{"id":49691,"date":"2025-11-28T10:07:09","date_gmt":"2025-11-28T10:07:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/49691\/"},"modified":"2025-11-28T10:07:09","modified_gmt":"2025-11-28T10:07:09","slug":"baltojo-kaspino-festivalio-atidaryme-pokalbiai-apie-moters-kuna","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/49691\/","title":{"rendered":"Baltojo kaspino festivalio atidaryme \u2013 pokalbiai apie moters k\u016bn\u0105"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\">Kauno \u0104\u017euolyno bibliotekoje, \u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 sal\u0117je buvo galima sutikti aktores Aurelij\u0105 Tamulyt\u0119, Ugn\u0119 Zavistauskait\u0119, Lin\u0105 Bra\u017einskait\u0119, fotograf\u0119 R\u016bt\u0105 Andre, gro\u017eio specialist\u0119 \u017divil\u0119 Barzdaityt\u0119 su dukrele Mila, plauk\u0173 stilist\u0105 Karol\u012f Murausk\u0105 ir kt. Festivalis prasid\u0117jo dokumentinio filmo \u201eFrida. Viva la Vida\u201c per\u017ei\u016bra ir diskusija \u201eMano k\u016bnas \u2013 ne tavo reikalas!\u201c, kurioje dalyvavo ir \u017einomos \u0161alyje moterys.<\/p>\n<p>K\u016bnas n\u0117ra vien biologinis darinys<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u201eMoteris \u2013 dekoracija, moteris \u2013 prek\u0117, moteris \u2013 bokso kriau\u0161\u0117. Kiek Lietuvos moter\u0173 vis dar spraud\u017eiamos \u012f \u0161iuos vaidmenis, kiek j\u0173 \u017ealojamos ar \u017ealojasi pa\u010dios, siekdamos atitikti nesveikus l\u016bkes\u010dius?\u201c \u2013 nuolat klausia Baltojo kaspino festivalio renginiuose dalyvaujantys ekspertai bei meno k\u016br\u0117jai.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Neatsitiktinai \u0161iemetinio festivalio poteme pasirinkta moters k\u016bno kaip politinio ir i\u0161naudojimo objekto simbolika. K\u016bnas n\u0117ra vien biologinis darinys \u2013 jis socialiai ir politi\u0161kai formuojamas rei\u0161kinys. B\u016btent k\u016bne susikerta galios, kontrol\u0117s ir pasiprie\u0161inimo procesai: per \u012fstatymus, religij\u0105, medicin\u0105, moksl\u0105, \u0161vietim\u0105 ar \u017einiasklaid\u0105. Baltojo kaspino festivalis siekia dekonstruoti stereotipus ir \u012fsis\u0105moninti gilumines nuostatas, skatinan\u010dias smurt\u0105. O nuostat\u0173 keitimas visuomet efektyvesnis per patyrim\u0105, emocij\u0105, men\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u201eKasmet organizuojami nemokami, auk\u0161tos kokyb\u0117s, \u012fdomius menininkus \u012ftraukiantys festivalio renginiai leid\u017eia pasiekti tiek jaunim\u0105, tiek moteris, tiek rizikos grupes. Ta\u010diau smurto prevencija negali b\u016bti greitas procesas, tod\u0117l festivalis turi vykti kasmet, o vyriausyb\u0117 pagaliau tur\u0117t\u0173 suprasti, kad prevencija apsimoka, ir tik jos pagalba gal\u0117sime suma\u017einti \u0161imtus milijon\u0173 eur\u0173 kasmet kainuojan\u010dius smurto lyties pagrindu nuostolius,\u201c \u2013 sako fondo FRIDA steig\u0117ja Daiva Baranausk\u0117, Baltojo kaspino festivalio sumanytoja ir koordinator\u0117.<\/p>\n<p>K\u016brybiniai b\u016bdai atgauti santyk\u012f su savo k\u016bnu<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Festivalio atidarymo metu vykusioje diskusijoje apie k\u016bno autonomij\u0105, ribas, visuomen\u0117s spaudim\u0105 ir k\u016brybinius b\u016bdus atgauti santyk\u012f su savo k\u016bnu dalyvavo ir \u017einomos moterys, o j\u0105 ved\u0117 Sandra Gau\u010di\u016bt\u0117, Atviros Lietuvos fondo projekt\u0173 vadov\u0117, ra\u0161oma spaudos prane\u0161ime.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Anot S. Gau\u010di\u016bt\u0117s, diskusijos pavadinime skelbtas \u0161\u016bkis \u201eMano k\u016bnas \u2013 ne tavo reikalas\u201c \u0161iandien tampa itin svarbiu, stebint \u012fvykius ir politinius sprendimus (arba j\u0173 nebuvim\u0105) regione \u2013 moter\u0173  k\u016bnai vis dar yra paver\u010diami politini\u0173 kov\u0173 lauku. Nuo bandym\u0173 riboti reprodukcines teises iki nuolatinio spaudimo atitikti nerealisti\u0161kus k\u016bno, gro\u017eio standartus, ignoruojant realias problemas, kurioms reikt\u0173 politin\u0117s lyderyst\u0117s \u2013 kas tre\u010dia moteris Lietuvoje patiria smurt\u0105. Visuomen\u0117, institucijos ir net vie\u0161ieji naratyvai vis dar jau\u010dia teis\u0119 reguliuoti, vertinti ir spr\u0119sti u\u017e moteris, kokie j\u0173 k\u016bnai \u201epriimtini\u201c ir kaip joms gyventi. \u201e\u0160iandien ypa\u010d svarbu palaikyti organizacijas ir iniciatyvas, kurios gina moter\u0173 teises, kuria saugesn\u0119 aplink\u0105 ir padeda toms, kurios d\u0117l skirting\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negali kalb\u0117ti u\u017e save. savo k\u016bno istorij\u0105 bei savo pasirinkimus\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi S. Gau\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u201eTik i\u0161 labai stiprios kan\u010dios gimsta dievi\u0161kai \u0161viesi siela. Be kan\u010dios, ka\u017ein, ar galima taip giliai atsiduoti k\u016brybai, kad pats tavo k\u016bnas tapt\u0173 k\u016bryba&#8230;\u201c, \u2013 po filmo per\u017ei\u016bros apie meninink\u0119 Frida Kahlo kalb\u0117jo aktor\u0117 Aurelija Tamulyt\u0117. Aktor\u0117 prisipa\u017eino, kad \u0161is film\u0105 j\u0105 netgi \u012fkv\u0117p\u0117 labiau r\u016bpintis savo savijauta, prad\u0117jo gyventi su \u0161\u016bkiu: \u201eTegyvuoja gyvenimas!\u201c. Pasak Aurelijos, reikia i\u0161mokti gyventi besid\u017eiaugiant kiekviena diena, kol dar ligos neu\u017eklupo, kol dar gali kv\u0117puoti&#8230; Pa\u010diai A. Tamulytei yra tek\u0119 vaidinti, ir kai siel\u0105 drask\u0117 kan\u010dia (palaidojus mam\u0105), ir kraujuojant \u017eaizdai (vieno spektaklio metu aktor\u0117 stipriai susi\u017eeid\u0117 p\u0117d\u0105 ir varvant kraujui nenutrauk\u0117 vaidinimo, o \u017ei\u016brovai netgi man\u0117, kad toks ir turi b\u016bti jo siu\u017eetas). \u201eMus, menininkus turb\u016bt ir u\u017eburia \u0161i veikla, nes joje labai daug kan\u010dios, o i\u0161 jos gimsta k\u016bryba\u201c, \u2013 svarsto \u017einoma aktor\u0117.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Kaip sak\u0117 aktor\u0117 Lina Bra\u017einskait\u0117, gyvename visuomen\u0117je, kurioje k\u016bno kultas ypa\u010d gajus. \u201eMums brukami gro\u017eio standartai, am\u017eiaus cenzas, kuriems neatitikus da\u017enai paveikiama ir m\u016bs\u0173 moteri\u0161ka savivert\u0117, savimon\u0117. Jei brandesn\u0117 moteris dar gali pasiprie\u0161inti visuomen\u0117s spaudimui,  socialini\u0173 tinkl\u0173, \u017einiasklaidos brukamiems standartams, atsirinkti ir suvokti, kas jai tinka, o kas \u017ealoja j\u0105 kaip asmenyb\u0119, griauna jos psichik\u0105 ir gyvenim\u0105, tai jauna mergina, paaugl\u0117, gali b\u016bti paveikta kur kas grei\u010diau ir stipriau. Visa tai \u012ftakoja jaunos moters gyvenim\u0105, jos k\u016bn\u0105, gali b\u016bti netgi pra\u017e\u016btinga\u201c, \u2013 mano Lina. Pasak aktor\u0117s, \u0161tai kod\u0117l itin svarbu moterims ugdyti pasitik\u0117jim\u0105 savimi, tik\u0117jim\u0105 savo unikalumu, meil\u0119 sau ir kartais net t\u0105 sveiko egoizmo jausm\u0105, ginant ir puosel\u0117jant save, kaip nepakartojam\u0105 asmenyb\u0119. <\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Diskusijos metu gro\u017eio specialistei, \u0161ok\u0117jo Sauliaus Skambino gyvenimo draugei, buvo \u012fdomu kalb\u0117ti apie tai, kiek \u012ftakos turi socialin\u0117s medijos moters k\u016bno \u012fr\u0117minimui. \u201eMoters k\u016bnas lyg m\u016b\u0161io laukas, kuris slepia skausmus, smurt\u0105, seksualin\u0119 prievart\u0105, gimusius ir negimusius vaikus, moralinius vertinimus. Ir \u0161\u016bkis: Mano k\u016bnas \u2013 ne tavo reikalas\u201c yra ne tik politinis parei\u0161kimas. Tai \u2013 noras pasakyti, jog mano k\u016bnas yra mano namai, o ne visuomen\u0117s scena. Ir nor\u0117dami i\u0161vengti to nuolatinio spaudimo, kaip turi moteris atrodyti, kokia ji turi b\u016bti, kaip jai jaustis ir pana\u0161iai, mes pagaliau turime nustoti kritikuoti vieni kitus. Atvirk\u0161\u010diai, da\u017eniau pagirti, paskatinti ir tik taip u\u017eauginsime sveik\u0105 visuomen\u0119, o ne kompleksuotas moteris, norin\u010dias visk\u0105 dailinti plastin\u0117mis operacijomis, filtrais ir kitais b\u016bdais \u012ftikti visuomenei\u201c, \u2013 teigia \u017d. Barzdaityt\u0117.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u201eKiekviena moteris savyje ne\u0161iojasi unikali\u0105 istorij\u0105, gro\u017e\u012f ir vidin\u0119 \u0161vies\u0105. Ta\u010diau da\u017enai kasdien\u0117 skuba, visuomen\u0117s l\u016bkes\u010diai ir nuolatinis lyginimasis su kitais t\u0105 \u0161vies\u0105 prigesina. Pradedame abejoti savo k\u016bnu, kritikuoti veidrodyje matom\u0105 atvaizd\u0105, sl\u0117pti savo i\u0161skirtinum\u0105. \u0160tai kod\u0117l ir gim\u0117 id\u0117ja \u201ePamilk save per fotosesij\u0105\u201c \u2013 tai ne tik profesionalios nuotraukos, bet ir jautri kelion\u0117 atgal \u012f save\u201c, \u2013 savo nauja id\u0117ja pasidalino fotomeninink\u0117 ir jogos mokytoja R\u016bta Andre. Pasak fotograf\u0117s, \u0161iai kelionei puikiai tinka garsiosios meninink\u0117s Fridos istorija. Nors jos k\u016bnas buvo su\u017eeistas ir pa\u017eym\u0117tas skausmo, Frida niekada nesl\u0117p\u0117 savo rand\u0173 \u2013 ji pavert\u0117 juos menu ir stiprybe. \u201eJos gyvenimas \u012frodo, kad gro\u017eis n\u0117ra k\u016bno tobulume. Gro\u017eis gimsta ten, kur \u017emogus leid\u017eia sau b\u016bti savimi. Tai \u2013 galinga \u017einut\u0117 kiekvienai moteriai, kuri ateina \u012f mano fotosesij\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 R. Andre.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Visi Baltojo kaspino festivalio renginiai nemokami, tod\u0117l juose dalyvauti gal\u0117s pla\u010diosios visuomen\u0117s atstovai, taip pat ir turintys ma\u017eiau galimybi\u0173 (jaunimas, senjorai, asmenys, esantys rizikoje patirti smurt\u0105 bei patirian\u010dios smurt\u0105 moterys).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kauno \u0104\u017euolyno bibliotekoje, \u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 sal\u0117je buvo galima sutikti aktores Aurelij\u0105 Tamulyt\u0119, Ugn\u0119 Zavistauskait\u0119, Lin\u0105 Bra\u017einskait\u0119, fotograf\u0119 R\u016bt\u0105 Andre,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":49692,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[12438,113,1967,37,39,36,38,40,114],"class_list":{"0":"post-49691","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pramogos","8":"tag-baltasis-kaspinas","9":"tag-entertainment","10":"tag-festivalis","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-pramogos"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115626773326192155","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49691","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=49691"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/49691\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/49692"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=49691"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=49691"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=49691"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}