{"id":5040,"date":"2025-09-27T10:28:26","date_gmt":"2025-09-27T10:28:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5040\/"},"modified":"2025-09-27T10:28:26","modified_gmt":"2025-09-27T10:28:26","slug":"pasaulis-atsidure-ant-prarajos-krasto-naujausi-duomenys-sukrete-net-ekspertus-tuoj-nebeliks-vandens","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5040\/","title":{"rendered":"Pasaulis atsid\u016br\u0117 ant prarajos kra\u0161to: naujausi duomenys sukr\u0117t\u0117 net ekspertus, tuoj nebeliks vandens"},"content":{"rendered":"<p>Klimato kaita daro vis didesn\u0119 \u012ftak\u0105 pasauliui, o vienas rim\u010diausi\u0173 jos padarini\u0173 yra vandens stygius. Vis da\u017eniau pasitaikan\u010dios ir ilgesn\u0117s sausros kelia gr\u0117sm\u0119 milijonams \u017emoni\u0173 \u012fvairiuose \u017eemynuose. Jeigu emisijos nebus suma\u017eintos ir vandens naudojimas nebus pertvarkytas, kai kuriuose regionuose gyvenimas taps itin sud\u0117tingas.<\/p>\n<p>Naujausi tyrimai rodo, kad did\u017eiausi vandens tr\u016bkumo \u017eidiniai gali susiformuoti jau \u0161io am\u017eiaus tre\u010diajame de\u0161imtmetyje. Pavojingiausiais regionais i\u0161lieka Vidur\u017eemio j\u016bros pakrant\u0117s, Piet\u0173 Afrika ir dalis \u0160iaur\u0117s Amerikos. Sausros ten tampa vis da\u017enesn\u0117s ir ilgesn\u0117s, tod\u0117l i\u0161\u0161\u016bkiai auga grei\u010diau, nei buvo prognozuota.<\/p>\n<p>\u0160ie rezultatai kelia didel\u012f nerim\u0105, nes jie rodo, jog kriz\u0117 gali b\u016bti daug artimesn\u0117 nei buvo manyta. Vandens tr\u016bkumas neb\u0117ra tik ateities problema, o realyb\u0117, kuri\u0105 patiria vis daugiau bendruomeni\u0173. Tod\u0117l b\u016btina kalb\u0117ti apie sprendimus, kurie leist\u0173 u\u017etikrinti saugesn\u0119 ateit\u012f.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/421;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/966686\/photo-50048291.avif?transformId=423075\" width=\"632\" height=\"421\" alt=\"\"\/><\/p>\n<p>Katastrofos slenkstis<\/p>\n<p>Vienas labiausiai \u017einom\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra Kapsztadas Piet\u0173 Afrikoje. 2018 metais miestui gr\u0117s\u0117 vadinamasis nulin\u0117s dienos scenarijus, kai gyventojai vos nebuvo palikti be vandens kranuose. T\u0105kart pavyko i\u0161vengti visi\u0161kos nelaim\u0117s, bet tik d\u0117ka grie\u017et\u0173 ribojim\u0173 ir gamtos palankumo.<\/p>\n<p>Pana\u0161us likimas i\u0161tiko ir \u010cenaj\u0173 Indijoje, kur milijonai \u017emoni\u0173 susid\u016br\u0117 su vandens stygiumi. Naujausi klimato modeliai prognozuoja, kad tokie epizodai ateityje gali kartotis daug da\u017eniau. Per artimiausius penkiolika met\u0173 vadinam\u0173j\u0173 kar\u0161t\u0173j\u0173 ta\u0161k\u0173, kur gresia nulin\u0117s dienos scenarijus, gali b\u016bti net tre\u010ddalyje vis\u0173 sausr\u0173 kamuojam\u0173 region\u0173.<\/p>\n<p>Ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiami yra Vidur\u017eemio j\u016bros regionai, Piet\u0173 Afrika bei \u0160iaur\u0117s Amerika. Tai teritorijos, kuriose klimato kaitos poveikis juntamas stipriausiai ir kur i\u0161tekli\u0173 valdymas tampa svarbiausia s\u0105lyga i\u0161vengti katastrofos.<\/p>\n<p>\u017dmoni\u0173 ateitis be saugaus vandens<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/356;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/966685\/photo-1592893225.avif?transformId=423076\" width=\"632\" height=\"356\" alt=\"\"\/><\/p>\n<p>Prognozuojama, kad iki 2100 met\u0173 vandens tr\u016bkumas gali paliesti apie 750 mln. \u017emoni\u0173. Did\u017eioji j\u0173 dalis gyvens miestuose, ta\u010diau kaimo bendruomen\u0117s taip pat susidurs su did\u017eiuliais sunkumais. \u0160i\u0105 gr\u0117sm\u0119 lemia ne tik klimato kaita, bet ir augantis \u017emoni\u0173 vandens vartojimas.<\/p>\n<p>Net jei globalios temperat\u016bros padid\u0117jimas b\u016bt\u0173 ribojamas iki pusantro laipsnio, \u0161imtai milijon\u0173 vis tiek susidurt\u0173 su beprecedent\u0117mis problemomis. Tai rodo, kad vandens kriz\u0117 nebepriklauso nuo tolimos ateities scenarij\u0173, tai ji tampa realybe \u0161iuo metu.<\/p>\n<p>Los And\u017eelas ir kiti didmies\u010diai vis dar yra labai pa\u017eeid\u017eiami, tod\u0117l b\u016btinos neatid\u0117liotinos priemon\u0117s. Vandens stygius n\u0117ra vien vietin\u0117 problema, jis tampa globaliu i\u0161\u0161\u016bkiu, kur\u012f spr\u0119sti reikia \u010dia ir dabar, kol dar yra galimybi\u0173 i\u0161vengti blogiausi\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Klimato kaita daro vis didesn\u0119 \u012ftak\u0105 pasauliui, o vienas rim\u010diausi\u0173 jos padarini\u0173 yra vandens stygius. Vis da\u017eniau pasitaikan\u010dios&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5041,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,2336,30,31,2332,2334,34,35,24,2330,32,33,37,39,36,38,40,2331,23,2337,22,44,28,29,2329,2333,26,27,2335,2338,74,75,76],"class_list":{"0":"post-5040","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-atsidure","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-duomenys","13":"tag-ekspertus","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-headlines","17":"tag-krasto","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-naujausi","26":"tag-naujienos","27":"tag-nebeliks","28":"tag-news","29":"tag-pasaulis","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-prarajos","33":"tag-sukrete","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-tuoj","37":"tag-vandens","38":"tag-world","39":"tag-world-news","40":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5040","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5040"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5040\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5041"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5040"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5040"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5040"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}