![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/20240727_190304.jpg\")
<\/p>\n<\/p>\n
– K\u0105 \u0161iandien Baltija i\u0161gyvena?<\/p>\n
– Baltijos j\u016bros aplinka veikiama tiek \u017emogaus veiklos, tiek jau \u012fsisi\u016bbavusi\u0173 proces\u0173 pa\u010diame vandens telkinyje. Baltijos j\u016bros eutrofikacija vis dar lieka viena opiausi\u0173 Baltijos j\u016bros problem\u0173. Remiantis Helsinkio komisijos (HELCOM) atliktu regioniniu vertinimu, maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, sukelian\u010di\u0173 eutrofikacij\u0105, nuot\u0117kis su upi\u0173 vandenimis \u012f Baltijos j\u016br\u0105 suma\u017e\u0117jo (azoto 12 proc., fosforo 28 proc., lyginant su 1997-2003 m. periodu), ta\u010diau, nepaisant to, apie 94 proc. Baltijos j\u016bros nesiekia geros b\u016bkl\u0117s d\u0117l eutrofikacijos rei\u0161kini\u0173. \u010cia svarb\u0173 vaidmen\u012f vaidina ir antrin\u0117 – Baltijos j\u016bros dugno nuos\u0117dose – susikaupusi tar\u0161a.<\/p>\n
Tar\u0161a pavojingomis med\u017eiagomis – taip pat sena ir tebesit\u0119sianti problema. Remiantis Baltijos j\u016bros regioniniu vertinimu, apie 80 proc. Baltijos j\u016bros nesiekia geros b\u016bkl\u0117s d\u0117l pavojing\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracij\u0173. Aktualiausios ter\u0161ian\u010dios med\u017eiagos – polibrominti difenileteriai, gyvsidabris (d\u0117l koncentracij\u0173 gyvuose organizmuose), tributilalavas, perfluorinti junginiai, ftalatai.<\/p>\n
Pastaruoju metu daug d\u0117mesio skiriama farmacin\u0117ms med\u017eiagoms, kuri\u0173 \u012f Baltijos j\u016br\u0105 patenka i\u0161 nuotek\u0173 valymo \u012frengini\u0173. Nors Baltijai neb\u016bdingos plaukiojan\u010dios \u0161iuk\u0161li\u0173 salos, kaip Ramiajame vandenyje, ta\u010diau pakrant\u0117je aptinkam\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 kiekis (Lietuvos atveju) beveik 5 kartus vir\u0161ija siektin\u0105 geros aplinkos b\u016bkl\u0117s ( \n<\/p>\n
Baltija – viena judriausi\u0173 j\u016br\u0173 pasaulyje, tod\u0117l ir laiv\u0173 sukeliamas povandeninis triuk\u0161mas trikdo j\u016bros gyv\u016bnij\u0105 (\u017euvis, \u017einduolius). Baltijos j\u016bros ekosistema neabejotinai susiduria su klimato kaita (vandens temperat\u016bros, vandens lygio, ledo dangos poky\u010diais), prie kurios, greta kit\u0173 reik\u0161ming\u0173 poveiki\u0173, turi prisitaikyti j\u016bros gyvieji organizmai. Menki\u0173 i\u0161tekli\u0173 b\u016bkl\u0117 i\u0161lieka kritin\u0117 ir tyrim\u0173 rezultatai neleid\u017eia tik\u0117tis, kad \u0161ie i\u0161tekliai atsikurs greitai. Tyrimai ir b\u016bkl\u0117s vertinimai rodo, kad i\u0161\u0161\u016bki\u0173 yra daug.<\/p>\n
– Kokie tyrimai mokslininkams \u0161iandien aktualiausi?<\/p>\n
– Baltijos j\u016bros aplinka kinta. Baltijos j\u016bros aplinkos b\u016bkl\u0117 vertinama daugeliu aspekt\u0173 – bio\u012fvairov\u0117s (\u017euvys, pauk\u0161\u010diai, \u017einduoliai), nevietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, komercini\u0173 \u017euv\u0173 i\u0161tekli\u0173, skirting\u0173 mitybos lygi\u0173 (t.y., dumbliai, zooplanktonas, \u017euvys, pauk\u0161\u010diai, \u017einduoliai), eutrofikacijos, dugno buveini\u0173 trikdymo, hidrografini\u0173 s\u0105lyg\u0173 poky\u010di\u0173, pavojing\u0173 med\u017eiag\u0173 (j\u016bros aplinkoje ir maistui skirtuose j\u016bros produktuose), \u0161iuk\u0161li\u0173, povandeninio triuk\u0161mo. Kai kurie j\u0173 – kaip eutrofikacija, tiriama jau seniai ir sukaupta labai daug duomen\u0173 ir informacijos.<\/p>\n
\u012egyvendinant naujus EK direktyvinius \u012fsipareigojimus, ple\u010diamas pavojing\u0173 med\u017eiag\u0173 tyrim\u0173 s\u0105ra\u0161as, kuris pildosi ir farmacin\u0117mis med\u017eiagomis. Kai kuri\u0173 aktuali\u0173 pavojing\u0173 med\u017eiag\u0173 tyrimams net n\u0117ra standartizuot\u0173 metodik\u0173, tod\u0117l ir \u0161ioje srityje Baltijos j\u016bros tyr\u0117j\u0173 laukia daug i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>\n
Baltijos j\u016br\u0105 ter\u0161ian\u010dios \u0161iuk\u0161l\u0117s yra naujesn\u0117 Baltijos j\u016bros tyrim\u0173 sritis, ypa\u010d mikro\u0161iuk\u0161l\u0117s, j\u0173 kaupimosi gyvuosiuose organizmuose ypatumai. Povandeninis triuk\u0161mas (impulsinis, auk\u0161to da\u017enio, sukeliamas, pvz., poli\u0173 kalim\u0173 ar i\u0161tisinis, \u017eemo da\u017enio (pvz., d\u0117l j\u016broje plaukiojan\u010di\u0173 laiv\u0173) – dar viena sritis, kuriai skiriama daug d\u0117mesio.<\/p>\n
Besikei\u010diantis klimatas taip pat vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f Baltijos j\u016bros aplinkos poky\u010diuose: kyla vandens lygis, ma\u017e\u0117ja ledo dangos plotas, trump\u0117ja jo i\u0161silaikymo trukm\u0117 ir pan., tod\u0117l \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 erdvinis ir daugiametis vertinimas aktualus ne tik Baltijos j\u016bros regionui, bet ir globaliai. Baltijos j\u016broje po II Pasaulinio karo palaidotas cheminis ginklas – kita tema, kur aktualus tarptautini\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 t\u0119stinumas, vertinant galimos tar\u0161os mast\u0105 ir poveik\u012f gyviesiems organizmams.<\/p>\n
– Kuo Baltijos j\u016bra ypatinga tar\u0161os po\u017ei\u016briu?<\/p>\n
– Baltijos j\u016bra yra labai u\u017edara ir sekli j\u016bra. Su \u0160iaur\u0117s j\u016bra bei Atlanto vandenynu sieja tik keli sekl\u016bs dan\u0173 s\u0105siauriai, j\u016bros vanduo atsinaujina tik kas 30 met\u0173 ir tai sukelia priedugnio vandens stagnacij\u0105, deguonies deficit\u0105. Bedeguon\u0117je aplinkoje pakartotiniam panaudojimui i\u0161 priedugnio atsipalaiduoja fosforas, kuris ir v\u0117l \u012ftraukiamas \u012f cikl\u0105 ir tolimesnius eutrofikacijos procesus.<\/p>\n
Baltijos j\u016bra yra viena i\u0161 judriausi\u0173 pasaulio j\u016br\u0173 su intensyviu laiv\u0173 eismu (skai\u010diuojama, kad vienu metu plaukioja apie 2000 laiv\u0173) ir itin tankiai apgyventomis pakran\u010di\u0173 teritorijomis. Baltijos j\u016bros baseino teritorijoje gyvena apie 85 milijonai gyventoj\u0173. \u012e j\u0105 suteka daugiau nei 200 didesni\u0173 upi\u0173, atne\u0161damos gana daug vandens (kartu su i\u0161valytomis\/ma\u017eiau i\u0161valytomis ar nevalytomis nuotekomis, nuot\u0117kiu i\u0161 \u017eem\u0117s \u016bkio lauk\u0173).<\/p>\n
– Vis da\u017eniau kalbame apie deguonies stygi\u0173 Baltijoje?<\/p>\n
– Deguonis – gyvybi\u0161kai svarbios dujos daugumai organizm\u0173. Vandens gyvybei reikia ma\u017eiausiai 6 mg\/l vandenyje i\u0161tirpusio deguonies. Atviros Baltijos j\u016bros pavir\u0161iuje vidutin\u0117 koncentracija siekia ir 11 mg\/l, ta\u010diau priedugnyje situacija prastesn\u0117 – \u010dia fiksuojami tiek hipoksijos (O2 \n<\/p>\n
Tokios deguonies stokojan\u010dios priedugnio zonos vadinamos \u201ebedeguon\u0117mis zonomis”, gyvybei d\u0117l deguonies stygiaus \u010dia i\u0161likti sunku, tod\u0117l tokiose bedeguon\u0117se vietose aptinkamos tik anaerobin\u0117s bakterijos ir keletas kit\u0173 organizm\u0173, kurie \u201ekv\u0117puoja” ne deguonimi, o kitu oksidantu.<\/p>\n
Baltijos j\u016broje aptinkama \u201ebedeguon\u0117 zona” u\u017eima beveik 70 000 kv. km plot\u0105. Per kiek daugiau nei \u0161imt\u0105 met\u0173 \u201ebedeguon\u0117 zona” Baltijos j\u016broje padid\u0117jo nuo 5000 iki 70 000 kv. km, o dar prie\u0161 150 met\u0173 hipoksijos grei\u010diausiai n\u0117 nebuvo. Bedeguoni\u0173 zon\u0173 formavim\u0105s\u012f lemia Baltijos j\u016bros u\u017edarumas, kuris riboja deguonimi prisotinto druskingo vandens patekim\u0105 i\u0161 \u0160iaur\u0117s j\u016bros, ir vandens stratifikacija – pasiskirstymas sluoksniais, d\u0117l to deguonis i\u0161 pavir\u0161iaus negali patekti \u012f priedugn\u012f. \u012ene\u0161amas vanduo i\u0161 \u0160iaur\u0117s j\u016bros d\u0117l didesnio drusk\u0173 kiekio yra sunkesnis, tod\u0117l pl\u016bsta priedugniu, apr\u016bpindamas giliausias j\u016bros vietas deguonimi.<\/p>\n
Iki 1980-\u0173j\u0173 drusking\u0173 vanden\u0173 \u012ftek\u0117jimai \u012f Baltijos j\u016br\u0105 b\u016bdavo fiksuojami nuo \u0161e\u0161i\u0173 iki septyni\u0173 kart\u0173 per de\u0161imtmet\u012f, ta\u010diau pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais j\u0173 da\u017enumas gerokai suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
D\u0117l \u017emogaus \u016bkin\u0117s veiklos suintensyv\u0117jusi Baltijos j\u016bros eutrofikacija ir klimato kaita dar labiau skatina \u201ebedeguon\u0117s zonos” pl\u0117tim\u0105si. \u0160ilt\u0117jant vandeniui ir daug\u0117jant maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 telkinyje spar\u010diau vystosi dumbliai, fiksuojami intensyvesni vandens \u201e\u017eyd\u0117jimo” atvejai.<\/p>\n
\u012e dugn\u0105 nus\u0117dusiam dideliam kiekiui organini\u0173 med\u017eiag\u0173 suskaidyti naudojamas deguonis, o j\u016bros priedugnio sluoksniams neatsinaujinant vandeniu i\u0161 \u0160iaur\u0117s j\u016bros – deguonies ir visai nelieka.<\/p>\n
Kei\u010diantis klimatui ir did\u0117jant krituli\u0173 kiekiui, tik\u0117tini dar retesni druskingo vandens \u012ftek\u0117jimai. D\u0117l hipoksijos nyksta j\u016bros dugne gyvenantys bestuburiai, d\u0117l to nuken\u010dia ir jais mintan\u010dios \u017euvys bei kiti vandens gyv\u016bnai. Baltijos j\u016broje deguonies tr\u016bkumas kelia gr\u0117sm\u0119 menk\u0117ms, nes \u0161ios \u017euvys ner\u0161ia gilesn\u0117se, druskingesn\u0117se ir hipoksin\u0117se tampan\u010diose vietose.<\/p>\n
– Kaip mums \u201e\u0161varinti” Baltij\u0105?<\/p>\n
– Baltijos j\u016bros ekosistema veikiama \u017emogaus veiklos, kuri vykdoma pa\u010diame vandens telkinyje, ta\u010diau didel\u0117s \u012ftakos turi ir \u017eemyne vykdoma veikla. \u012e j\u016br\u0105 patenka tai, kas i\u0161leid\u017eiama \u017eemyne, ir tai, kas keliauja atmosfera ir nus\u0117da su krituliais. Baltijos j\u016br\u0105 ter\u0161ia ir tos \u0161alys, kurios net nesiriboja su ja (per upi\u0173 baseinus, atmosferin\u0119 tar\u0161\u0105). Tod\u0117l kiekvieno \u017emogaus ind\u0117lis, net ir negyvenan\u010dio prie j\u016bros, yra svarbus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 – K\u0105 \u0161iandien Baltija i\u0161gyvena? – Baltijos j\u016bros aplinka veikiama tiek \u017emogaus veiklos, tiek jau \u012fsisi\u016bbavusi\u0173 proces\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4927,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,2285,30,31,2289,2290,2291,34,35,24,2288,2284,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,2287,2286,26,27],"class_list":{"0":"post-4926","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-baltija","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-deguonis","13":"tag-druskingas","14":"tag-eutrofikacija","15":"tag-featured-news","16":"tag-featurednews","17":"tag-headlines","18":"tag-helcom","19":"tag-jura","20":"tag-latest-news","21":"tag-latestnews","22":"tag-lietuva","23":"tag-lietuviu","24":"tag-lithuania","25":"tag-lithuanian","26":"tag-lt","27":"tag-naujienos","28":"tag-news","29":"tag-populiariausios-naujienos","30":"tag-populiariausiosnaujienos","31":"tag-remeikaite-nikiene","32":"tag-tarsa","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4926","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4926"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4926\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4927"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4926"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4926"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4926"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}