{"id":51255,"date":"2025-11-30T18:10:14","date_gmt":"2025-11-30T18:10:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/51255\/"},"modified":"2025-11-30T18:10:14","modified_gmt":"2025-11-30T18:10:14","slug":"oliver-moody-apie-baltijos-salis-turime-ko-pasimokyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/51255\/","title":{"rendered":"Oliver Moody apie Baltijos \u0161alis: turime ko pasimokyti"},"content":{"rendered":"\n

\u0160i\u0105 savait\u0119 Vilniuje vyko Vokietijos ir Baltijos \u0161ali\u0173 gynybos pramon\u0117s konferencija<\/a>. Prie\u0161 j\u0105 Vokietijos ir Baltijos \u0161ali\u0173 prekybos r\u016bm\u0173 vadovas Florianas Schroderis pakalbino brit\u0173 \u017eurnalist\u0105 apie tai, kas sud\u0117ta knygoje, kaip laim\u0117ti kar\u0105 prie\u0161 Rusij\u0105 ir kod\u0117l Baltijos \u0161alys netur\u0117t\u0173 b\u016bti matomos kaip NATO Achilo kulnas.<\/p>\n

\u2013 Skaitydamas J\u016bs\u0173 knyg\u0105 \u0161iek tiek supykau, nes joje yra mintis, kuri\u0105 tikriausiai pavog\u0117te i\u0161 man\u0119s. J\u0105 buvau i\u0161sak\u0119s prie\u0161 kokius ketverius metus, atidarydamas konferencij\u0105 Baltijos j\u016bros verslo dienose. Kadangi pagal i\u0161silavinim\u0105 esu ekonomistas, tiesiog paskai\u010diavau Vokietijos prekybos apimtis su visomis Baltijos j\u016bros kaimynin\u0117mis \u0161alimis ir i\u0161siai\u0161kinau, kad tai sudaro daugiau nei prekybos apimtys su Kinija ir JAV. Baltijos j\u016bros regionas yra labai svarbus Vokietijos prekybai. Tai tikriausiai demokrati\u0161kiausias regionas pasaulyje, labiausiai i\u0161silavin\u0119s regionas ir labai inovatyvus. Ir tai, kas kartais nepastebima ir nebuvo d\u0117mesio centre, dabar tampa tikrai svarbiausiu geopolitikos objektu. Gal gal\u0117tum\u0117te apibendrinti savo knyg\u0105?<\/p>\n

\u2013 Knyga yra apie tris dalykus.<\/p>\n

Pirma, kaip britas, gyvenantis Vokietijoje, mane labai li\u016bdina abiej\u0173 \u0161ali\u0173 \u0161io regiono ignoravimas. Regionas ne tik turi \u017emogi\u0161kojo kapitalo, ekonomini\u0173 privalum\u0173, bet kartu yra vieni artimiausi\u0173 ir patikimiausi\u0173 m\u016bs\u0173 draug\u0173 \u0161ioje planetoje. Ir be galo \u012fdomus. \u0160iame regione yra tiek daug istorini\u0173 detali\u0173, dram\u0173 ir kult\u016brinio turto, kur\u012f pamir\u0161\u0119 britai ir vokie\u010diai, kad jau\u010diau, jog ka\u017ekas turi v\u0117l i\u0161traukti \u0161\u012f region\u0105 \u012f matomumo centr\u0105.<\/p>\n

Antra, jei ie\u0161kotume knyg\u0173 apie Baltijos j\u016bros region\u0105, tai rastume daug knyg\u0173 apie Lenkij\u0105, Vokietij\u0105, Baltijos \u0161alis ar \u0160iaur\u0117s \u0161alis ir daugyb\u0117 informacijos rus\u0173 kalba. Ta\u010diau u\u017e akademin\u0117s literat\u016bros rib\u0173 beveik n\u0117ra nieko, kas nagrin\u0117t\u0173 \u0161\u012f region\u0105 kaip visum\u0105 ir ai\u0161kint\u0173, kaip \u0161ios \u0161alys dera tarpusavyje, kaip jas formavo istoriniai ir geografiniai veiksniai. Pasak daugelio politikos mokslinink\u0173, tai yra vienas intensyviausi\u0173 ry\u0161iais pasaulyje susiet\u0173 region\u0173. Ir tai yra ne\u012ftik\u0117tina Europos integracijos s\u0117km\u0117s istorija, jei prisiminsime, kaip Ryt\u0173 Europos geopolitinis \u017eem\u0117lapis atrod\u0117 1989 m.<\/p>\n

Tre\u010dia, argumentuoju, kad taip, tai yra NATO<\/a> didelis pa\u017eeid\u017eiamumo ta\u0161kas, ta\u010diau \u012f Baltijos region\u0105 neturime \u017ei\u016br\u0117ti tik kaip \u012f Europos karin\u012f Achilo kuln\u0105, bet turime prad\u0117ti \u017ei\u016br\u0117ti \u012f gilias tradicijas ir praktikas atsparumo, u\u017esienio politikos, inovacij\u0173 ir darbo su informacija klausimu, k\u0105 \u0161ios \u0161alys i\u0161moko savaime d\u0117l to, k\u0105 patyr\u0117 istori\u0161kai. \u0160is regionas gali nepaprastai daug ko i\u0161mokyti Vakar\u0173 Europ\u0105 ir platesnius Vakarus.<\/p>\n

\"Lietuvos <\/p>\n

\u2013 Vienas i\u0161 knygos skyri\u0173 vadinasi \u201eAtsparumas\u201c. Bet kaip ugdyti atsparum\u0105? I\u0161 koki\u0173 dali\u0173 jis susid\u0117ta?<\/p>\n

\u2013 Taip, atsparumas yra viena i\u0161 t\u0173 daugelio kol kas neai\u0161kiai apibr\u0117\u017et\u0173 s\u0105vok\u0173, kurios per pastaruosius trejus ar ketverius metus tapo madingu \u017eod\u017eiu visoje Europoje. Ta\u010diau n\u0117ra ai\u0161kaus sutarimo, k\u0105 mes turime omenyje.<\/p>\n

I\u0161 esm\u0117s atsparumas \u2013 tai visuomen\u0117s geb\u0117jimas toliau funkcionuoti esant tam tikram stresui. \u0160iomis dienomis apie tai daug kalbame karo kontekste, bet tai taip pat gali b\u016bti reikalinga ir nutikus stichinei nelaimei. Ties\u0105 sakant, daugyb\u0117 fronto valstybi\u0173 plan\u0173 yra i\u0161aug\u0119 i\u0161 plan\u0173, kaip elgtis nutikus stichin\u0117ms nelaim\u0117ms.<\/p>\n

Dauguma diskusij\u0173 apie atsparum\u0105 sukasi aplink sistemas: kalbama, pavyzd\u017eiui, apie Suomijos visapusi\u0161ko saugumo<\/a> doktrin\u0105, \u0160vedijos ar Estijos vie\u0161os informacijos prieinamum\u0105, medicinos pratybas Lietuvoje, bet reik\u0117t\u0173 \u017evilgtel\u0117ti \u017eingsniu atgal ir sustoti ties \u017emon\u0117mis.<\/p>\n

Tikriausiai bene did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis, su kuriuo susiduriame Vakar\u0173 Europoje dabar, yra visuomen\u0117s nesupratimas, koks egzistenci\u0161kai svarbus ir pavojingas metas mums dabar yra. Akivaizdu, kad tai labai ai\u0161kiai supranta fronto linijoje. Bet jei pa\u017evelgsime \u012f statistik\u0105, matysime, kad pasiry\u017eimas kovoti u\u017e savo \u0161al\u012f, noras sankcionuoti prie\u0161i\u0161kas valstybes, noras skirti dideles i\u0161laidas gynybai yra daug didesnis rytiniame flange. Kuo toliau \u012f Vakarus \u2013 tuo jis ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau 21 am\u017eiuje, atsi\u017evelgiant \u012f visus politinio, kinetinio karo metodus, kurie jau dabar naudojami prie\u0161 mus ir Ukrain\u0105, turime prad\u0117ti suvokti, kad kiekviena Europos \u0161alis dabar yra fronto valstyb\u0117 ir turime atitinkamai planuoti.<\/p>\n

Tai rei\u0161kia, kad vadovai, nesvarbu, ar tai politiniai lyderiai, ar kariuomen\u0117s vadai, ar net verslo lyderiai, turi daug tiesmuki\u0161kiau kalb\u0117ti su visuomene apie tai, koks yra rimtas dabar metas ir kokie yra pavojai.<\/p>\n

\u017dvelgdamas \u012f Vokietij\u0105, turiu pasakyti, kad joje yra labai daug u\u017esl\u0117pt\u0173 atsparumo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kurie buvo sukaupti \u0160altojo karo metais. Tuomet reik\u0117jo tur\u0117ti aktyv\u0173 civilin\u0117s gynybos planavim\u0105, bet Federalin\u0117s vidaus reikal\u0173 ministerijos archyvuose dulk\u0117s kaupiasi ant dokument\u0173. Manau, kad Vokietija tikrai turi raumen\u0173 atmint\u012f \u0161iuo klausimu, kur\u012f tik reikia i\u0161judinti.<\/p>\n

\"Oliver <\/p>\n

\u2013 Kaip reikalai klostosi Londone?<\/p>\n

\u2013 Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 yra geresn\u0117je pad\u0117tyje nei Vokietija, nes joje visada buvo labai stiprus politinis sutarimas d\u0117l Rusijos kaip pavojaus m\u016bs\u0173 vertybi\u0173 sistemai ir m\u016bs\u0173 s\u0105jungininkams. Visada buvo sutariama d\u0117l 2 proc. BVP gynybai.<\/p>\n

Bet yra kit\u0173 aspekt\u0173, kur Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s pad\u0117tis yra gerokai blogesn\u0117. M\u016bs\u0173 infrastrukt\u016bros atsparumas yra prastesnis nei Vokietijoje. M\u016bs\u0173 ginkluotosios paj\u0117gos yra pras\u010diau ginkluotos. M\u016bs\u0173 politikai da\u017enai apie pagalb\u0105 Ukrainai kalba, kaip duodami labdar\u0105, o ne d\u0117l to, kad tai daro d\u0117l savo saugumo.<\/p>\n

\u2013 Kaip i\u0161leisti pinigus gynybai? Kaip inovuotis gynybos srityje, kai viskas taip greitai kei\u010diasi? Vienas klausimas, kur\u012f i\u0161k\u0117l\u0117te knygoje \u2013 kaip laim\u0117ti kar\u0105 prie\u0161 Rusij\u0105. Kaip tai padaryti?<\/p>\n

\u2013 Sakote, kad klausimas \u0161okiruoja, bet tai b\u016btent ir yra atgrasymo priemon\u0117. Tiesa? Svarbu ne tik geb\u0117jimas kariauti, bet ir laim\u0117ti.<\/p>\n

Kaip laim\u0117ti kar\u0105? Mes ne\u017einome, kas yra NATO gynybos planuose apiman\u010diuose Baltijos j\u016br\u0105, bet galime gana gerai matyti bendr\u0105 vaizd\u0105. Vienas kritini\u0173 element\u0173, apie kur\u012f tik dabar pradedame kalb\u0117ti, kad tai apimt\u0173 gynyb\u0105 pa\u010dioje Rusijos teritorijoje.<\/p>\n

Manau, kad d\u0117l to Vokietijos rezervuose yra laikoma tiek ilgojo nuotolio \u201eTaurus\u201c raket\u0173, d\u0117l \u0161ios prie\u017easties Suomija ir Lenkija \u012fsigijo JASSM raket\u0173, kitos \u0161alys perka HIMARS raketin\u0119 artilerij\u0105.<\/p>\n

\"Kariuomen\u0117s <\/p>\n

Visi\u0161kai ai\u0161ku, kad did\u017eiulis atgrasymo elementas yra tai, kad Rusija b\u016bt\u0173 pakankamai kvaila, kad rizikuot\u0173 pulti NATO \u017einodama, kad jai pa\u010diai tekt\u0173 susidurti su absoliu\u010diai intensyviu karini\u0173 taikini\u0173 bombardavimu.<\/p>\n

Kitas elementas, kuris, manau, n\u0117ra pakankamai pla\u010diai vertinamas visuomen\u0117s, bet tikriausiai yra suprantamas daugelio klausytoj\u0173, kurie turi daugiau \u017eini\u0173 nei a\u0161, yra palaikymo ir logistikos svarba bei veiksm\u0173 eili\u0161kumas \u2013 kaip pasiekti, kad \u017emon\u0117s ir \u012franga atsidurt\u0173 ten, kur reikia tinkamu laiku. Ir tai yra tai, prie ko mums dar reikia daug dirbti. Daug politinio lygmens darbo atlikta vadinam\u0173j\u0173 karinio mobilumo koridori\u0173 srityje, ta\u010diau kalbant apie gryn\u0105j\u0105 infrastrukt\u016br\u0105, mane \u0161okiruoja, pavyzd\u017eiui, kiek nedaug yra gele\u017einkelio keli\u0173, kuriais sunkiasvor\u0117 gynybos technika gali b\u016bti gabenama i\u0161 Vokietijos \u012f Lenkij\u0105. Esu tikras, kad daugelis klausytoj\u0173 bus gerai susipa\u017ein\u0119 su \u201eRail Baltic\u201c istorija ir daug pla\u010diau \u2013 gele\u017einkeli\u0173 infrastrukt\u016bros problemos \u0160iaur\u0117s Europos regione, kurios gal\u0117t\u0173 tapti labai rimta kli\u016btimi rimto konflikto su Rusija atveju. Tod\u0117l manau, kad tai dar vienas dalykas, kuris b\u016bt\u0173 visi\u0161kai lemiamas veiksnys, jei kilt\u0173 NATO ir Rusijos karas, ir kuriame mums tikrai, tikrai reikia daug daugiau dirbti.<\/p>\n

\u2013 Ar neb\u016bt\u0173 prasminga jau dabar daugiau karini\u0173 paj\u0117gum\u0173 perkelti \u012f Rytus? Jei Lietuvoje turime Vokietijos brigad\u0105, ar nereik\u0117t\u0173 ir Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s, Kanados brigad\u0173?<\/p>\n

\u2013 Kanados brigada jau yra, bet ji nedidel\u0117. Man rodos, apie 2 t\u016bkst. kari\u0173 tarptautin\u0117je brigadoje. Tuo metu vokie\u010di\u0173 brigada Rukloje bus pilna brigada.<\/p>\n

Manau, kad Vokietija n\u0117ra pakankamai \u012fvertinta u\u017e tai, nes tai tikrai ne tik simbolinis \u017eingsnis, bet labai reik\u0161mingas kariniu po\u017ei\u016briu.<\/p>\n

O kod\u0117l, pavyzd\u017eiui, Estijoje n\u0117ra brit\u0173 brigados? Prie\u017eastis labai paprasta \u2013 brit\u0173 kariuomen\u0119 sudaro tik 70 t\u016bkst. kari\u0173, o estai sako oficialiai, kad jie d\u017eiaugiasi tur\u0117dami tik batalion\u0105. Nors realyb\u0117je yra visai kitaip. Tiesiog britai negali leisti skirti daugiau kari\u0173. Ir tik\u0117tina, kad tai yra tikrai tiesa.<\/p>\n

\u2013 Nauja sritis kare \u2013 kibernetika, kuria galima pasinaudoti sabota\u017eui nuo geriamojo vandens iki \u017eaidimo su \u017emoni\u0173 psichologija. Manau, kad visuomen\u0117 dar per naivi ir ne\u017eino, kaip elgtis su psichologiniu hibridiniu karu. \u0160alyje matosi vis daugiau susiskaldymo, kai mums atvirk\u0161\u010diai reikia daugiau vienyb\u0117s. K\u0105 j\u016bs apie tai manote?<\/p>\n

\u2013 Mane stebina tai, kiek ma\u017eai pastang\u0173 mes, kaip Vakarai, kolektyviai vis dar darome d\u0117l informacinio karo.<\/p>\n

Keista, bet Latvija, nepaisant savo geografin\u0117s vietos Europoje ir gr\u0117smi\u0173 ir kad joje \u012fsik\u016br\u0119s NATO strategin\u0117s komunikacijos kompetencij\u0173 centras, dar visai neseniai tur\u0117jo labai silpn\u0105 informacinio atsparumo valdymo politik\u0105.<\/p>\n

Pritariu j\u016bs\u0173 \u012ftarimams, kad tame, kas \u012fvyko Latvijoje d\u0117l Stambulo konvencijos, yra labai daug Rusijos ki\u0161imosi, net jei tai tik diskusijos socialiniuose tinkluose, kas taip pat l\u0117m\u0117, k\u0105 politin\u0117s partijos mano galin\u010dios daryti. \u017dinome, kad galima tur\u0117ti \u0161vietimo higien\u0105, kuri veikia, nes Suomija tai daro jau \u0161imtmet\u012f. Estija pasiskolino daug i\u0161 suomi\u0173 po nepriklausomyb\u0117s atgavimo ir dabar turi vien\u0105 auk\u0161\u010diausi\u0173 ra\u0161tingumo lygi\u0173 pasaulyje. Gali prireikti laiko, poros de\u0161imtme\u010di\u0173, bet galime pas\u0117ti sveik\u0105 skepticizm\u0105 ir kriti\u0161kesn\u012f socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojim\u0105.<\/p>\n

\u2013 Kalb\u0117jote, kad jei Rusija u\u017epult\u0173 NATO, gintum\u0117m\u0117s ir j\u0173 teritorijoje. Kod\u0117l to nedarome, kai kalbame apie hibridin\u012f kar\u0105? Jei Rusija \u017eaid\u017eia ne\u0161variai, kod\u0117l Vakarai taip netur\u0117t\u0173 daryti?<\/p>\n

\u2013 Vienas i\u0161 labiausiai \u012fstrigusi\u0173 interviu ra\u0161ant knyg\u0105 buvo su Vokietijos raket\u0173 ir prie\u0161raketin\u0117s gynybos ekspertu Fabanu Hoffmannu. Jis sak\u0117, kad jei pa\u017ei\u016br\u0117tume \u012f \u0160altojo karo archyvus, pamatytume, kad Soviet\u0173 S\u0105junga nuolat sau leido brutaliai grasinti branduoliniu ginklu. Tai buvo tap\u0119 lyg kodifikuotu eskalacijos \u0161okiu, kaip \u017eaidimas su ai\u0161kiomis taisykl\u0117mis. \u017dengiami du \u017eingsniai \u012f priek\u012f, o kita pus\u0117 galiausiai pagalvoja, kad tikrai sovietai rimtai nusiteik\u0119, ir atsitraukia. Bet dabar tai sunyko. Visuomen\u0117 nebe\u017eino, kaip elgtis su eskalavimu. Ta\u010diau eskalacijos m\u0105stymas i\u0161liko Rusijoje.<\/p>\n

Da\u017enai pagalvoju, kad Putino re\u017eimas vykdo eskalacij\u0105 \u012fvairiomis kryptimis. Putinas nori jaustis taip lyg \u017eaist\u0173 sen\u0105 \u017eaidim\u0105 su partneriu, kuris nesupranta, kad \u017eaid\u017eiamas \u017eaidimas, ne\u017eino, kokios jo taisykl\u0117s. Manau, kad turime i\u0161mokti kaip NATO, kas yra horizontalus eskalacijos valdymas.<\/p>\n

Esame link\u0119 atskirti hibridinio karo sferas. Tai bepilo\u010diai l\u0117ktuvai, tai dezinformacija, tai sabota\u017eas j\u016broje. Turime pripa\u017einti, kad tai yra organi\u0161kos visumos dalys ir jei rusai vienur padidina eskalacij\u0105, kitur gal suma\u017eina. Mes taip pat galime tai daryti. M\u016bs\u0173 atsakas \u012f dron\u0173 \u012fsiver\u017eim\u0105 neb\u016btinai turi b\u016bti dron\u0173 srityje, tai gali b\u016bti kibernetinis sprendimas ar politinis.<\/p>\n

\"Dronas\"\/ <\/p>\n

\u2013 Perklausiu konkre\u010diai. Ar tur\u0117t\u0173 Vakarai elgtis \u201ene\u0161variau\u201c su Rusija? Taip ar ne?<\/p>\n

\u2013 Kaip?<\/p>\n

\u2013 Kalbant apie kibernetin\u012f lauk\u0105, manau, kad vyksta daug, kas nepasiekia visuomen\u0117s, ta\u010diau atsi\u017evelgiant \u012f tai, kiek daug eskalacijos yra susij\u0119 su vie\u0161\u0105ja diskusija, galime b\u016bti atviresni ir ry\u017etingesni, kai kalbame apie tai, kaip Vakarai vykdo kibernetines operacijas Rusijoje.<\/p>\n

Neseniai \u201eThe Economist\u201c \u017eurnale buvo straipsnis, kuriame teigiama, kad Vakarai tur\u0117t\u0173 daug agresyviau remti Rusijos opozicij\u0105 ir pad\u0117ti jiems sukurti stipr\u0173 pagrind\u0105. Vis d\u0117lto turiu daug abejoni\u0173 d\u0117l didel\u0117s dalies Rusijos opozicijos d\u0117l to, kiek jos tikslai i\u0161 ties\u0173 sutampa su m\u016bs\u0173 tikslais. Ta\u010diau kalbant apie politin\u012f ki\u0161im\u0105si, tikrai galima padaryti daugiau, ypa\u010d skatinant separatistines nuotaikas Rusijos periferijose, kuri\u0173 gyventojai buvo labiausiai apipl\u0117\u0161ti, kad b\u016bt\u0173 pamaitinta mobilizacijos ma\u0161ina, kuri\u0105 Putinas panaudojo Ukrainoje.<\/p>\n

\u2013 Laikas pamin\u0117ti drambl\u012f kambaryje. Visada kalbame apie Rusijos problem\u0105. Bet visgi \u2013 ar turime Rusijos problem\u0105 ar Kinijos?<\/p>\n

\u2013 Manau, kad turime Rusijos ir Kinijos problem\u0105, o Kinijos problema yra daug gilesn\u0117 ir platesn\u0117 ilgalaikiu po\u017ei\u016briu nei tik jos parama Putino re\u017eimui. Vis d\u0117lto nemanau, kad turime koki\u0173 svert\u0173 Kinij\u0105 atitraukti nuo Putino. Tai turime spr\u0119sti b\u0117das su Rusija.<\/p>\n

Grie\u017etai draud\u017eiama Delfi<\/a> paskelbt\u0105 informacij\u0105 panaudoti kitose interneto svetain\u0117se, \u017einiasklaidos priemon\u0117se ar kitur arba platinti m\u016bs\u0173 med\u017eiag\u0105 kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, b\u016btina nurodyti Delfi<\/a> kaip \u0161altin\u012f. Daugiau informacijos Taisykl\u0117se<\/a> ir info@delfi.lt<\/a> \"Delfi\"<\/a> <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160i\u0105 savait\u0119 Vilniuje vyko Vokietijos ir Baltijos \u0161ali\u0173 gynybos pramon\u0117s konferencija. Prie\u0161 j\u0105 Vokietijos ir Baltijos \u0161ali\u0173 prekybos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":51256,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,742,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,141,23,22,44,28,29,318,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-51255","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-baltijos-saliu-oro-erdve","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-nato","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-saugu","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-world","32":"tag-world-news","33":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115639997383281315","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51255","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=51255"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/51255\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/51256"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=51255"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=51255"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=51255"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}