Rengin\u012f atidariusi LLRI prezident\u0117 Elena Leontjeva sak\u0117, kad per 35 veiklos metus institutas nuosekliai dirbo tam, jog Lietuvoje \u012fsitvirtint\u0173 laisv\u0117s ir atsakomyb\u0117s kult\u016bra.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 s\u0117km\u0117s paslaptis \u2013 dr\u0105sa prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e \u0161al\u012f, nors nesame jos vadovai ar valdovai. \u012e Lietuv\u0105 \u017evelgiame kaip \u0161eimininkai ir veikiame nelaukdami nurodym\u0173 ar krizi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 E. Leontjeva.<\/p>\n
Ji akcentavo, kad vien ekonomini\u0173 reform\u0173 neu\u017etenka \u2013 b\u016btinas pilie\u010di\u0173 s\u0105moningumas ir ekonominis ra\u0161tingumas. \u201eLaisvei i\u0161laikyti negana sukurti \u017emon\u0117ms s\u0105lygas veikti \u2013 reikia s\u0105moningumo. Rinkoje veikti galima visaip, bet moralus veikimas gimsta tik i\u0161 s\u0105moningumo, i\u0161 jo gimsta ir orumas, ir santarv\u0117\u201c, \u2013 kalb\u0117jo LLRI prezident\u0117.<\/p>\n
Gimtadienio vakaro programos centre \u2013 pokalbis apie ma\u017e\u0173 valstybi\u0173 keli\u0105 \u012f klest\u0117jim\u0105 ir j\u0173 vaidmen\u012f tarptautin\u0117je erdv\u0117je. Lichten\u0161teinas \u2013 kadaise buvusi skurdi agrarin\u0117 valstyb\u0117 \u2013 pasirinkusi ekonomin\u012f atvirum\u0105, \u017eemus mokes\u010dius ir politin\u012f stabilum\u0105, per kelis de\u0161imtme\u010dius tapo viena turtingiausi\u0173 \u0161ali\u0173 pasaulyje.<\/p>\n
Renginyje dalyvav\u0119s Lichten\u0161teino kunigaik\u0161tis Michaelas \u2013 ilgametis \u0161eimos finans\u0173 bendrov\u0117s vadovas ir geopolitini\u0173 tyrim\u0173 centro \u012fk\u016br\u0117jas \u2013 pasidalijo savo \u0161eimos moraline nuostata: \u201eKai buvau vaikas, t\u0117vas man pasak\u0117: m\u016bs\u0173 pareiga \u2013 saugoti \u017emones nuo vald\u017eios. Jei turi gali\u0105, tavo pirmas u\u017edavinys yra riboti vald\u017eios galias, o ne jas pl\u0117sti.\u201c Jo \u0161eimos tradicija paprasta ir grie\u017eta: pagrindinis turtas paveldimas vyriausiojo vyri\u0161kos linijos atstovo, o kiti gimin\u0117s nariai turi \u201eu\u017esidirbti patys\u201c \u2013 susikurti savo karjer\u0105 ir gerov\u0119, o ne vien gyventi i\u0161 paveld\u0117to statuso.<\/p>\n
Kunigaik\u0161tis pasakojo apie Lichten\u0161teino monarchijos istorij\u0105 ir tradicijas \u2013 kaip jaunas princas Franzas Josefas II 1938 m., atmesdamas nacionalsocializm\u0105, persik\u0117l\u0117 i\u0161 Austrijos \u012f \u201enedidel\u0119 \u0161al\u012f prie Auk\u0161tutinio Reino\u201c, kaip \u0161alis per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, kaip ir \u0160veicarija, i\u0161liko neutrali, o po karo prad\u0117j\u0119s ekonominis pakilimas galiausiai atved\u0117 Lichten\u0161tein\u0105 \u012f t\u0105 ta\u0161k\u0105, kai pagal BVP vienam gyventojui ji pralenk\u0117 daugel\u012f valstybi\u0173.<\/p>\n
Kunigaik\u0161tis akcentavo, kad jo \u0161eimai verslumas ir atsakomyb\u0117 u\u017e \u017emones niekada nebuvo vien teorija: \u201eM\u016bs\u0173 \u0161eima visada buvo versli, tod\u0117l gerai \u017einojome dvi tiesas \u2013 \u017emones reikia motyvuoti, o valstyb\u0117s aparat\u0105 laikyti kuo ma\u017eesn\u012f, kad \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 laisvai pl\u0117sti veikl\u0105. Turtas mums niekada nebuvo privilegija, bet visada rei\u0161k\u0117 atsakomyb\u0119 \u2013 jei ka\u017ek\u0105 gavai, privalai tuo deramai naudotis.\u201c<\/p>\n
Pasak jo, ilgalaik\u0117s taisykl\u0117s, pasitik\u0117jimu gr\u012fstos institucijos ir pagarba priva\u010diai nuosavybei leido ma\u017eai valstybei tapti patrauklia vieta kurti versl\u0105 ir gyventi.<\/p>\n
Laisv\u0117 ir atsakomyb\u0117, kunigaik\u0161\u010dio Michaelio teigimu, yra neatskiriamos.<\/p>\n
\u201eJei esi laisvas \u017emogus, turi ir atsakomyb\u0119. Did\u017eiausia Vakar\u0173 problema \u0161iandien ta, kad laisv\u0119 i\u0161kei\u010diame \u012f iliuzin\u012f saugum\u0105, kur\u012f \u017eada valstyb\u0117. Laisv\u0117 n\u0117ra dovana \u2013 j\u0105 vis i\u0161 naujo reikia ginti nuo vald\u017eios polinkio pl\u0117stis.\u201c<\/p>\n
Kunigaik\u0161tis primin\u0117, kad ir Lichten\u0161teinas ka\u017ekada buvo skurdi agrarin\u0117 valstyb\u0117, kuri pasirinkusi ekonomin\u012f atvirum\u0105, \u0160veicarijos frank\u0105, \u017eemus mokes\u010dius ir politin\u012f stabilum\u0105, per kelis de\u0161imtme\u010dius tapo viena turtingiausi\u0173 \u0161ali\u0173 pasaulyje.<\/p>\n
Pokalb\u012f su kunigaik\u0161\u010diu ved\u0119s Dominik Feusi \u2013 \u0161veicar\u0173 \u017eurnalistas ir politinis ap\u017evalgininkas \u2013 primin\u0117, kad Lichten\u0161teino istorija ypa\u010d \u012fdomi ma\u017eoms \u0161alims, tokioms kaip Lietuva.<\/p>\n
\u201e\u0160alies s\u0117km\u0117s \u2013 ne atsitiktinumas, o nuosekli\u0173 sprendim\u0173 \u2013 atviros ekonomikos, \u017eem\u0173 mokes\u010di\u0173, stiprios nuosavyb\u0117s apsaugos ir politinio stabilumo \u2013 rezultatas\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n
D. Feusi pabr\u0117\u017e\u0117, kad Lichten\u0161teino s\u0117km\u0119 l\u0117m\u0117 ne tik \u0161ie principai, bet ir pasitik\u0117jimas.<\/p>\n
\u201e\u0160alies stipryb\u0117 \u2013 abipusis pasitik\u0117jimas tarp vald\u017eios ir \u017emoni\u0173. Monarchai turi i\u0161skirtines konstitucines galias, bet, skirtingai nuo kit\u0173 valstybi\u0173, jomis labai retai naudojasi \u2013 ir b\u016btent d\u0117l to \u017emon\u0117s jais pasitiki. Tai visi\u0161ka prie\u0161ingyb\u0117 \u012fprastai politinei logikai, kai gavus gali\u0105 norisi keisti visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s\u201c, \u2013 kalb\u0117jo jis.<\/p>\n
Anot D. Feusi, \u0161i patirtis artima ir Lietuvai:<\/p>\n
\u201eMa\u017eoms \u0161alims \u0161iandien n\u0117ra lengva \u2013 did\u017eiosios valstyb\u0117s jas stumdo, da\u017enai jos tampa did\u017ei\u0173j\u0173 konflikt\u0173 \u012fkait\u0117mis. Ta\u010diau Lietuva, Lichten\u0161teinas ir kitos ma\u017eos valstyb\u0117s gali parodyti pasauliui labai svarbi\u0105 ties\u0105: svarbu ne \u0161alies dydis, o pilie\u010di\u0173 dr\u0105sa ir \u012fsitikinimai. Politika n\u0117ra vien vald\u017eios reikalas \u2013 tai visada ir pilie\u010di\u0173 reikalas.\u201c<\/p>\n
Princo Michaelio vizitas LLRI 35-me\u010dio proga buvo prasmingas instituto ind\u0117lio \u012fvertinimas \u2013 pripa\u017einimas, kad jo veikla svarbi ne tik Lietuvoje, bet ir platesniame laisv\u0119 ir ekonomikos pa\u017eang\u0105 vertinan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 rate.<\/p>\n
Nepriklausomyb\u0117s au\u0161roje ekonomisto K\u0119stu\u010dio Glavecko ir jo bendramin\u010di\u0173 1990 m. \u012fkurtas LLRI per 35 metus tapo viena \u012ftakingiausi\u0173 vie\u0161osios politikos id\u0117j\u0173 kalvi\u0173 regione, prisid\u0117jusia prie lito patikimumo, kapitalo rinkos, priva\u010di\u0173 pensij\u0173 fond\u0173, mokes\u010di\u0173 ir savivaldos reform\u0173. Tarptautiniu mastu LLRI patenka tarp 1 proc. stipriausi\u0173 pasaulio analitini\u0173 centr\u0173, yra peln\u0119s \u201eTempleton Freedom Award\u201c ir kitus presti\u017einius apdovanojimus, o jo parengti vadov\u0117liai \u201eEkonomika per 31 valand\u0105\u201c ir \u201ePilietis per 31 valand\u0105\u201c pripa\u017einti u\u017e inovatyv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f ekonomikos ir pilieti\u0161kumo ugdym\u0105.<\/p>\n
Nuo 2015 m. institutas pl\u0117toja tarpdisciplininius stokos fenomeno tyrimus ir i\u0161lieka valstybinio m\u0105stymo mokykla, kur laisv\u0117s id\u0117jos virsta konkre\u010diomis politikos rekomendacijomis ir \u0161vietimo iniciatyvomis laisvai ir atsakingai Lietuvai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Rengin\u012f atidariusi LLRI prezident\u0117 Elena Leontjeva sak\u0117, kad per 35 veiklos metus institutas nuosekliai dirbo tam, jog Lietuvoje…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":48351,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-48350","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115616470957809104","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48350","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=48350"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/48350\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/48351"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=48350"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=48350"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=48350"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}