{"id":4886,"date":"2025-09-27T06:34:20","date_gmt":"2025-09-27T06:34:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/4886\/"},"modified":"2025-09-27T06:34:20","modified_gmt":"2025-09-27T06:34:20","slug":"minint-pasauline-sirdies-diena-vilnieciai-kvieciami-nemokamai-pasitikrinti-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/4886\/","title":{"rendered":"Minint Pasaulin\u0119 \u0161irdies dien\u0105 vilnie\u010diai kvie\u010diami nemokamai pasitikrinti sveikat\u0105"},"content":{"rendered":"

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos vis dar yra pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis Lietuvoje, nors net 80 proc. \u0161i\u0173 lig\u0173 bei su jomis susijusi\u0173 ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 galima i\u0161vengti. Rugs\u0117jo 29-\u0105j\u0105, minint Pasaulin\u0119 \u0161irdies dien\u0105, Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuras \u201eVilnius sveikiau\u201c ir Lietuvos \u0161irdies asociacija primena \u2013 geriausias laikas r\u016bpintis savo sveikata ir j\u0105 pasitikrinti yra \u0161iandien.<\/p>\n

Lig\u0173 prad\u017eia da\u017enai nepastebima<\/p>\n

\u201eVisi norime b\u016bti sveiki, bet neretas savo sveikata susir\u016bpina tik tada, kai jau pasirei\u0161kia ligos po\u017eymiai. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos vystosi tyliai \u2013 da\u017enai net nejau\u010diame, kad m\u016bs\u0173 organizme vyksta pavojingi poky\u010diai\u201c, \u2013 sako \u201eVilnius sveikiau\u201c \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei cukrinio diabeto prevencin\u0117s programos koordinator\u0117 Monika Karolyt\u0117.<\/p>\n

Pasak jos, auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, ateroskleroz\u0117, padid\u0117j\u0119s cholesterolis, gliukoz\u0117s kiekis kraujyje ir kiti rizikos veiksniai ilg\u0105 laik\u0105 gali nesukelti joki\u0173 simptom\u0173, kol galiausiai liga pasirei\u0161kia infarktu, insultu, \u0161irdies nepakankamumu ar net ankstyva mirtimi, tod\u0117l ypa\u010d svarbu dalyvauti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 prevencin\u0117je programoje, profilakti\u0161kai tikrintis savo sveikat\u0105 ir pasteb\u0117ti rizikos veiksnius.<\/p>\n

\u201eJei rizikos veiksnius nustatome laiku, galime imtis priemoni\u0173 \u2013 da\u017enai pakanka pakeisti gyvenimo b\u016bd\u0105, ta\u010diau kartais reikia ir gydymo. Svarbiausia nepraleisti momento, kai lig\u0105 dar galime suvaldyti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia M. Karolyt\u0117.<\/p>\n

Programomis naudojasi ma\u017eiau nei pus\u0117 \u017emoni\u0173<\/p>\n

Lietuvos \u0161irdies asociacijos prezident\u0117, Vilniaus universiteto<\/a> profesor\u0117 Sigita Glaveckait\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Lietuvoje \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) prevencin\u0117 programa veikia nuo 2006 m., ta\u010diau ja pasinaudoja ma\u017eiau nei pus\u0117 tikslin\u0117s grup\u0117s (40\u201360 met\u0173) \u017emoni\u0173. Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos duomenimis, 2022 m. programoje dalyvavo 46,1 proc. tikslin\u0117s grup\u0117s asmen\u0173, 2023 m. \u2013 48,1 proc., o 2024 m. \u0161is rodiklis suma\u017e\u0117jo iki 40,6 proc.<\/p>\n

Kod\u0117l \u017emon\u0117s nedalyvauja prevencin\u0117je programoje?<\/p>\n

Prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117s nesinaudoja prevencine programa, yra ne viena. Dalis \u017emoni\u0173 ne\u017eino, kad tokia programa egzistuoja ir kam ji skirta. Taip pat svarbi motyvacijos stoka \u2013 kol \u017emogus jau\u010diasi sveikas, jam sunku \u012ftikinti save tikrintis profilakti\u0161kai. Nepasitik\u0117jimas sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema taip pat daro \u012ftak\u0105: kai kurie vengia gydytoj\u0173 d\u0117l blog\u0173 ankstesni\u0173 patir\u010di\u0173 arba klaidingai mano, kad \u201evis tiek niekas nepad\u0117s\u201c arba, kad programa skirta tik cholesterol\u012f ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173 skyrimui. Be to, da\u017enai ir laiko tr\u016bksta \u2013 \u017emon\u0117s d\u0117l darbo, \u0161eimos r\u016bpes\u010di\u0173 ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 neskiria arba negali skirti laiko sveikatos patikrai, o kai kurie netiki prevencija ir mano, kad jei jau lemta sirgti \u2013 tikrinimasis nepad\u0117s.<\/p>\n

Apie prevencin\u0119 program\u0105<\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencin\u0117je programoje gali dalyvauti visi 40\u201360 met\u0173 (\u012fskaitytinai) vyrai ir moterys. Pirmiausia reikia kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris \u012fvertina rizik\u0105 susirgti \u0161iomis ligomis pagal atliktus tyrimus: lipidogram\u0105, elektrokardiogram\u0105, gliukoz\u0117s bei kreatinino koncentracij\u0105 ir kt.<\/p>\n

Pagal tyrim\u0173 rezultatus \u017emogus priskiriamas vienai i\u0161 trij\u0173 rizikos grupi\u0173. Ma\u017eos arba vidutin\u0117s rizikos atveju pakartotin\u0117 patikra rekomenduojama po ketveri\u0173 met\u0173. Didel\u0117s rizikos atveju patikra atliekama po dvej\u0173 met\u0173, o labai didel\u0117s rizikos atveju \u2013 po vien\u0173 met\u0173, be to, \u017emogus nukreipiamas kardiologo konsultacijai.<\/p>\n

Po rizikos \u012fvertinimo \u0161eimos gydytojas sudaro prevencijos priemoni\u0173 plan\u0105, kuriame nustatomi siektini paciento k\u016bno mas\u0117s indekso, arterinio kraujosp\u016bd\u017eio ir ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio koncentracijos kraujo serume rodikliai, j\u0173 kontrol\u0117s b\u016bdai ir terminai, gyvenimo b\u016bdo keitimo rekomendacijos. Dalyvavimas programoje yra nemokamas visiems, turintiems privalom\u0105j\u012f sveikatos draudim\u0105.<\/p>\n

Tyrimai leid\u017eia laiku i\u0161gelb\u0117ti gyvyb\u0119<\/p>\n

Gydytojas kardiologas labai didel\u0117s rizikos pacientams atlieka papildomus laboratorinius (pvz.: lipoproteino\u00a0(a), kepen\u0173 ferment\u0173) ir instrumentinius tyrimus \u2013 \u0161irdies ultragars\u0105, kaklo ir gal\u016bni\u0173 arterij\u0173 b\u016bkl\u0117s bei standumo \u012fvertinim\u0105. Atrinktiems pacientams gali b\u016bti atliekama kompiuterin\u0117 tomografija, ie\u0161kant ateroskleroz\u0117s \u0161irdies vainikin\u0117se arterijose.<\/p>\n

Tyrimai padeda anksti nustatyti ir u\u017ekirsti keli\u0105 komplikacijoms, tokioms kaip miokardo infarktas, insultas, koj\u0173 i\u0161emija ar gangrena, taip pat leid\u017eia diagnozuoti hipertenzij\u0105, dislipidemij\u0105, \u0161irdies ritmo sutrikimus, vo\u017etuv\u0173 ligas, \u0161irdies nepakankamum\u0105 ir arterij\u0173 ateroskleroz\u0119.<\/p>\n

\u201ePrevencin\u0117 programa ne tik padeda suma\u017einti rizik\u0105 susirgti miokardo infarktu ar insultu \u2013 kartais tyrimai leid\u017eia laiku i\u0161gelb\u0117ti gyvyb\u0119. Tad gydytojai neabejoja prevencijos nauda \u2013 netur\u0117t\u0173 abejoti ir pacientai\u201c, \u2013 akcentuoja prof. S. Glaveckait\u0117.<\/p>\n

K\u0105 galime padaryti patys?<\/p>\n

Pasak profesor\u0117s, kiekvienas \u017emogus tur\u0117t\u0173 \u017einoti bent pagrindinius savo sveikatos rodiklius: nam\u0173 s\u0105lygomis galime labai lengvai pasimatuoti kraujo spaudim\u0105 bei puls\u0105, \u017einodami \u016bg\u012f ir svor\u012f \u2013 apsiskai\u010diuoti k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Tai labai paprasta, bet nepaprastai naudinga siekiant pa\u010diam sekti savo sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n

\u201eAtsiminkime, kad n\u0117 vienas tyrimas negali apsaugoti nuo ligos, jei \u017emogus pats nepri\u017ei\u016bri savo sveikatos, nesir\u016bpina gydymu ir netaiko sveiko gyvenimo b\u016bdo princip\u0173\u201c, \u2013 sako gydytoja ir skatina nepamir\u0161ti profilaktini\u0173 apsilankym\u0173 pas \u0161eimos gydytoj\u0105. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos gali i\u0161tikti ir jaunesnius, ir vyresnius asmenis, nei nurodyta programoje, tod\u0117l jaunesni nei 40 bei vyresni nei 60 met\u0173 asmenys taip pat turi \u017einoti savo kraujo spaudimo, pulso, svorio, gliukoz\u0117s ir cholesterolio koncentracijos skai\u010dius. \u0160eimos gydytojas, \u012f\u017evelg\u0119s pakitimus, patars, kaip gyventi toliau.<\/p>\n

Pasaulin\u0117s \u0161irdies dienos min\u0117jimas<\/p>\n

Lietuvos \u0161irdies asociacija kartu su \u201eVilnius sveikiau\u201c, minint Pasaulin\u0119 \u0161irdies dien\u0105, 2025 m. rugpj\u016b\u010dio 28 d. (sekmadien\u012f) 11.30\u201314:30 val. kvie\u010dia visuomen\u0119 \u012f rengin\u012f \u201eNepraleisk nei d\u016b\u017eio!\u201c prekybos centre \u201ePanorama<\/a>\u201c (Saltoni\u0161ki\u0173 g. 9, Vilnius). Renginio metu vilnie\u010diai gal\u0117s pasimatuoti cholesterolio, gliukoz\u0117s kiek\u012f, kraujo spaudim\u0105, pasikonsultuoti, sudalyvauti \u012fvairiose veiklose. \u201eVilnius sveikiau\u201c atstov\u0117 Monika Karolyt\u0117 primena, kad vilnie\u010diai visus metus gali registruotis \u012f Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuro organizuojam\u0105 nemokam\u0105 prevencin\u0119 program\u0105 \u2013 5 paskait\u0173 cikl\u0105, kurio metu gydytojas kardiologas, kineziterapeutas, psicholog\u0117, dietist\u0117 ir kiti specialistai veda u\u017esi\u0117mimus bei padeda \u017emon\u0117ms keisti gyvenimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos vis dar yra pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis Lietuvoje, nors net 80 proc. \u0161i\u0173 lig\u0173 bei…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4887,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,65,23,22,28,29,1121,26,27],"class_list":{"0":"post-4886","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujiena","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-sveikata","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4886","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4886"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4886\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4887"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4886"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4886"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4886"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}