Sm\u016bgis japonams<\/p>\n
Ap\u017evalgoje d\u0117mesys skiriamas vis\u0173 9 branduolini\u0173 valstybi\u0173 potencialui. Akcentuojama, kad pirmosios branduolin\u012f ginkl\u0105 suk\u016brusios Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos tik\u0117josi i\u0161laikyti savo naujojo ginklo monopol\u012f, ta\u010diau atomin\u0117s bombos k\u016brimo paslaptys ir technologijos netrukus pasklido.<\/p>\n
1945 m. liep\u0105 JAV atliko pirm\u0105j\u012f bandom\u0105j\u012f branduolin\u012f sprogim\u0105, o po m\u0117nesio numet\u0117 dvi atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miest\u0173 Japonijoje, siekdamos priversti j\u0105, Antrojo pasaulinio karo dalyv\u0119, pasiduoti. Vos po ketveri\u0173 met\u0173 Soviet\u0173 S\u0105junga \u012fvykd\u0117 pirm\u0105j\u012f savo branduolin\u012f bandym\u0105. Po to fiksuoti Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s (1952 m.), Pranc\u016bzijos (1960 m.) ir Kinijos (1964 m.) bandymai.<\/p>\n
Nor\u0117damos u\u017ekirsti keli\u0105 tolesniam nekontroliuojamam branduolini\u0173 ginkl\u0173 skai\u010diaus augimui, JAV ir kitos pana\u0161iai m\u0105stan\u010dios \u0161alys \u0161iais klausimais prad\u0117jo siekti tarptautinio bendradarbiavimo.<\/p>\n
1968 m. susitarta d\u0117l Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), o 1996 m. – d\u0117l Visuotinio branduolini\u0173 bandym\u0173 u\u017edraudimo sutarties. \u0160iuo metu dauguma \u0161ali\u0173 yra patvirtinusios branduolini\u0173 bandym\u0173 u\u017edraudimo susitarimus.<\/p>\n
Apie 70 valstybi\u0173 2017 m. pasira\u0161\u0117 ir Branduolinio ginklo u\u017edraudimo sutart\u012f, kurios tikslas – visi\u0161kai sustabdyti branduolini\u0173 ginkl\u0173 k\u016brim\u0105 ir eliminuoti juos i\u0161 valstybi\u0173 karini\u0173 arsenal\u0173.<\/p>\n
Gerasis pavyzdys – PAR<\/p>\n
Per vis\u0105 istorij\u0105 vienintel\u0117 Piet\u0173 Afrikos Respublika visi\u0161kai likvidavo savo arsenal\u0105. \u0160ios \u0161alies apartheido laik\u0173 vyriausyb\u0117 slapta suk\u016br\u0117 nedidel\u012f kiek\u012f branduolini\u0173 ginkl\u0173, ta\u010diau 1991 m. valstyb\u0117 prisijung\u0117 prie NPT ir atsisak\u0117 savo programos. Pastangos tarptautin\u0117mis sutartimis bei kitais b\u016bdais apriboti branduolini\u0173 ginkl\u0173 paplitim\u0105 pasiteisino ir d\u0117l to, kad dar 1978 m. 13 \u0161ali\u0173 rimtai m\u0105st\u0117 apie vystym\u0105 arba band\u0117 vystyti toki\u0105 ginkluot\u0119 (6 valstyb\u0117s j\u0105 jau tur\u0117jo) ir beveik visos tokius planus atmet\u0117.<\/p>\n
Yra keli ry\u0161kesni branduolini\u0173 ginkl\u0173 ar j\u0173 program\u0173 atsisakymo pavyzd\u017eiai. \u0160tai i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos arsenal\u0105 paveld\u0117jusios Baltarusija, Kazachstanas bei Ukraina gr\u0105\u017eino juos Rusijai ir prisijung\u0117 prie NPT. Prie\u0161 1991 m. \u012fvykus\u012f Persijos \u012flankos kar\u0105 Irakas vykd\u0117 aktyvi\u0105 branduolini\u0173 ginkl\u0173 program\u0105, ta\u010diau buvo priverstas j\u0105 nutraukti pri\u017ei\u016brint ir tikrinant Jungtini\u0173 Taut\u0173 kontrolieriams.<\/p>\n
2003 m. gruod\u012f Libija savanori\u0161kai atsisak\u0117 slapt\u0173 branduolinio arsenalo k\u016brimo pastang\u0173.<\/p>\n
Pastaruoju metu tik Sirija m\u0105st\u0117 apie branduolini\u0173 ginkl\u0173 \u012fgijim\u0105 ir tik Iranas to aktyviai siek\u0117. Nors tokios \u0161alys, kaip Izraelis, Indija ar Pakistanas niekada nepasira\u0161\u0117 NPT ir galiausiai \u012fgijo ginkl\u0173, o \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja i\u0161 sutarties pasitrauk\u0117 2003 m. saus\u012f, sutariama, kad dvi\u0161aliai bei daugia\u0161aliai ginkl\u0173 kontrol\u0117s susitarimai ir pastangos pasiek\u0117 daugiau pergali\u0173, nei patyr\u0117 nes\u0117kmi\u0173. Tai ne tik sustabd\u0117 \u012fsp\u016bding\u0105 galvu\u010di\u0173 kiekio augim\u0105, trukus\u012f beveik pus\u0119 \u0161imtme\u010dio, bet ir reik\u0161mingai suma\u017eino Soviet\u0173 S\u0105jungos (v\u0117liau – Rusijos) bei JAV arsenalus, kadaise tur\u0117jusius daugiau nei 60 t\u016bkst. u\u017etais\u0173. Dabar pastar\u0173j\u0173 yra apie 12 t\u016bkst. \u012esp\u016bdingi ir pastang\u0173 stabdyti branduolinius bandymus rezultatai – jei 1962 m. u\u017efiksuoti 178 tokie aplinkai bei \u017emon\u0117ms kenksmingi bandymai, per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius jais pasi\u017eym\u0117jo tik \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja.<\/p>\n
Anot Seimo kanceliarijos Tyrim\u0173 skyriaus, pastaraisiais metais min\u0117tos gan\u0117tinai pozityvios tendencijos i\u0161 esm\u0117s sustojo. O Rusijos invazija \u012f Ukrain\u0105 bei jos branduoliniai grasinimai problem\u0105 v\u0117l daro aktualia.<\/p>\n
\u201eVerta pamin\u0117ti, kad padid\u0117jusi \u012ftampa i\u0161augina ir nesusipratim\u0173, galin\u010di\u0173 baigtis katastrofi\u0161kai, tikimyb\u0119. Per istorij\u0105 buvo bent 13 atvej\u0173, kai branduoliniai ginklai buvo ty\u010dia ar nety\u010dia panaudoti. Kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 atvej\u0173 gal\u0117jo privesti prie katastrofos”, – teigiama ap\u017evalgoje.<\/p>\n
Per plauk\u0105 nuo nelaimi\u0173<\/p>\n
Vardiname tuos 13 atvej\u0173:<\/p>\n
*1957 m. vir\u0161 Naujosios Meksikos i\u0161 bombone\u0161io i\u0161krito branduolin\u0117 bomba. Sprogstamosios med\u017eiagos detonavo, ta\u010diau branduolin\u0117 reakcija ne\u012fvyko.<\/p>\n
*1958 m. bombone\u0161is \u201eB-47″ nety\u010dia numet\u0117 branduolin\u0119 bomb\u0105 vir\u0161 Piet\u0173 Karolinos. Ji nukrito ka\u017ekieno sode ir sunaikino jame buvus\u012f nam\u0105. Laimei, bombos atomin\u0117 galvut\u0117 liko l\u0117ktuve.<\/p>\n
*1961 m. vir\u0161 \u0160iaur\u0117s Karolinos sudu\u017eo bombone\u0161is \u201eB-52″ ir ant \u017eem\u0117s nukrito 2 branduolin\u0117s bombos. Gynybos sekretorius Robertas Maknamara parei\u0161k\u0117, kad vienas jungiklis u\u017ekirto keli\u0105 branduoliniam sprogimui.<\/p>\n
*1961 m. bombone\u0161is \u201eB-52″, gaben\u0119s 2 branduolines bombas, sudu\u017eo Kalifornijoje. Nei viena bomba nesprogo.<\/p>\n
*1962 m. Kubos raket\u0173 kriz\u0117 yra laikoma \u012fvykiu, per kur\u012f \u0160altasis karas vos neperaugo \u012f plataus masto branduolin\u012f kar\u0105. Ypa\u010d arti katastrofos pasaulis atsid\u016br\u0117 d\u0117l sovietiniame povandeniniame laive, kur\u012f JAV karinis j\u016br\u0173 laivynas atakavo netoli Kubos, priimto atsakomojo sprendimo. \u0160is laivas jau kelias dienas negal\u0117jo susisiekti su Maskva, tad jo \u012fgulos nariai ne\u017einojo, ar padid\u0117jusi \u012ftampa dar nei\u0161augo \u012f kar\u0105. Kapitonas pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 paleisti branduolin\u0119 torped\u0105, ta\u010diau, kilus gin\u010dui, laivyno karininkas Vasilijus Archipovas galiausiai \u012ftikino kitus to nedaryti. Jei povandeninis laivas b\u016bt\u0173 panaudoj\u0119s branduolin\u012f ginkl\u0105, labai tik\u0117tina, kad b\u016bt\u0173 kil\u0119s branduolinis karas. V.Archipovas da\u017enai vadinamas \u201e\u017emogumi, i\u0161gelb\u0117jusiu pasaul\u012f”.<\/p>\n
*1965 m. netoli Japonijos nuo JAV l\u0117ktuvne\u0161io \u0161ono nukrito naikintuvas su branduoline bomba. Bomba taip ir nebuvo rasta.<\/p>\n
*1966 m. bombone\u0161is \u201eB-52″ vir\u0161 Ispanijos ore susid\u016br\u0117 su kuro papildymo l\u0117ktuvu. I\u0161 bombone\u0161io i\u0161krito keturios branduolin\u0117s bombos, dvi susprogo \u012fprastiniu (ne branduoliniu) b\u016bdu. Nepaisant to, sprogimo vieta vis tiek smarkiai u\u017eter\u0161ta radiacija, o 1 400 ton\u0173 radioaktyvios \u017eem\u0117s reik\u0117jo i\u0161gabenti \u012f JAV.<\/p>\n
*1968 m. u\u017esideg\u0117 ir Grenlandijoje nukrito bombone\u0161is \u201eB-52″ su 4 vandenilio bombomis. Visgi, tai nesuk\u0117l\u0117 branduolin\u0117s reakcijos. Jei reakcija b\u016bt\u0173 \u012fvykusi, visi signalai b\u016bt\u0173 (klaidingai) rod\u0119, kad sovietai atliko branduolin\u012f sm\u016bg\u012f. Tai veikiausiai b\u016bt\u0173 i\u0161provokav\u0119 branduolin\u012f atsakom\u0105j\u012f sm\u016bg\u012f.<\/p>\n
*1979 m. keturi\u0173 skirtingose JAV vietose esan\u010di\u0173 valdymo centr\u0173 ekranuose pasirod\u0117 signalai apie didel\u012f i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos atskriejan\u010di\u0173 raket\u0173 kiek\u012f. Reaguojant \u012f tai, raketos su branduolin\u0117mis kovin\u0117mis galvut\u0117mis buvo \u012fvestos \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 parengt\u012f, o branduoliniai bombone\u0161iai pasiruo\u0161\u0117 kilti. Prie\u0161 pradedant kontratak\u0105 buvo suvokta, kad tai – klaidingas pavojaus signalas. Ekranuose buvo rodoma tikrovi\u0161ka soviet\u0173 atakos imitacija, skirta karin\u0117ms pratyboms – ji per klaid\u0105 buvo perduota tiesioginei kompiuteri\u0173 sistemai.<\/p>\n
*1980 m., Arkanzase \u012fvykusio sprogimo metu, 9 megaton\u0173 galios branduolin\u0117 galvut\u0117 (1945 m. ant Japonijos numest\u0173 atomini\u0173 bomb\u0173 galia siek\u0117 0,015 ir 0,021 megaton\u0173) buvo nublok\u0161ta ma\u017edaug 100 metr\u0173. Jos saugumo priemon\u0117s liko nepa\u017eeistos.<\/p>\n
*1983 m. sovietin\u0117 ankstyvojo persp\u0117jimo sistema parod\u0117, kad i\u0161 JAV paleistos 5 tarp\u017eemynin\u0117s balistin\u0117s raketos. Budintis karininkas Stanislavas Petrovas tai savo vadovybei pristat\u0117 kaip klaiding\u0105 signal\u0105. S.Petrovas samprotavo, kad ma\u017eai tik\u0117tina, jog JAV pirminiam sm\u016bgiui panaudot\u0173 vos 5 raketas, ir pa\u017eym\u0117jo, kad nebuvo \u012fmanoma identifikuoti raket\u0173 paliekam\u0173 gar\u0173 p\u0117dsak\u0173. Jis buvo teisus – klaiding\u0105 aliarm\u0105 suk\u0117l\u0117 nuo debes\u0173 atsispind\u0117jusi saul\u0117s \u0161viesa, sovietinei palydov\u0173 sistemai atrod\u017eiusi kaip paleid\u017eiam\u0173 raket\u0173 blyksniai.<\/p>\n
*1995 m. Rusijos radarai u\u017efiksavo \u012f \u0161alies teritorij\u0105 nukreiptos raketos paleidim\u0105. \u012esp\u0117jimas greitai buvo perduotas auk\u0161tyn vadovavimo grandine, d\u0117l ko Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atidar\u0117 Rusijos branduolin\u012f lagamin\u0117l\u012f ir svarst\u0117, ar leisti imtis atsakom\u0173j\u0173 branduolini\u0173 veiksm\u0173. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai buvo netikras pavojus, kur\u012f suk\u0117l\u0117 Norvegijos mokslin\u0117s raketos, skirtos \u0160iaur\u0117s pa\u0161vaistei tirti, paleidimas. Rusijai apie tok\u012f planuojam\u0105 paleidim\u0105 buvo prane\u0161ta, ta\u010diau radar\u0173 operatori\u0173 \u0161i informacija nepasiek\u0117.<\/p>\n
*2007 m. 6 branduolin\u0117s sparnuotosios raketos \u0160iaur\u0117s Dakotoje per klaid\u0105 buvo pakrautos \u012f bombone\u0161\u012f \u201eB-52″. 36 valandas niekas JAV karin\u0117se oro paj\u0117gose nepasteb\u0117jo, kad dingo 6 branduoliniai ginklai. JAV generolas Halberis pakomentavo: \u201eBranduolin\u0117je srityje dirbu nuo 1966 met\u0173 ir nesu gird\u0117j\u0119s apie labiau nerim\u0105 keliant\u012f incident\u0105.”<\/p>\n
Neabejotina, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 toki\u0173 pavojing\u0173 atvej\u0173 buvo daug daugiau, ta\u010diau apie juos ne\u017einoma arba d\u0117l \u017eini\u0173 apie juos patikimumo n\u0117ra sutariama.<\/p>\n
Izraelis – neskaidriausias<\/p>\n
Anot Seimo kanceliarijos Tyrim\u0173 skyriaus, informacija apie branduolinius ginklus ne visos valstyb\u0117s dalinasi atvirai.<\/p>\n
\u201ePrieinamos informacijos kiekiai smarkiai skiriasi priklausomai nuo konkre\u010dios valstyb\u0117s – JAV laikoma skaidriausiai apie branduolin\u012f arsenal\u0105 prane\u0161anti \u0161alis, o Izraelis \u0161iuo at\u017evilgiu yra neskaidriausias, nes nenurodo, ar apskritai turi aptariamos ginkluot\u0117s”, – konstatuojama ap\u017evalgoje”.<\/p>\n
Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 12 000 branduolini\u0173 galvu\u010di\u0173. Ma\u017edaug 5681 i\u0161 j\u0173 yra tinkama naudoti, bet laikoma saugyklose, o likusios 3904 \u012fdiegtos ginklus ne\u0161an\u010diuose orlaiviuose arba raketose. I\u0161 pastar\u0173j\u0173 apie 2100 galvu\u010di\u0173 priskirtos auk\u0161tos operacin\u0117s parengties ginklams, tod\u0117l gali b\u016bti i\u0161\u0161autos grei\u010diau nei likusios.<\/p>\n
Apskritai branduolini\u0173 galvu\u010di\u0173 turi 9 valstyb\u0117s: Indija, Izraelis, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, JAV, Kinija, Pakistanas, Pranc\u016bzija, Rusija ir \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja. Per vis\u0105 istorij\u0105 tai yra did\u017eiausias valstybi\u0173, \u012fgijusi\u0173 branduolin\u012f ginkl\u0105, skai\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Sm\u016bgis japonams Ap\u017evalgoje d\u0117mesys skiriamas vis\u0173 9 branduolini\u0173 valstybi\u0173 potencialui. Akcentuojama, kad pirmosios branduolin\u012f ginkl\u0105 suk\u016brusios Jungtin\u0117s…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5190,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,2393,30,31,34,35,225,584,24,2394,1552,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,128,26,27,2171,74,75,76],"class_list":{"0":"post-5189","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-branduoline","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-ginklai","15":"tag-gresme","16":"tag-headlines","17":"tag-kanceliarija","18":"tag-katastrofa","19":"tag-latest-news","20":"tag-latestnews","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-pasaulis","29":"tag-populiariausios-naujienos","30":"tag-populiariausiosnaujienos","31":"tag-seimas","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories","34":"tag-tyrimas","35":"tag-world","36":"tag-world-news","37":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5189","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5189"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5189\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5190"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5189"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5189"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5189"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}