{"id":49627,"date":"2025-11-28T09:09:15","date_gmt":"2025-11-28T09:09:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/49627\/"},"modified":"2025-11-28T09:09:15","modified_gmt":"2025-11-28T09:09:15","slug":"gintaras-furmanavicius-apie-netiesa-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/49627\/","title":{"rendered":"Gintaras FURMANAVI\u010cIUS: Apie (ne)ties\u0105 &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p>\u0160iandien, vis dar besit\u0119sian\u010dio karo Ukrainoje fone, vis svarbiau tampa ne tai, kiek kilometr\u0173 u\u017e seniai \u012fstrig\u0119s frontas pasislinko \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 pus\u0119, o kas ir kod\u0117l apie tai pasakoja.<\/p>\n<p>Informacinis laukas tapo toks tir\u0161tas, kad kartais atrodo, jog ne real\u016bs sprogimai m\u016b\u0161io lauke formuoja politines nuotaikas, o tekstai, ataskaitos ir \u201enaratyvai&#8221;, kas normalia kalba vadinama tiesiog pasakojimais.<\/p>\n<p>Ir b\u016btent \u010dia i\u0161kyla paprastas, bet \u017eiauriai svarbus klausimas: jei meluoja visi, tai kaip atpa\u017einti, kas meluoja profesionaliai (BBC skandalo su D. Trumpu pavyzdys), kas d\u0117l ne\u017einojimo, o kas i\u0161 principo?<\/p>\n<p>Nes melas \u0161iandien turi hierarchij\u0105, strukt\u016br\u0105 ir sistem\u0105. Ne visi meluoja vienodai, ir b\u016btent \u0161is niuansas lemia, kaip mes suprantame pat\u012f kar\u0105, j\u012f aptarnaujan\u010di\u0105 politik\u0105, kar\u0105 skatinan\u010dias institucijas ir j\u0173 interesus.<\/p>\n<p>Ukrainos vald\u017eios cenz\u016bra &#8211; puikus \u0161ios realyb\u0117s lakmuso popier\u0117lis. Taip, apie tai daug nekalbama, bet faktas tas, kad Ukraina turi cenz\u016br\u0105. Tai karin\u0117 cenz\u016bra, tokia pati kaip Izraelyje, JAV karini\u0173 konflikt\u0173 Rytuose metu ar bet kurioje kitoje kariaujan\u010dioje valstyb\u0117je.<\/p>\n<p>Tai n\u0117ra nei paslaptis, nei prie\u017eastis apsimesti naiviais. Ir tai yra normalu karo metu: ribojami nuostoli\u0173 skai\u010diai, draud\u017eiama filmuoti kari\u0173 jud\u0117jim\u0105, slepiamos detal\u0117s apie infrastrukt\u016bros sm\u016bgius. Informacija apie mil\u017eini\u0161k\u0105 pastar\u0173j\u0173 savai\u010di\u0173 korupcijos skandal\u0105 &#8211; tai taip pat informacinio karo dalis.<\/p>\n<p>Suprantama, kad Rusijoje situacija analogi\u0161ka. Tai valstyb\u0117, kurioje propaganda n\u0117ra tik komunikacijos priemon\u0117.<\/p>\n<p>Joje dar nuo Taryb\u0173 S\u0105jungos laik\u0173 propaganda, kuri\u0105 mano karta puikiai prisimena, yra valstyb\u0117s valdymo metodas &#8211; sistema, kurioje tiesa yra gr\u0117sm\u0117 re\u017eimui.<\/p>\n<p>Tod\u0117l galima sakyti, kad Ukraina ir Rusija situacij\u0105 m\u016b\u0161io lauke i\u0161kreipia pana\u0161iai. Ar kas nors tiki, kad iki 2025 met\u0173 lapkri\u010dio 21 dienos vardais oficialiai patvirtinta apie 70 935 \u017euvusi\u0173 Ukrainos kari\u0173? Tai karo laik\u0173 kontrol\u0117, kuri, patinka mums ar ne, yra realyb\u0117s dalis.<\/p>\n<p>Visai kitas \u017ev\u0117ris &#8211; Lietuvoje jau seniai \u012fsitvirtin\u0119 Vakar\u0173 think tank&#8217;ai. Tai yra analitini\u0173 tyrim\u0173 centrai, kurie vie\u0161ai pristatomi kaip nepriklausomos ekspertin\u0117s institucijos, ta\u010diau praktikoje da\u017enai veikia pagal ai\u0161kias finansavimo, politini\u0173 interes\u0173 ir ideologini\u0173 nuostat\u0173 linijas.<\/p>\n<p>Trumpai tariant, jie kuria politines i\u0161vadas, kurios patogios j\u0173 r\u0117m\u0117jams, tod\u0117l dalis j\u0173 produkcijos gali tapti papras\u010diausia propaganda.<\/p>\n<p>Suprantama, kad priklausomai nuo savo pasaul\u0117\u017ei\u016bros \u017emon\u0117s m\u0117gsta juos arba romantizuoti, arba demonizuoti.<\/p>\n<p>Vieniems tai rimtos institucijos, analizuojan\u010dios geopolitik\u0105 akademine kalba, kitiems &#8211; gerai apmokami propagandos fabrikai, kuriuos maitina tie patys fondai, daugel\u012f met\u0173 finansuojantys globalias vakcin\u0173 programas ar globalist\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 konferencijas Davose.<\/p>\n<p>Ir taip, reikia pripa\u017einti: think tank&#8217;ai n\u0117ra hermeti\u0161kai u\u017edarytos ir nuo i\u0161or\u0117s veiksni\u0173 sterilios laboratorijos. Jie priima pinigus i\u0161 vyriausybi\u0173, korporacij\u0173, fond\u0173, filantrop\u0173.<\/p>\n<p>Pavyzd\u017eiui, LRT noriai ir da\u017enai cituojam\u0105 \u201eChatham House&#8221; finansuoja brit\u0173 vyriausyb\u0117, Norvegija, Kanada, \u201eShell&#8221;, BP, \u012fvair\u016bs global\u016bs fondai, tarp j\u0173 &#8211; ir Rockefelleri\u0173 ar Gates\u0173. Tai yra tikri faktai, o ne s\u0105mokslo teorijos.<\/p>\n<p>Ar galima daryti i\u0161vad\u0105, kad \u0161ios institucijos gamina u\u017esakyt\u0105 propagand\u0105? Progresyvusis sostin\u0117s elitas teigt\u0173, kad toks \u012ftarimas yra toks pat supaprastintas, kaip manyti, jog universiteto studentas savo darbuose ra\u0161o mel\u0105 vien d\u0117l to, kad jo stipendij\u0105 apmoka valstyb\u0117.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto finansavimas labai da\u017enai lemia ne tik tyrimo tem\u0105, bet ir \u201epageidaujam\u0105&#8221; rezultat\u0173 interpretacij\u0105. Jei fondas finansuoja klimato kait\u0105 &#8211; bus tyrim\u0173 apie mirtin\u0105 klimato kaitos poveik\u012f.<\/p>\n<p>Jei donoras finansuoja valstybi\u0173 saugum\u0105 &#8211; bus tyrim\u0173 apie blog\u0105j\u0105 Rusij\u0105 ir ger\u0105j\u0105 NATO. \u010cia ir slypi esm\u0117, kuri da\u017enai pradingsta informacijos triuk\u0161me: think tank&#8217;\u0173 prielaidos yra \u0161ali\u0161kos, j\u0173 metodai tikrinami retai, bet da\u017eniausiai priimami kaip negin\u010dijama tiesa.<\/p>\n<p>Donoras, suteikdamas finansavim\u0105, visada gali nurodyti reikiam\u0105 v\u0117jo krypt\u012f: \u201era\u0161ykite, kad balta yra juoda&#8221;, nors vie\u0161ai teigiama, kad min\u0117ti institutai saugo reputacij\u0105 ne ma\u017eiau nei donor\u0173 pinigus.<\/p>\n<p>Nereikia tik\u0117ti, kad think tank&#8217;ai neklysta. \u017dinoma, jie klysta. Kartais ignoruoja kit\u0173 region\u0173 pozicijas, per daug remiasi Vakar\u0173 saugumo paradigma, da\u017enai tampa politinio diskurso dalimi.<\/p>\n<p>Kai tai paai\u0161k\u0117ja, jie skuba ai\u0161kinti, kad j\u0173 \u0161ali\u0161kumas yra strukt\u016brinis, o ne atviras melas. S\u0105voka \u201e\u0161ali\u0161kumas yra strukt\u016brinis&#8221; rei\u0161kia, kad \u0161ali\u0161kumas kyla ne i\u0161 atskiro \u017emogaus ar vienkartin\u0117s klaidos, o i\u0161 pa\u010dios sistemos, strukt\u016bros arba taisykli\u0173, kurios nulemia, kaip renkama informacija, kaip ji interpretuojama ir kokios i\u0161vados daromos.<\/p>\n<p>O \u0161tai pastarosiomis dienomis itin patraukli karo pabaigos prognozi\u0173 tema yra dar vienas informacinio chaoso ir propagandos pavyzdys. \u017dmon\u0117s nori karo pabaigos datos. Nori m\u0117nesio.<\/p>\n<p>Nori konkretaus veiksmo ar sakinio, suteikian\u010dio iliuzij\u0105, kad karo proces\u0105 dar galima kontroliuoti. Bet karo prognoz\u0117s &#8211; tai ne sinoptiko darbas. Realyb\u0117 tokia: \u0161iandien egzistuoja tik trys pagrindiniai scenarijai, ir visi jie nemalon\u016bs, bet bent jau racional\u016bs.<\/p>\n<p>Pirmas &#8211; skausmingas politinis kompromisas, kuriame Ukraina netekt\u0173 dalies teritorij\u0173 mainais \u012f saugumo garantijas ir pinigus.<\/p>\n<p>Antras &#8211; paliaubos ir u\u017e\u0161aldytas konfliktas, dar viena Donbaso versija, tik platesn\u0117 ir ilgesn\u0117.<\/p>\n<p>Tre\u010dias &#8211; ilgas, sekinantis karas, kuriame nei viena pus\u0117 nepasiekia lemiamo l\u016b\u017eio, toliau \u017e\u016bsta \u017emon\u0117s, o Vakarai ir Rusija po truput\u012f testuoja vieni kit\u0173 atsparum\u0105.<\/p>\n<p>N\u0117 vienas scenarijus n\u0117ra gra\u017eus, n\u0117 vienas &#8211; heroji\u0161kas, n\u0117 vienas nesibaigs fejerverkais. \u0160tai kod\u0117l informacinis laukas tampa toks svarbus: kai frontas nejuda, propagandistai tuntais juda tarp fronto linij\u0173.<\/p>\n<p>Jie formuoja ne tik nuotaikas, bet ir kuria politin\u012f spaudim\u0105. Jie lemia, k\u0105 politikai gali sau leisti sakyti, o ko &#8211; ne. Jie nustato r\u0117mus to, k\u0105 mums galima \u017einoti ir ko &#8211; ne.<\/p>\n<p>\u0160tai kod\u0117l svarbiausia i\u0161vada yra paprasta: norint tur\u0117ti tikr\u0105 vaizd\u0105, b\u016btina kriti\u0161kai m\u0105styti. Kriti\u0161kai m\u0105styti &#8211; tai nerei\u0161kia sakyti \u201evisi meluoja vienodai&#8221;. Kriti\u0161kai m\u0105styti \u0161iandien rei\u0161kia suprasti, kad informacinis karas turi sluoksnius.<\/p>\n<p>Vienas sluoksnis &#8211; totalitarinis, kuriame melas yra valstyb\u0117s pamatas. Kitas &#8211; karinis, kuriame cenz\u016bra yra b\u016btina. Tre\u010dias &#8211; analitinis, kuriame \u0161ali\u0161kumas nei\u0161vengiamas, bet metodai vis tiek privalo b\u016bti tikrinami.<\/p>\n<p>Ir ketvirtas &#8211; emocinis, kuriame gyvena paprasti \u017emon\u0117s, pavarg\u0119 nuo melo, \u017einiasklaidos g\u0105sdinim\u0173 ir \u017eemos kokyb\u0117s bei pigios propagandos.<\/p>\n<p>Meluoja visi, bet ne visi meluoja pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 logik\u0105. Vieni meluoja sistemingai, kurdami mums alternatyvi\u0105 realyb\u0119. Kiti meluoja selektyviai ir daro tai tam, kad apsaugot\u0173 kariuomen\u0119.<\/p>\n<p>Treti nutyli reali\u0105 ties\u0105, nes finansuotojo interesai diktuoja ne tik tem\u0105, bet ir i\u0161vad\u0105. Ketvirti klysta, nes analizuoja \u012fvykius tik per savo prizm\u0119.<\/p>\n<p>\u0160iandien, kai informacija tapo karo fronto linija, o kiekvienas tekstas &#8211; politine mina, svarbiausia suvokti ne tai, kuri pus\u0117 tobula, o tai, kas vis dar leid\u017eia tiesai egzistuoti, kad ir kaip j\u0105 smaugia propagandos kilpa.<\/p>\n<p>Nes tik ten, kur realyb\u0117 ir kalb\u0117jimas apie j\u0105 n\u0117ra nusikaltimas, gali gimti tiesa gr\u012fsta objektyvi analiz\u0117, o ne visiems iki gyvo kaulo nusibodusi propaganda.<\/p>\n<p>Ir tik ten, kur tiesa ir objektyvi analiz\u0117 n\u0117ra nusikaltimas, gali atsirasti i\u0161mintingi politiniai sprendimai, turintys \u0161ans\u0105 pabaigti beprasmi\u0161k\u0105 \u017emoni\u0173 \u017eudym\u0105.<\/p>\n<p>Pabaigai &#8211; tobula D\u017eord\u017eo Orvelo fraz\u0117, kuri tinka daugeliui skaitan\u010di\u0173 mano tekstus: \u201eKuo labiau visuomen\u0117 tolsta nuo tiesos, tuo labiau ji neken\u010dia t\u0173, kurie j\u0105 sako.&#8221;<\/p>\n<p>Dabar suprantate, kod\u0117l esame tokie neken\u010diami?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u0160iandien, vis dar besit\u0119sian\u010dio karo Ukrainoje fone, vis svarbiau tampa ne tai, kiek kilometr\u0173 u\u017e seniai \u012fstrig\u0119s&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":49628,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,1981,24,815,6662,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,2560,119,11980,26,27,360,74,75,76],"class_list":{"0":"post-49627","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-furmanavicius","14":"tag-headlines","15":"tag-karas","16":"tag-kariai","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pasaulis","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-propaganda","30":"tag-rusija","31":"tag-tiesa","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories","34":"tag-ukraina","35":"tag-world","36":"tag-world-news","37":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115626545226739938","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49627","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49627"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49627\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49628"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49627"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49627"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49627"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}