{"id":47896,"date":"2025-11-26T00:17:25","date_gmt":"2025-11-26T00:17:25","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/47896\/"},"modified":"2025-11-26T00:17:25","modified_gmt":"2025-11-26T00:17:25","slug":"ar-lietuva-isdris-priimti-sprendima-kuris-pakeis-simtu-zmoniu-likimus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/47896\/","title":{"rendered":"Ar Lietuva i\u0161dr\u012fs priimti sprendim\u0105, kuris pakeis \u0161imt\u0173 \u017emoni\u0173 likimus?"},"content":{"rendered":"

Diskusija Seime: kaip Lietuvoje sustabdyti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f? <\/p>\n

Kaip sustabdyti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f ir kaip apsaugoti \u017emones nuo plau\u010diams \u017eal\u0105 daran\u010di\u0173 veiksni\u0173 kalb\u0117ta lapkri\u010dio 24 d. Seimo nario Sauliaus \u010caplinsko surengtoje spaudos konferencijoje \u201eKasmet 1200 gyvybi\u0173 \u2013 kaip sustabdyti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio epidemij\u0105 Lietuvoje?\u201c bei po jos Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje \u201ePlau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017einomumo m\u0117nuo: nuo vieningo tikslo \u2013 prie personalizuot\u0173 sprendim\u0173\u201c, kuri\u0105 inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA).<\/p>\n

Sutelkta stipri diskusijos dalyvi\u0173 komanda \u2013 Nacionalinio v\u0117\u017eio centro, VUL Santaros klinik\u0173, LSMU ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173, Klaip\u0117dos universiteto ligonin\u0117s, \u0160eimos gydytoj\u0173 profesin\u0117s s\u0105jungos atstov\u0173 ir pacient\u0173 organizacij\u0173 ypatingam tikslui \u2013 aptarti svarbias priemones, kurios prisid\u0117t\u0173 prie geresni\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio profilaktikos, diagnostikos, kontrol\u0117s, gydymo rezultat\u0173 bei geresn\u0117s v\u0117\u017e\u012f i\u0161gyvenusi\u0173 asmen\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s. Seime susirinko daugiau kaip 60 dalyvi\u0173, o rengin\u012f nuotoliu steb\u0117jo dar 40.<\/p>\n

Jaunimo r\u016bkymas ir stigmos problema <\/p>\n

Prof. S. \u010caplinskas \u012f\u017eangin\u0117je kalboje pa\u017eym\u0117jo, kad plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys kasmet nusine\u0161a 1200 gyvybi\u0173, kurios n\u0117ra vien statistika \u2013 tai 1200 \u0161eim\u0173, j\u0173 istorij\u0173, kuri\u0173 niekada nebei\u0161girsime. Deja, \u0161ios skaud\u017eios istorijos da\u017enai atsitinka d\u0117l to, kad liga nustatoma per v\u0117lai, jau i\u0161plitusi. \u0160iame kontekste labai svarbu kalb\u0117ti apie tuos, kurie serga \u0161iandien ir apie tuos, kurie gali susirgti rytoj. Itin svarbu kalb\u0117ti apie jaunim\u0105, kuris nuo jaun\u0173 dien\u0173 link\u0119s prad\u0117ti r\u016bkyti.<\/p>\n

\"Saulius<\/a> <\/p>\n

Saulius \u010caplinskas<\/p>\n

Pasak S. \u010caplinsko, ypa\u010d didel\u012f susir\u016bpinim\u0105 kelia drasti\u0161kai augantis elektronini\u0173 cigare\u010di\u0173 ir kaitinamojo tabako vartojimo mastas \u2013 tai n\u0117ra \u201enekaltas garas\u201c, mokslo kalba yra visi\u0161kai ai\u0161ki \u2013 elektronin\u0117s cigaret\u0117s n\u0117ra saugios. Priklausomyb\u0117s pinkl\u0117s gresia net 12\u201313 met\u0173 vaikams. Tod\u0117l apie plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f kalb\u0117ti \u0161iandien turime ne tik kaip apie vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 lig\u0105; b\u016btina kalb\u0117ti apie prevencij\u0105 nuo pirmos klas\u0117s, didinti t\u0117v\u0173 s\u0105moningum\u0105, atkreipti d\u0117mes\u012f, kad tai ne mada, o pavojus.<\/p>\n

Tai, kad v\u0117\u017eys vis dar yra lydimas stigmatizacijos \u2013 niekam ne paslaptis, o plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys \u2013 vienas i\u0161 labiausiai stigmatizuojam\u0173 onkologini\u0173 susirgim\u0173.<\/p>\n

\u201ePastebime, kad moterys, susirgusios plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, vengia apie tai pasisakyti, nes jau\u010diasi taip, lyg tur\u0117t\u0173 pasiai\u0161kinti, kad gal visgi r\u016bk\u0117. Ta\u010diau ketvirtadalis susirgusi\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 apskritai niekada n\u0117ra r\u016bk\u0119, tad tarptautin\u0117se pacient\u0173 organizacijose vis da\u017eniau sakoma, kad tam, jog susirgtum plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, pakanka tur\u0117ti plau\u010dius. Klastingiausia, kad kai liga nustatoma jau pajutus simptomus, nuo diagnoz\u0117s iki paciento mirties b\u016bna lik\u0119 labai ma\u017eai laiko, \u017emogus labai greitai i\u0161keliauja\u201c, \u2013 kalb\u0117jo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktor\u0117 Neringa \u010ciakien\u0117.<\/p>\n

\"Gretos<\/a> <\/p>\n

Gretos Skaraitien\u0117s \/ BNS nuotr.\/POLA direktor\u0117 Neringa \u010ciakien\u0117<\/p>\n

Pasak jos, labai svarbu \u012f u\u017erib\u012f nenustumti \u017emoni\u0173, kurie neturi rizikos veiksni\u0173, ta\u010diau taip pat gali susirgti.<\/p>\n

N. \u010ciakien\u0117 pa\u017eym\u0117jo, kad turime did\u017eiuotis, jog Lietuva \u012fgyvendino pilotin\u012f plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio patikros model\u012f, pagal kur\u012f tikrinti buvo visi \u017emon\u0117s \u2013 tiek r\u016bk\u0119, tiek ne.<\/p>\n

\u201eLaikas kalb\u0117ti ir ma\u017einti stigm\u0105. Sudaryta ekspert\u0173 grup\u0117 intensyviai dirba, kad b\u016bt\u0173 sudarytas artimiausi\u0173 10 met\u0173 v\u0117\u017eio kontrol\u0117s planas. M\u016bs\u0173 tikslas \u2013 kad plane atsirast\u0173 visi svarbiausi veiksmai ir resursai jam \u012fgyvendinti. Tai gelbsti \u017emoni\u0173 gyvybes ir taupo finansinius resursus\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 N. \u010ciakien\u0117.<\/p>\n

R\u016bkymas \u2013 pagrindinis rizikos veiksnys, bet prevencija turi prasid\u0117ti anksti <\/p>\n

Klaip\u0117dos universiteto ligonin\u0117s Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas gydytojas Alvydas \u010cesas pa\u017eym\u0117jo, kad r\u016bkymas vis dar lieka pagrindiniu sunki\u0105 lig\u0105 sukelian\u010diu veiksniu. Deja, r\u016bkan\u010dius \u017emones labai sunku \u012ftikinti mesti r\u016bkyti, arba r\u016bkymas yra padar\u0119s toki\u0105 didel\u0119 \u017eal\u0105 plau\u010diams, kad apie profilaktik\u0105 sunku bekalb\u0117ti. Tod\u0117l did\u017eiausias ir medik\u0173, ir valstyb\u0117s, ir visuomen\u0117s d\u0117mesys turi b\u016bti skirtas vaikams bei jaunimui, kad jie neprad\u0117t\u0173 r\u016bkyti.<\/p>\n

\"KUL<\/a> <\/p>\n

KUL nuotr.\/Alvydas \u010cesas<\/p>\n

\u201eTurime sekti Norvegijos pavyzd\u017eiu, kur jaunimo r\u016bkymui bet kokiomis priemon\u0117mis yra nulin\u0117 tolerancija\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s gydytojas.<\/p>\n

Kod\u0117l b\u016btina ankstyva diagnostika ir kas tai leist\u0173 pasiekti? <\/p>\n

V\u0117\u017eio statistika rodo, kad 50\u201370 met\u0173 am\u017eiaus suserga da\u017eniausiai. Kalbame vis apie jaunesnius pacientus, matomos tam tikros lig\u0105 sukelian\u010dios mutacijos, sergamumas plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 yra antroje vietoje tarp vis\u0173 onkologini\u0173 susirgim\u0173. A. \u010cesas i\u0161skyr\u0117, kad didel\u012f mirtingum\u0105 nuo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio lemia ligos u\u017eleistumas, nepakankamas efektyvaus gydymo prieinamumas vis\u0173 tip\u0173 v\u0117\u017eiui gydyti, nepakankamas r\u016bkymo \u017ealos ai\u0161kinimas visuomenei, ypa\u010d jaunimui. Neramina moter\u0173 sergamumas ir mirtingumas nuo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio Lietuvoje, kuris yra didesnis negu Europoje.<\/p>\n

\u201eVienintelis b\u016bdas anksti aptikti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f \u2013 atlikti special\u0173 tyrim\u0105 \u2013 ma\u017e\u0173 dozi\u0173 kr\u016btin\u0117s l\u0105stos kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 \u017emon\u0117ms, kurie dar nejau\u010dia joki\u0173 plau\u010di\u0173 lig\u0173 simptom\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila. Lietuvos plau\u010di\u0173 lig\u0173 gydytojai, radiologai, \u0161eimos gydytojai bei kiti specialistai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos, Seimo ir Prezident\u016bros atstovais pareng\u0117 \u201eBroncho ir plau\u010dio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos\u201c program\u0105. Jei ji b\u016bt\u0173 patvirtinta, kart\u0105 per trejus metus tur\u0117t\u0173 pasitikrinti visi 50\u201370 met\u0173 \u017emon\u0117s, nepaisant to, ar jie r\u016bko, ar ne.<\/p>\n

\"Asmeninio<\/a> <\/p>\n

Asmeninio archyvo nuotr.\/Edvardas Danila<\/p>\n

Pilotinio tyrimo rezultatai: daug naudingos informacijos ir netik\u0117t\u0173 radini\u0173 <\/p>\n

\u201ePana\u0161ios programos daugelyje \u0161ali\u0173 veikia seniai. Ta\u010diau jos n\u0117ra efektyvios, pasitikrinti kvie\u010diami t\u016bkstan\u010diai, bet jie neateina. Pavyzd\u017eiui, JAV programos efektyvumas \u2013 vos 5 procentai. Mes \u012fvertinome, kod\u0117l taip yra, ir siek\u0117me i\u0161vengti klaid\u0173\u201c, \u2013 teigia prof. E. Danila.<\/p>\n

Lietuvoje \u012fgyvendintas bandomasis tyrimas, kurio metu buvo i\u0161tirti 1014 asmen\u0173, patvirtino, kad m\u016bs\u0173 specialist\u0173 prognoz\u0117s buvo teisingos. Tyrimo metu 1 pacientui aptiktas plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys, dar 14 \u2013 didel\u0117s piktybi\u0161kumo rizikos \u017eidiniai plau\u010diuose. Pasitvirtino ir id\u0117ja tirti ner\u016bkan\u010dius \u017emones, nes tre\u010ddalis susirgusi\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu n\u0117ra niekuomet r\u016bk\u0119, \u2013 i\u0161 min\u0117t\u0173 14 pacient\u0173 8 ner\u016bk\u0117.<\/p>\n

Be to, nuspr\u0119sta, kad prasminga \u012fvertinti ne tik plau\u010di\u0173 b\u016bkl\u0119, bet visus organus, kurie matomi atliekant kr\u016btin\u0117s l\u0105stos kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 \u2013 tarpuplaut\u012f, \u0161ird\u012f, stambi\u0105sias kraujagysles, kepenis, kas\u0105, antinks\u010dius ir kitus organus. \u0160itaip vienu neinvaziniu tyrimu 26 proc. tiriamiesiems buvo atrasta lig\u0173, apie kurias jie ne\u012ftar\u0117.<\/p>\n

Paprasta kvietimo sistema \u2013 raktas \u012f auk\u0161t\u0105 dalyvavimo rodikl\u012f <\/p>\n

Dalyvauti tyrime sutiko net 76 proc. kviest\u0173 pasitikrinti \u017emoni\u0173. Prof. E. Danilos manymu, taip yra tod\u0117l, kad buvo sukurta paprasta tvarka: kvietimas telefonu pasitikrinti, jei \u017emogus sutinka \u2013 u\u017era\u0161ymas tyrimui ir joki\u0173 papildom\u0173 veiksm\u0173. Programos reng\u0117jai mano, jog tyrim\u0105 reikia atlikti ne kasmet, o kart\u0105 per trejus metus, nes taip yra didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad \u017emon\u0117s ateis pasitikrinti.<\/p>\n

Prof. E. Danila tvirtina, kad nepriklausoma institucija, i\u0161analizavusi galimas i\u0161laidas programai, nustat\u0117, kad, \u012fdiegusi toki\u0105 patikr\u0105, Lietuva ne tik nepatirs daugiau i\u0161laid\u0173, bet per 5 metus netgi sutaupys keliolika milijon\u0173, nes nereik\u0117s l\u0117\u0161\u0173 brangiam gydymui, kai liga \u012fsisen\u0117ja.<\/p>\n

\u0160eimos gydytoj\u0173 \u012f\u017evalgos ir pacient\u0173 bendruomen\u0117s pozicija <\/p>\n

Bandomajame tyrime dalyvavusi \u0161eimos gydytoja Alma Astafjeva sak\u0117, kad jis paliko teigiam\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f \u0161eimos gydytojams. \u0160i programa b\u016bt\u0173 ypa\u010d naudinga ne tik r\u016bkantiems, bet ir \u017emon\u0117ms, kurie dirba kenksmingomis s\u0105lygomis. \u201eDabar mes neturime, k\u0105 daryti, jei pas mus ateina pacientas, pavyzd\u017eiui, dirbantis suvirintoju\u201c, \u2013 teig\u0117 medik\u0117. \u0160eimos gydytojai taip pat palaikyt\u0173 iniciatyv\u0105 d\u0117l nulin\u0117s tolerancijos jaunimo r\u016bkymui.<\/p>\n

\u201eDid\u017eiuojuosi, kad Lietuvos ekspertai pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 d\u0117l plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio tikrinti visus \u017emones \u2013 tai svarbu, nes visi, kurie gali susirgti, turi teis\u0119 \u012f patikr\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 pacient\u0173 organizacijos atstov\u0117 N. \u010ciakien\u0117.<\/p>\n

Konferencijoje buvo pabr\u0117\u017eta, kad kitose v\u0117\u017eio profilaktikos programose \u2013 kr\u016bties, prostatos, storosios \u017earnos, gimdos kaklelio dalyvauja ne visi \u017emon\u0117s, kurie tur\u0117t\u0173 dalyvauti, \u2013 tik apie 60 procent\u0173.<\/p>\n

\u201eL\u0117\u0161os lieka nepanaudotos. Kod\u0117l negalime j\u0173 skirti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio profilaktikos programai?\u201c \u2013 klaus\u0117 gydytoja V. Gedvilait\u0117.<\/p>\n

Kiti dalyviai pasteb\u0117jo, jog min\u0117ta plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio profilaktikos programa svarbi ne tik plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiui, bet ir anksti nustatyti kitas sunkias ligas. Bandomojo tyrimo metu jo dalyviams buvo nustatyta vainikini\u0173 kraujagysli\u0173 ateroskleroz\u0117, pilvo aortos aneurizma ir kt.<\/p>\n

Kompleksiniai sprendimai: nuo r\u016bkymo kontrol\u0117s iki aplinkos tar\u0161os <\/p>\n

Nacionalinio v\u0117\u017eio centro direktorius dr. Valdas Pe\u010deli\u016bnas \u012fsitikin\u0119s, jog norint suvaldyti v\u0117\u017e\u012f, b\u016btina veikti keliais frontais. Lietuvoje daug padaryta d\u0117l tabako kontrol\u0117s \u2013 draud\u017eiama reklama, u\u017edrausta r\u016bkyti vie\u0161uosiuose pastatuose ir pan., ta\u010diau vis dar nepakankama pagalba norintiems mesti r\u016bkyti. Pasak direktoriaus, medikams, kurie siekia licencijos, tur\u0117t\u0173 b\u016bti privalomi pagalbos norin\u010diam mesti r\u016bkyti kursai.<\/p>\n

Tam, kad jaunimas neprad\u0117t\u0173 r\u016bkyti, anot dr. V. Pe\u010deli\u016bno, b\u016btinas platus vie\u0161inimas. Tai pad\u0117t\u0173 ir pritraukti \u017emones dalyvauti ankstyvos v\u0117\u017eio diagnostikos programose. Nors jos neapsaugo nuo v\u0117\u017eio, ta\u010diau apsaugo nuo sunki\u0173 pasekmi\u0173 gydant i\u0161plitus\u012f v\u0117\u017e\u012f. Gydytojo nuomone, tur\u0117t\u0173 b\u016bti intensyviau kontroliuojamas ir aplinkos u\u017eter\u0161tumas, tur\u0117t\u0173 prasm\u0117s ir radono kiekio matavimas gyvenamuosiuose pastatuose.<\/p>\n

\"Gretos<\/a> <\/p>\n

Gretos Skaraitien\u0117s \/ BNS nuotr.\/ Nacionalinio v\u0117\u017eio centro vadovas Valdas Pe\u010deli\u016bnas<\/p>\n

Konferencijoje r\u016bkymo \u017eal\u0105 prista\u010diusi Nacionalinio v\u0117\u017eio centro Chemoterapijos skyriaus<\/p>\n

ved\u0117ja gydytoja pulmonolog\u0117 Vaida Gedvilait\u0117 pa\u017eym\u0117jo, kad n\u0117ra saugaus r\u016bkymo \u2013 nei elektronin\u0117s cigaret\u0117s, nei kaitinamasis tabakas d\u0117l savo \u017ealingo poveikio negali b\u016bti laikomi alternatyvomis, toks r\u016bkymas taip pat kenkia, nes i\u0161siskiria daugiau nei 40 kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173, tarp kuri\u0173 yra ypa\u010d kenksmingi formaldehidai, sunkieji metalai, akroleinas ir kt.<\/p>\n

Gydytojos nuomone, svarbu, kad kartu gyvenantys \u017emon\u0117s steb\u0117t\u0173 vienas kito sveikat\u0105, nes da\u017eniausiai ne pats ligonis pastebi, kad pasikeit\u0117 jo kv\u0117pavimas, fizin\u0117 b\u016bkl\u0117, o artimasis.<\/p>\n

Gydytoja priduria, kad da\u017enai r\u016bkantys \u017emon\u0117s nemano, kad kosulys yra simptomas. Simptomais, kurie priver\u010dia juos kreiptis \u012f gydytojus, jie laiko kar\u0161\u010diavim\u0105, atsikos\u0117jim\u0105 krauju ir pan. \u201eKai atsiranda simptomai, tai rei\u0161kia, kad v\u0117\u017eys jau i\u0161plit\u0119s\u201c, \u2013 sako gydytoja. \u2013 Deja, pavoj\u0173 d\u0117l pakitusio kosulio da\u017eniausiai \u012f\u017evelgia r\u016bkan\u010dio vyro \u017emona, o ne pats vyras. Vyrai da\u017enai teigia, kad viskas gerai\u201c.<\/p>\n

Personalizuotos medicinos pa\u017eanga <\/p>\n

LSMU Kauno klinik\u0173 profesorius Marius \u017demaitis pabr\u0117\u017e\u0117, kad plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio gydymo efektyvumo l\u016b\u017e\u012f l\u0117m\u0117 per\u0117jimas nuo empirinio gydymo prie personalizuotos terapijos. Jei taikant chemoterapij\u0105 ligoniams su i\u0161plitusiu plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu did\u017eioji dauguma nei\u0161gyvendavo met\u0173, tai dabar, taikant taikini\u0173 terapij\u0105, penkerius metus i\u0161gyvena pus\u0117 pacient\u0173.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, kompensuojami efektyv\u016bs taikini\u0173 terapijos vaistai tik pacientams, turintiems dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 mutacijas, o pacientams su kitomis mutacijomis taikini\u0173 terapija nekompensuojama. Toki\u0173 pacient\u0173 yra tre\u010ddalis.<\/p>\n

Dabar jie gydomi imunoterapija, ta\u010diau, \u012frodyta, kad \u0161is gydymas \u0161iems ligoniams n\u0117ra veiksmingas. Be to, drasti\u0161kai padaug\u0117ja nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173.<\/p>\n

\u201eU\u017euot kompensav\u0119 jiems veiksming\u0105 imunoterapij\u0105, skiriame labai brang\u0173, bet ma\u017eai veiksming\u0105 gydym\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 profesorius.<\/p>\n

V\u0117\u017eio gydymui dabar i\u0161leid\u017eiama apie 40 proc. vis\u0173 vaistams skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n

Pacient\u0173 l\u016bpomis \u2013 skaudi gyva istorija <\/p>\n

Interaktyvioje diskusijoje apie galimybes pa\u017eaboti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio epidemij\u0105, kuri\u0105 moderavo \u017eurnalist\u0117, laid\u0173 ved\u0117ja Laura Dabulyt\u0117, tarp specialist\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 ir si\u016blym\u0173 nuskamb\u0117jo ir jautri POLA bendruomen\u0117s nar\u0117s Rasos i\u0161 \u0160iauli\u0173 istorija. Moteris prie\u0161 kelis m\u0117nesius neteko mamos, jai buvo diagnozuotas IV stadijos plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys. Keleri\u0173 met\u0173 ie\u0161kojim\u0173, kas moteriai yra, istorija baig\u0117si tuo, kad pakit\u0119s kosulys, atsirad\u0119s dusulys galiausiai po keleri\u0173 met\u0173 atved\u0117 iki kompiuterin\u0117s tomografijos tyrimo.<\/p>\n

Nuo 2021 met\u0173 atlikti 4 rentgeno tyrimai Rasos mamai neparod\u0117 v\u0117\u017eio. Viskas buvo nura\u0161oma refliuksui, ie\u0161kota \u0161irdies patologij\u0173, kuri\u0173 nebuvo rasta. Kai jau visai suprast\u0117jo sveikata, paskyrus kompiuterin\u0117s tomografijos tyrim\u0105, buvo diagnozuota i\u0161plitusi liga, o pra\u0117jus 60 dien\u0173 moteris mir\u0117. Taigi, toks atvejis iliustruoja, kaip svarbu taikyti tinkam\u0105 efektyviausi\u0105 tyrimo metod\u0105, tikrinti \u017emog\u0173 d\u0117l v\u0117\u017eio ne kaip paskutin\u0119, o kaip pirm\u0105 hipotez\u0119 ir nesiuntin\u0117ti nuo vieno specialisto pas kit\u0105. Galb\u016bt pad\u0117t\u0173 ir tai, kad b\u016bt\u0173 dr\u0105siau \u012fvardinti \u012ftarimai \u2013 o gal visgi tai v\u0117\u017eys?<\/p>\n

Seimo narys prof. S. \u010caplinskas apibendrino, jog turime kovoti su stigma kaip su rei\u0161kiniu, kai kalbame apie onkologij\u0105 ir kitas ligas. \u201eKai kalbame apie stigm\u0105 \u2013 geriau nekalb\u0117ti apie rizikos grupes, o apie tikslin\u0119 grup\u0119 prevencijai, tai skatint\u0173 pozityvesn\u012f \u012fsitraukim\u0105. L\u0117\u0161os \u2013 visada labai svarbu, bet jei i\u0161 \u0161irdies tikime veiklos tikslingumu, visada galime nustatyti prioritetus ir rasti b\u016bd\u0173 jiems finansuoti. Svarbiausia matyti prevencij\u0105, ankstyv\u0105j\u0105 diagnostik\u0105 kaip investicij\u0105, o ne i\u0161laidas\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. S. \u010caplinskas.<\/p>\n

***<\/p>\n

Spaudos konferencija \u201eKasmet 1200 gyvybi\u0173 \u2013 kaip sustabdyti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio epidemij\u0105 Lietuvoje?\u201c bei apskritojo stalo diskusija \u201ePlau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017einomumo m\u0117nuo: nuo vieningo tikslo \u2013 prie personalizuot\u0173 sprendim\u0173\u201c yra 2025 m. POLA informacin\u0117s kampanijos \u201ePo TO\u201c, skirtos v\u0117\u017eio prevencijai, v\u0117\u017eio stigmos ma\u017einimui ir pacient\u0173 palaikymui, dalis.<\/p>\n

Prane\u0161imas parengtas Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA ir Medicinin\u0117s informacijos centro.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Diskusija Seime: kaip Lietuvoje sustabdyti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f? Kaip sustabdyti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f ir kaip apsaugoti \u017emones nuo plau\u010diams \u017eal\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":47897,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-47896","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115613128691908808","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47896","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=47896"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/47896\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/47897"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=47896"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=47896"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=47896"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}