013 kritinis veiksnys i\u0161likti darbe<\/p>\n
Su am\u017eiumi daug\u0117ja sveikatos problem\u0173, o jos riboja galimybes dirbti. Jei iki 35 met\u0173 da\u017eniausios ligos yra \u016bmin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos, tai 35\u201354 met\u0173 grup\u0117je pradeda dominuoti stuburo problemos. Vyresni nei 55 met\u0173 gyventojai da\u017eniausiai ken\u010dia nuo apatini\u0173 nugaros dalies skausm\u0173, nerv\u0173 \u0161akneli\u0173 sutrikim\u0173, disk\u0173 lig\u0173 ir hipertenzin\u0117s \u0161irdies ligos.<\/p>\n
Vyresni \u017emon\u0117s serga ne tik da\u017eniau, bet ir ilgiau, o ligos trukm\u0117 da\u017enai priklauso nuo sektoriaus, kuriame dirbama. Pavyzd\u017eiui, \u017eem\u0117s \u016bkyje vienas ligos atvejis vidutini\u0161kai trunka beveik 19 dien\u0173, statybose \u2013 beveik 17 dien\u0173. Tuo metu \u0161vietimo ar informacijos ir ry\u0161i\u0173 srityse sergama apie 11 dien\u0173.<\/p>\n
\u201eDar vienas labai svarbus aspektas, kur\u012f galime i\u0161skirti vertindami Lietuvos situacij\u0105, yra sveiko gyvenimo trukm\u0117. Europos statistika rodo, kiek met\u0173 \u017emogus gali tik\u0117tis gyventi be sveikatos apribojim\u0173 ar negalios. Lietuvoje \u0161i\u0173 met\u0173 rodikliai yra vieni ma\u017eiausi\u0173 ES: moterims sveiko gyvenimo trukm\u0117 siekia apie 62 metus, o vyrams \u2013 apie 58 metus. Kitose Europos \u0161alyse sveiko gyvenimo trukm\u0117 neretai siekia ir 70 met\u0173, tod\u0117l j\u0173 gyventojai ilgiau i\u0161lieka darbo rinkoje. Lietuvos pavyzdys rodo, kad \u017emoni\u0173 galimyb\u0117s dirbti iki pensinio am\u017eiaus labai stipriai susijusios su sveikatos b\u016bkle\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia Kristina Zitikyt\u0117.<\/p>\n
Dalis pasitraukia i\u0161 darbo rinkos ir gauna i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105<\/p>\n
Dalis vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 pasitraukia i\u0161 darbo rinkos pasirinkdami i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105. 2025 m. duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos j\u0105 gauna 2,6 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, o j\u0173 vidutinis sta\u017eas 40 met\u0173. Likus 4 metams i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105 gauna 1,3 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, kuri\u0173 sta\u017eas 38 metai, likus 5 metams \u2013 dar 1,4 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 su 37 met\u0173 sta\u017eu.<\/p>\n
\u201eNors i\u0161ankstin\u0117s pensijos yra ma\u017einamos 0,32 proc. u\u017e kiekvien\u0105 gavimo m\u0117nes\u012f, gyventojai vis tiek renkasi \u0161\u012f sprendim\u0105, nes da\u017eniausiai nebegali t\u0119sti darbo d\u0117l sveikatos arba neranda tinkamo darbo. Duomenys rodo, kad 77 proc. nauj\u0173 i\u0161ankstin\u0117s pensijos gav\u0117j\u0173 prie\u0161 tai yra gav\u0119 nedarbo i\u0161mok\u0105\u201c, \u2013 pastebi Kristina Zitikyt\u0117.<\/p>\n
Europos kontekstas: Lietuva ne i\u0161imtis<\/p>\n
\u0160ie i\u0161\u0161\u016bkiai aktual\u016bs ne tik Lietuvai Europos Komisijos duomenys rodo, kad visoje Europos S\u0105jungoje apie 20 mln. 55\u201364 met\u0173 gyventoj\u0173 pasitraukia i\u0161 darbo rinkos anks\u010diau, nei pasiekia pensij\u0105.<\/p>\n
Da\u017eniausiai Europos mastu \u012fvardijamos trys prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 nebedalyvaujama darbo rinkoje: pensij\u0173 taisykl\u0117s, sveikatos problemos ir lankstesnio darbo poreikis. Lietuvos duomenys \u0161ias tendencijas patvirtina.<\/p>\n
\u201eNors oficialus pensinis am\u017eius art\u0117ja prie 65 met\u0173, matome, kad \u017emon\u0117s, kurie i\u0161eina \u012f i\u0161ankstin\u0119 pensij\u0105, beveik visada prie\u0161 tai gauna nedarbo i\u0161mok\u0105, vadinasi, pasitraukia ne d\u0117l pasirinkimo, o d\u0117l darbo netekties. Sveikata taip pat yra labai svarbus faktorius: vyresni gyventojai Lietuvoje serga da\u017eniau ir ilgiau, o ma\u017edaug kas de\u0161imtas prie\u0161pensinio am\u017eiaus \u017emogus gauna negalios pensij\u0105, kas ai\u0161kiai rodo, kad ribotos galimyb\u0117s dirbti da\u017enai susijusios su sveikatos b\u016bkle.<\/p>\n
Galiausiai, Europos apklausos rodo, kad vyresni darbuotojai da\u017enai nor\u0117t\u0173 dirbti ma\u017eesniu kr\u016bviu ar ne vis\u0105 darbo dien\u0105, ta\u010diau tokio lankstumo darbo rinkoje tr\u016bksta. Visa tai b\u016btina tur\u0117ti omenyje formuojant socialin\u0119 politik\u0105 ir u\u017etikrinant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 \u012ftraukti \u012f darbo rink\u0105\u201c, \u2013 apibendrina Kristina Zitikyt\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tre\u010di\u0105j\u012f 2025 met\u0173 ketvirt\u012f vidutin\u0117s vis\u0105 m\u0117nes\u012f dirbusi\u0173 darbuotoj\u0173 darbo pajamos, nuo kuri\u0173 sumok\u0117tos socialinio draudimo \u012fmokos, palyginti…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47533,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-47532","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115610490166341581","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47532","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47532"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47532\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}