{"id":52420,"date":"2025-12-02T07:19:08","date_gmt":"2025-12-02T07:19:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/52420\/"},"modified":"2025-12-02T07:19:08","modified_gmt":"2025-12-02T07:19:08","slug":"vokietijos-krize-grasina-lietuvos-eksportui-ekspertai-pasake-kas-nutiks-jei-ims-byreti-rinka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/52420\/","title":{"rendered":"Vokietijos kriz\u0117 grasina Lietuvos eksportui: ekspertai pasak\u0117, kas nutiks, jei ims byr\u0117ti rinka"},"content":{"rendered":"

Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 ekonominis stabilumas pama\u017eu traukiasi \u012f praeit\u012f, o vir\u0161 horizonto kaupiasi debesys, \u017eadantys nauj\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Lietuvos verslas, itin atviros ir \u012f eksport\u0105 orientuotos ekonomikos dalyvis, privalo atid\u017eiai steb\u0117ti situacij\u0105 ir ruo\u0161ti nam\u0173 darbus. Du pagrindiniai rizikos veiksniai \u2013 l\u0117t\u0117jan\u010dios pagrindin\u0117s eksporto rinkos ir gil\u0117jan\u010dios euro zonos strukt\u016brin\u0117s problemos \u2013 reikalauja ne reaktyvi\u0173, o proaktyvi\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n

Lietuvos ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo eksporto \u012f Vokietij\u0105 ir Lenkij\u0105 \u2013 labiau nei, pavyzd\u017eiui, nuo Estijos. B\u016btent \u010dia slypi artimiausio laikotarpio gr\u0117sm\u0117. Vokietijos ekonomika, ilgai buvusi Europos varikliu, \u0161iuo metu patiria rimt\u0173 strukt\u016brini\u0173 sunkum\u0173. Neai\u0161ku, kaip greitai Vokietija sugeb\u0117s \u012fgyvendinti b\u016btinas strukt\u016brines reformas, tai gali u\u017etrukti. Be to, dar n\u0117ra ai\u0161kus ir JAV taikom\u0173 muit\u0173 poveikis Vokietijos eksportui.<\/p>\n

Vokietija, tradici\u0161kai \u017einoma d\u0117l grie\u017etos biud\u017eeto politikos, \u0161iuo metu planuoja reik\u0161mingas investicijas \u012f gynybos sektori\u0173. \u0160ios investicijos numatomos finansuoti pasitelkiant skolinim\u0105si. Did\u017ei\u0173j\u0173 euro zonos ekonomik\u0173 skolos lygis jau dabar kelia nerim\u0105. Italijos skola stabiliai vir\u0161ija 130 proc. BVP, Pranc\u016bzijos pasiek\u0117 116 proc., o skoloms pu\u010diantis visur, Europos S\u0105jungos ve\u017eimo tempti nebebus kam.<\/p>\n

Lenkijos situacija taip pat susijusi su Vokietija. Nors Lenkija turi \u201esidabrin\u0119 kulk\u0105\u201c \u2013 nepriklausom\u0105 pinig\u0173 politik\u0105, tai Lietuvai gali tapti papildomu i\u0161\u0161\u016bkiu. Esant labai blogam scenarijui, Lenkija gali devalvuoti zlot\u0105, taip padidindama savo eksporto sektoriaus konkurencingum\u0105 ir i\u0161stumdama dal\u012f Lietuvos gamintoj\u0173 i\u0161 bendr\u0173 rink\u0173.<\/p>\n

Tiesa, Lietuvos pramon\u0117 ir eksporto sektorius yra labiau diversifikuoti nei kaimyn\u0173, ir tai neabejotinai padeda amortizuoti sm\u016bgius. Ta\u010diau vien tik\u0117tis, kad \u201everslas n\u0117ra kvailas ir prisitaikys\u201c, kaip kartais linkstama manyti, nepakanka.<\/p>\n

Rizik\u0105 kelia ir JAV pad\u0117tis<\/p>\n

Ekonomin\u0117 rizika Baltijos \u0161alims kyla ir i\u0161 JAV \u2013 ne tiesiogiai, bet per prekybos partnerius. Rizika \u0161iuo metu n\u0117ra labai didel\u0117, bet ji gerokai i\u0161augusi, palyginti su situacija prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173. \u201eJP Morgan\u201c vadovas Jamie Dimonas neseniai persp\u0117jo, kad recesija JAV 2026 m. yra tikrai \u012fmanoma d\u0117l daugyb\u0117s \u012fvairi\u0173 veiksni\u0173, o \u201eGoldman Sachs\u201c bei \u201eEY\u201c teigia, kad JAV recesijos tikimyb\u0117 kit\u0105met yra 30\u201340 proc.<\/p>\n

JAV recesijos atveju Lietuva pirmiausia b\u016bt\u0173 paveikta per Vokietij\u0105 ir Lenkij\u0105, su kuriomis vyksta intensyvi prekyba, o Latvija ir Estija didesn\u0119 \u012ftak\u0105 pajust\u0173 per \u0160vedij\u0105 ir Suomij\u0105.<\/p>\n

JAV daug kalbama ir apie dirbtinio intelekto burbul\u0105. Europoje tokio burbulo tikrai n\u0117ra. I\u0161 esm\u0117s, galima teigti, jo n\u0117ra ir JAV \u2013 jei visi kalba apie burbul\u0105, grei\u010diausiai jis nesprogs, nes burbulas turi b\u016bti netik\u0117tas. Burbulo sprogimo tikimyb\u0117 yra, ta\u010diau ne\u012fmanoma numatyti, kada tai \u012fvyks.<\/p>\n

Turime nepamir\u0161ti ir tai, kad JAV akcij\u0173 rinkoje daugiausia koncentruojamasi \u012f vien\u0105 sektori\u0173 \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012f vos kelias kompanijas, ir vidutin\u0117s trukm\u0117s laikotarpiu tai kelia gr\u0117sm\u0119. Jei kas nors atsitiks su \u201eDid\u017eiuoju septynetu\u201c (septyniomis did\u017eiausiomis technologij\u0173 bendrov\u0117mis), tai tur\u0117s poveik\u012f visoms finans\u0173 rinkoms visame pasaulyje, kaip tai atsitiko per paskutin\u0119 finans\u0173 kriz\u0119. Rinkos yra glaud\u017eiai tarpusavyje susijusios. Tod\u0117l tikrai negalime ignoruoti galim\u0173 akcij\u0173 rinkos korekcij\u0173 ar netgi \u017elugimo galimyb\u0117s \u2013 tai paveikt\u0173 ir Lietuv\u0105.<\/p>\n

Verslo atsparumo didinimas<\/p>\n

K\u0105 visa tai rei\u0161kia Lietuvos \u012fmon\u0117ms? Akivaizdu, kad ka\u0161t\u0173 ma\u017einimas ir gamybos efektyvumo didinimas visada yra gera id\u0117ja. Ta\u010diau dabartiniame kontekste vien to nepakaks. Verslas privalo ruo\u0161tis:<\/p>\n

    \n
  1. Laikyti visus kiau\u0161inius viename krep\u0161yje \u2013 pavojinga. Reikia kuo labiau ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo Vokietijos rinkos ir aktyviai ie\u0161koti nauj\u0173 ni\u0161\u0173 bei nauj\u0173 partneri\u0173 kituose regionuose.<\/li>\n
  2. Infliacijos valdymas. Ilgalaik\u0117 infliacija \u201evalgo\u201c pelno mar\u017eas ir nuvertina sukauptas l\u0117\u0161as. \u012emon\u0117s turi per\u017ei\u016br\u0117ti savo kainodar\u0105, ilgalaikes sutartis su tiek\u0117jais (fiksuoti kainas arba \u012ftraukti indeksavimo s\u0105lygas) ir protingai valdyti laisvas l\u0117\u0161as \u2013 laikyti pinigus \u201ekojin\u0117je\u201c tampa itin nuostolinga.<\/li>\n
  3. Infliacija laikysis gana ilg\u0105 laik\u0105, tod\u0117l skolintis i\u0161 bank\u0173 \u017eemomis pal\u016bkanomis apsimoka, nes pinigai ilgainiui nuvert\u0117ja ir paskolas gr\u0105\u017einti darosi vis lengviau.<\/li>\n
  4. Svarbu suprasti skirtum\u0105 tarp laikin\u0173 finans\u0173 rink\u0173 korekcij\u0173 ir sistemini\u0173 gri\u016b\u010di\u0173. Kaip parod\u0117 2000 m. \u201edot-com\u201c burbulas ar 2009 m. Did\u017eioji recesija, b\u016btent sistemin\u0117s gri\u016btys persimeta \u012f reali\u0105j\u0105 ekonomik\u0105, sukeldamos bankrot\u0173 bangas ir didindamos nedarb\u0105. Tiesa, net jei dirbtinio intelekto burbulas yra realus ir pamatysime korekcijas akcij\u0173 rinkoje, palyginti su 2009 m., finans\u0173 sektorius yra daug geriau apsaugotas nuo \u017elugimo, nes reguliavimas \u0161iais laikais daug grie\u017etesnis.<\/li>\n
  5. Kai kurie analitikai taip pat pabr\u0117\u017eia antrojo burbulo galimyb\u0119 \u2013 tai kriptovaliut\u0173 burbulas. Si\u016blau b\u016bti labai atsargiems su investicijomis \u012f kriptovaliutas, net jei \u0161iuo metu jos atrodo itin patrauklios.<\/li>\n<\/ol>\n

    Lietuvos verslas turi i\u0161likti budrus, lankstus ir, svarbiausia, efektyvus. Art\u0117jantys metai pareikalaus ne tik geb\u0117jimo prisitaikyti, bet ir strateginio \u012f\u017evalgumo valdant ka\u0161tus, rizikas ir finansus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 ekonominis stabilumas pama\u017eu traukiasi \u012f praeit\u012f, o vir\u0161 horizonto kaupiasi debesys, \u017eadantys nauj\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Lietuvos verslas,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":52421,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,8834,2567,12909,12908,959,37,39,3760,36,38,40,12910,87,1516,46,3460],"class_list":{"0":"post-52420","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-byreti","10":"tag-ekspertai","11":"tag-eksportui","12":"tag-grasina","13":"tag-krize","14":"tag-lietuva","15":"tag-lietuviu","16":"tag-lietuvos","17":"tag-lithuania","18":"tag-lithuanian","19":"tag-lt","20":"tag-nutiks","21":"tag-pasake","22":"tag-rinka","23":"tag-verslas","24":"tag-vokietijos"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115648761897112835","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52420","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=52420"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/52420\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/52421"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=52420"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=52420"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=52420"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}