{"id":5015,"date":"2025-09-27T09:45:11","date_gmt":"2025-09-27T09:45:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5015\/"},"modified":"2025-09-27T09:45:11","modified_gmt":"2025-09-27T09:45:11","slug":"ekspertas-apie-vidurine-klase-lietuvoje-per-turtingi-paramai-per-kuklus-paskolai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5015\/","title":{"rendered":"Ekspertas apie vidurin\u0119 klas\u0119 Lietuvoje: per turtingi paramai, per kukl\u016bs paskolai"},"content":{"rendered":"

Kaip prane\u0161ime sako ekonomistas, vidurin\u0117s klas\u0117s \u0161eima, kurioje du suaugusieji augina ma\u017eamet\u012f vaik\u0105, per m\u0117nes\u012f u\u017edirba apie 2814 eur\u0173 \u2013 abu t\u0117vai \u201e\u012f rankas\u201c gauna po 1407 eurus. <\/p>\n

Did\u017eiausia \u0161eimos biud\u017eeto dalis tenka maistui ir b\u016btiniausioms prek\u0117ms \u2013 850\u2013980 eur\u0173 (30\u201335 proc. vis\u0173 pajam\u0173). Transportui, \u012f kur\u012f \u012fskai\u010diuojamas degalai, draudimas ir remontas, skiriama apie 420\u2013500 eur\u0173 (15\u201318 proc.). Komunalin\u0117s paslaugos ir b\u016bsto i\u0161laikymas sudaro dar 340\u2013420 eur\u0173 (12\u201315 proc.), o pana\u0161i suma tenka poilsiui, kult\u016brai ir vaiko poreikiams. <\/p>\n

\u201ePasibaigus m\u0117nesiui \u0161eimai paprastai lieka apie 600\u2013700 eur\u0173, kuriuos ji gali skirti santaupoms, paskolos \u012fmokoms ar papildomoms i\u0161laidoms. Ta\u010diau \u0161i finansin\u0117 atsarga greitai i\u0161senka susid\u016brus su ligomis ar netik\u0117tais sunkumais. Tod\u0117l net vidurin\u0117 klas\u0117, laikoma valstyb\u0117s ekonomikos pagrindu, da\u017enai negali jaustis saugi\u201c, \u2013 sako E. Stankevi\u010dius. <\/p>\n

\"Kauno <\/p>\n

Per turtingi paramai, per kukl\u016bs paskolai <\/p>\n

Bank\u0173 vertinimu, kaip atkreipia d\u0117mes\u012f ekspertas, tokia \u0161eima turi pakankamai pajam\u0173<\/a>, kad gal\u0117t\u0173 skolintis, ta\u010diau j\u0173 nepakanka, jog paskola b\u016bt\u0173 suteikta be i\u0161lyg\u0173. Pagal galiojan\u010di\u0105 tvark\u0105 m\u0117nesio \u012fmoka negali vir\u0161yti 40 proc. \u0161eimos pajam\u0173, tad prakti\u0161kai ji siekt\u0173 apie 800 eur\u0173 \u2013 jei \u0161eima neplanuot\u0173 daugiau vaik\u0173 ar reik\u0161ming\u0173 nauj\u0173 i\u0161laid\u0173. Toks limitas leist\u0173 pasiskolinti ma\u017edaug 120\u2013150 t\u016bkst. eur\u0173 ilgam laikotarpiui. <\/p>\n

\"Pinigai\"\/ <\/p>\n

\u201eDilema i\u0161ry\u0161k\u0117ja tuomet, kai \u0161eima siekia \u012fsigyti erdvesn\u012f ar auk\u0161tesnio lygio b\u016bst\u0105 didmiestyje \u2013 tam reikia gerokai didesnio pradinio \u012fna\u0161o, kurio vidurin\u0117s klas\u0117s \u0161eimos da\u017enai n\u0117ra sukaupusios. <\/p>\n

Tokiai \u0161eimai socialin\u0117s pa\u0161alpos \u2013 kompensacijos u\u017e \u0161ildym\u0105 ar kita parama \u2013 jau nepriklauso, nes j\u0173 pajamos kelis kartus vir\u0161ija nustatytus kriterijus. Kitaip tariant, jie laikomi \u201eper turtingais\u201c socialinei sistemai, bet kartu \u2013 \u201eper kukl\u016bs\u201c, kad gal\u0117t\u0173 nevar\u017eomai dalyvauti paskol\u0173 rinkoje\u201c, \u2013 akcentuoja docentas. <\/p>\n

Jaunos \u0161eimos su vaikais turi \u0161iok\u012f tok\u012f prana\u0161um\u0105 \u2013 jos gali gauti valstyb\u0117s subsidij\u0105 b\u016bstui regionuose, kuri siekia 10\u201315 proc. paskolos sumos. Ta\u010diau didmies\u010diuose tokia parama netaikoma, tod\u0117l b\u016bsto \u012fsigijimas Vilniuje ar Kaune tampa gerokai sud\u0117tingesnis, tvirtina jis. <\/p>\n

2025\u2013ieji \u2013 rekordiniai b\u016bsto paskol\u0173 metai Lietuvoje <\/p>\n

Rekordin\u0117s b\u016bsto paskol\u0173 apimtys neb\u016btinai rei\u0161kia, kad vidurin\u0117s klas\u0117s pad\u0117tis pager\u0117jo \u2013 veikiau jos rodo, jog \u0161eimos yra priverstos ie\u0161koti kompromis\u0173, \u012fsitikin\u0119s ekspertas. <\/p>\n

\u201e2025 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f Lietuvos b\u016bsto paskol\u0173 rinkoje bankai suteik\u0117 paskol\u0173 u\u017e 1,67 mlrd. eur\u0173 \u2013 beveik dvigubai daugiau nei per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f pernai. Augim\u0105 l\u0117m\u0117 ir ma\u017e\u0117jusios pal\u016bkanos: \u201eEuribor\u201c, 2023 met\u0173 pabaigoje siek\u0119s beveik 4 proc., \u0161i\u0173 met\u0173 viduryje buvo nukrit\u0119s iki ma\u017edaug 2 proc. <\/p>\n

\"Vilnius\"\/ <\/p>\n

\u012e rink\u0105 spar\u010diai \u017eengia jauni pirk\u0117jai: 22\u201325 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117 jau sudaro 8 proc. vis\u0173 paskol\u0173 gav\u0117j\u0173, nors did\u017eiausia dalis vis dar tenka 26\u201330 met\u0173 (29 proc.) ir 31\u201335 met\u0173 (28 proc.) klientams. Jauniausi gyventojai b\u016bst\u0105 \u012fsigyja anks\u010diau nei prie\u0161 kelerius metus, ta\u010diau did\u017eiausia na\u0161ta gula ant jaun\u0173 \u0161eim\u0173, pasiekusi\u0173 gyvenimo etap\u0105, kai prireikia nuosavo b\u016bsto\u201c, \u2013 d\u0117sto KTU docentas. <\/p>\n

Vidutin\u0117 paskolos suma pirm\u0105j\u012f 2025 met\u0173 ketvirt\u012f pasiek\u0117 113 t\u016bkst. eur\u0173 \u2013 tai 14 proc. daugiau nei per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f pernai. \u0160ie duomenys rodo, kad jaunos \u0161eimos prisiima vis didesn\u0119 rizik\u0105: skolinasi didesnes sumas ir ilgesniam laikotarpiui, nors b\u016bsto kainos didmies\u010diuose kyla spar\u010diau nei j\u0173 pajamos. <\/p>\n

Region\u0173 prana\u0161umas \u2013 tik i\u0161 pirmo \u017evilgsnio <\/p>\n

Skirtumai tarp didmies\u010di\u0173 ir region\u0173, pasak E. Stankevi\u010diaus, ypa\u010d ry\u0161k\u016bs. 2025 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f sostin\u0117je vidutinis atlyginimas \u201e\u012f rankas\u201c siek\u0117 1500\u20131600 eur\u0173, regionuose \u2013 1330\u20131440 eur\u0173. Nors vilnie\u010diai u\u017edirba beveik 250 eur\u0173 daugiau, ir u\u017e b\u016bst\u0105 moka brangiau: kvadratinio metro kaina \u010dia siekia apie 2600 eur\u0173, kai Kaune \u2013 1800, o Klaip\u0117doje \u2013 1700 eurus. Vadinasi, sostin\u0117je u\u017e tok\u012f pat b\u016bst\u0105 tenka mok\u0117ti ma\u017edaug pusantro karto daugiau. <\/p>\n

\u201eDar ai\u0161kiau skirtumus atskleid\u017eia skai\u010diai: Vilniuje norint \u012fsigyti 50 kv. m. but\u0105 reikia apie 85 m\u0117nesini\u0173 atlyginim\u0173 (arba daugiau kaip 7 met\u0173 pajam\u0173), tuo tarpu Kaune \u2013 66 atlyginim\u0173 (5,5 met\u0173), Klaip\u0117doje \u2013 63 atlyginim\u0173 (5,2 met\u0173), o ma\u017eesniuose miestuose, tokiuose kaip \u0160iauliai, Panev\u0117\u017eys ar Alytus, u\u017etenka 43\u201348 atlyginim\u0173 (apie 3,6\u20134 met\u0173)\u201c, \u2013 d\u0117sto E. Stankevi\u010dius. <\/p>\n

\"Pinig\u0173 <\/p>\n

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio region\u0173 gyventojai atrodo laimintys, nes j\u0173 paskolos ma\u017eesn\u0117s. Ta\u010diau pajam\u0173 atotr\u016bkis \u0161\u012f prana\u0161um\u0105 panaikina: tiek vilnietis su 120 t\u016bkst. eur\u0173 paskola, tiek regiono gyventojas su 60 t\u016bkst. eur\u0173 paskola skiria apie tre\u010ddal\u012f pajam\u0173 \u012fmokoms, tik vilnie\u010diui lieka daugiau l\u0117\u0161\u0173 kasdien\u0117ms i\u0161laidoms. <\/p>\n

Pigesnis b\u016bstas, kaip atkreipia d\u0117mes\u012f jis, da\u017enai rei\u0161kia ir prastesn\u0119 kokyb\u0119. Aplinkos ministerijos duomenimis, apie 70 proc. daugiabu\u010di\u0173 Lietuvoje pastatyti iki 1990 met\u0173, daugiausia regionuose, tod\u0117l j\u0173 i\u0161laikymo s\u0105naudos didesn\u0117s, o gyvenimo kokyb\u0117 \u2013 \u017eemesn\u0117. Be to, b\u016bsto vert\u0117s augimas regionuose paprastai yra l\u0117tesnis nei didmies\u010diuose. <\/p>\n

Vilniuje gyventojai moka daugiau, ta\u010diau kartu kaupia turt\u0105, kurio vert\u0117 ilgainiui auga. <\/p>\n

\u201eRegionuose atlyginimai ma\u017eesni, o b\u016bsto vert\u0117s perspektyvos \u2013 nepatikimos, tod\u0117l pigesnis b\u016bstas neb\u016btinai tampa lengviau prieinamas ar saugesnis pasirinkimas vidurinei klasei. <\/p>\n

Tokioje aplinkoje viduriniosios klas\u0117s atstovai, gyvendami i\u0161 stabili\u0173, bet ne perteklini\u0173 pajam\u0173, privalo kruop\u0161\u010diai planuoti biud\u017eet\u0105 ir taupyti pradiniam \u012fna\u0161ui. \u0160i finansin\u0117 pad\u0117tis leid\u017eia jiems gyventi savaranki\u0161kai, ta\u010diau i\u0161lieka pernelyg trapi, kad u\u017etikrint\u0173 ilgalaik\u012f finansin\u012f stabilum\u0105\u201c, \u2013 teigia jis. <\/p>\n

Vakar\u0173 vidurin\u0117 klas\u0117 remiasi kapitalu, Lietuvos \u2013 atlyginimu <\/p>\n

Docento teigimu, kapitalo pajamos \u2013 esminis veiksnys, skiriantis Lietuvos vidurin\u0119 klas\u0119 nuo Vakar\u0173. Lietuvoje vidurin\u0117 klas\u0117 da\u017eniausiai apibr\u0117\u017eiama pagal darbo pajamas, ta\u010diau toks po\u017ei\u016bris ignoruoja turto strukt\u016br\u0105, santaupas<\/a> ir investicijas. \u0160eima gali tur\u0117ti b\u016bst\u0105 ar \u017eem\u0117s sklyp\u0105, ta\u010diau d\u0117l santykinai ma\u017e\u0173 einam\u0173j\u0173 pajam\u0173 nepatenka \u012f vidurin\u0117s klas\u0117s kategorij\u0105. Retai atsi\u017evelgiama \u012f tai, kiek kapitalo sukaupta ir ar gaunama pasyvi\u0173 pajam\u0173, tod\u0117l vien darbo u\u017emokes\u010dio kriterijus yra pernelyg siauras. <\/p>\n

\u201eLietuvos nam\u0173 \u016bkiai taupo perpus ma\u017eiau nei Europos S\u0105jungos vidurkis, o did\u017eioji kapitalo dalis lieka \u201eu\u017erakinta\u201c b\u016bste. Net 93 proc. gyventoj\u0173 turi nuosav\u0105 b\u016bst\u0105 (i\u0161 j\u0173 83 proc. \u2013 be paskolos), tuo tarpu euro zonoje nuosavyb\u0117 priklauso tik ma\u017edaug 60 proc. nam\u0173 \u016bki\u0173. Tokia strukt\u016bra suteikia socialin\u012f saugum\u0105, ta\u010diau kartu rei\u0161kia, kad kapitalas negeneruoja pasyvi\u0173 pajam\u0173. Finansiniai aktyvai \u2013 ind\u0117liai, pensij\u0173 fondai, akcijos ar obligacijos \u2013 sudaro vos penktadal\u012f turto, kai euro zonoje \u0161i dalis siekia apie 45 proc.\u201c, \u2013 sako jis. <\/p>\n

\"Ind\u0117liai\"\/ <\/p>\n

Ry\u0161kus skirtumas matyti ir kapitalo pajam\u0173 svoryje. Europos Centrinio Banko duomenimis, jos sudaro 11\u201313 proc. euro zonoje, 10\u201312 proc. Vokietijoje ir tik 4\u20135 proc. Lietuvoje. Vakaruose vidurin\u0117s klas\u0117s finansin\u012f paj\u0117gum\u0105 papildo kapitalo srautai, o Lietuvoje jie i\u0161lieka menki. Tod\u0117l \u010dia vidurin\u0117 klas\u0117 labiau pana\u0161i \u012f vartotoj\u0173, o ne kapitalo savinink\u0173 sluoksn\u012f. <\/p>\n

Tokios tendencijos turi ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173. Vakaruose vidurin\u0117 klas\u0117, investuodama, stiprina ekonomikos konkurencingum\u0105, o Lietuvoje ji da\u017eniausiai apsiriboja b\u016bsto savininkyste. <\/p>\n

\u201eTai suteikia psichologinio stabilumo, ta\u010diau riboja likvidum\u0105 ir ma\u017eina galimybes investuoti \u012f verslus ar inovacijas. Norint i\u0161laikyti \u0161alies konkurencingum\u0105, vidurin\u0117 klas\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne tik b\u016bsto savinink\u0173 sluoksnis, bet ir kapital\u0105 kaupianti, ekonomikos augim\u0105 skatinanti j\u0117ga\u201c, \u2013 apibendrina ekspertas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kaip prane\u0161ime sako ekonomistas, vidurin\u0117s klas\u0117s \u0161eima, kurioje du suaugusieji augina ma\u017eamet\u012f vaik\u0105, per m\u0117nes\u012f u\u017edirba apie 2814…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5016,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,2324,2325,37,39,36,38,40,422,2326,46,2327],"class_list":{"0":"post-5015","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-bustas","10":"tag-kauno-technologijos-universitetas","11":"tag-lietuva","12":"tag-lietuviu","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-pajamos","17":"tag-santaupos","18":"tag-verslas","19":"tag-vidurine-klase"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5015","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5015"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5015\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5016"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5015"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5015"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5015"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}