{"id":53142,"date":"2025-12-03T01:33:12","date_gmt":"2025-12-03T01:33:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/53142\/"},"modified":"2025-12-03T01:33:12","modified_gmt":"2025-12-03T01:33:12","slug":"prabilo-apie-paslaptinga-menstruaciju-ir-menulio-faziu-rysi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/53142\/","title":{"rendered":"Prabilo apie paslapting\u0105 menstruacij\u0173 ir m\u0117nulio fazi\u0173 ry\u0161\u012f"},"content":{"rendered":"\n

Anot \u017eymiausios lietuvi\u0173 etnolog\u0117s Pran\u0117s Dundulien\u0117s, senov\u0117s lietuviai po Saul\u0117s labiausiai garbino M\u0117nul\u012f \u2013 laik\u0117 j\u012f moterimi ir vadino Lela Menelia. Nors v\u0117lesniais am\u017eiais m\u0117nulis tapo vyri\u0161kos gimin\u0117s, moter\u0173 ry\u0161ys su juo i\u0161liko \u2013 nusi\u0117musios skaras, jos melsdavosi jaunam m\u0117nuliui ir pra\u0161ydavo geros sveikatos, laim\u0117s ir vaisingumo.<\/p>\n

Galim\u0105 moteri\u0161kumo ir m\u0117nulio ry\u0161\u012f patvirtina kalbos etimologija. Ne tik lietuvi\u0173 kalboje \u017eodis \u201em\u0117nesin\u0117s\u201c giminingas \u201em\u0117nuliui\u201c. Lotyni\u0161kas mensis rei\u0161kia \u201em\u0117nuo\u201c, i\u0161 jo kil\u0119s ir terminas menstruatio. Graiki\u0161kas m\u0113n vartojamas tiek m\u0117nesiui, tiek m\u0117nuliui apib\u016bdinti.<\/p>\n

\u201eSenov\u0117s ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose \u2013 Babilono, Graikijos mitologijose \u2013 taip pat galima rasti s\u0105saj\u0173: M\u0117nulio deiv\u0117s buvo siejamos su moteri\u0161kumu, vaisingumu, m\u0117nesin\u0117mis. \u017dinoma, pirmyk\u0161t\u0117s civilizacijos buvo neatsiejamos nuo gamtos ritm\u0173. Ko nepasakysi apie mus \u2013 m\u0117nul\u012f stebime \u017eymiai re\u010diau\u201c, \u2013 sako aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 Rasa Mackevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

\"Pilnatis\"\/ <\/p>\n

\u201ePati niekada specialiai neie\u0161kojau ry\u0161io tarp savo pacien\u010di\u0173 cikl\u0173 ir m\u0117nulio fazi\u0173 \u2013 \u0161iuolaikin\u0117s moterys j\u0173 papras\u010diausiai neseka. Bet kai pasigilini \u012f mokslinius tyrimus, matai, kad tam tikrais laikotarpiais tikrai gal\u0117jo b\u016bti laikinai pastebimos s\u0105sajos tarp m\u0117nulio fazi\u0173 ir moter\u0173, ypa\u010d t\u0173, kuri\u0173 ciklas yra 29 dienos\u201c, \u2013 sako aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 Rasa Mackevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Gydytojos manymu, prie\u017eastis \u2013 biologin\u0117. \u201eM\u0117nulio \u0161viesa kei\u010dia nakties \u0161viesos lyg\u012f, o tai veikia melatonino \u2013 miego hormono \u2013 gamyb\u0105. Melatoninas savo ruo\u017etu reguliuoja daugel\u012f cirkadini\u0173 mechanizm\u0173, \u012fskaitant reprodukcin\u0119 sistem\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina R.Mackevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Vertina skepti\u0161kai<\/p>\n

\"Gydytoja <\/p>\n

Aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 dr. Lina Mockevi\u010dien\u0117 teorij\u0105 apie menstruacij\u0173 ir m\u0117nulio fazi\u0173 ry\u0161\u012f vertina atsargiau. \u201eLiaudies i\u0161mintis kalba daug k\u0105. Visgi, kalbant apie mokslu pagr\u012fst\u0105 medicin\u0105, joki\u0173 rimt\u0173 ir patikim\u0173, didel\u0117s imties tyrim\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 menstruacij\u0173 ir m\u0117nulio fazi\u0173 ry\u0161\u012f, a\u0161 ne\u017einau\u201c, \u2013 teigia medik\u0117.<\/p>\n

Jos nuomone, didesn\u012f poveik\u012f moter\u0173 sveikatai daro ne kosminiai ritmai, bet aplinkos veiksniai: \u201eMenstruacij\u0173 ciklai priklauso nuo streso, nuo darbini\u0173 situacij\u0173, \u0161eimini\u0173 aplinkybi\u0173 ir nuo atmosferoje esan\u010dio energetinio lauko. O menstruacij\u0173 ir m\u0117nulio fazi\u0173 s\u0105saja yra labiau prielaida, ne faktas.\u201c<\/p>\n

Ry\u0161\u012f sutrikd\u0117 ekranai<\/p>\n

Ar tai mitas ar tikrov\u0117, ai\u0161kinosi ir Vokietijos Viurcburgo universiteto neurobiolog\u0117 Charlotte Helfrich-F\u00f6rster. 2021 metais ji su komanda i\u0161analizavo daugiau nei 11,5 t\u016bkst. menstruacij\u0173 \u012fra\u0161\u0173, surinkt\u0173 per 70 met\u0173 i\u0161 176 moter\u0173. Kai kurios tyrimo dalyv\u0117s savo ciklus kruop\u0161\u010diai dokumentavo net tris de\u0161imtme\u010dius \u2013 nuo jaunyst\u0117s iki menopauz\u0117s.<\/p>\n

Tyrimas, paskelbtas presti\u017einiame \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c, atskleid\u0117 netik\u0117t\u0105 fakt\u0105. Moterys, kuri\u0173 nat\u016bralus ciklas truko 29\u201330 dien\u0173 (beveik tiek pat, kiek m\u0117nulio fazi\u0173 ciklas \u2013 29,5 dienos), iki 2010 met\u0173 statisti\u0161kai reik\u0161mingai da\u017eniau tur\u0117jo m\u0117nesines per pilnat\u012f arba jaunat\u012f. Sinchronizacija buvo pastebima tiek kiekvienos moters cikluose atskirai, tiek bendrai visoje populiacijoje.<\/p>\n

\u201eNusprend\u017eiau palyginti duomenis iki 2010-\u0173j\u0173 ir po j\u0173\u201c, \u2013 pasakoja Ch. Helfrich-F\u00f6rster ispan\u0173 leidiniui \u201eEl Pa\u00eds\u201c. Jos atradimas: \u201eTuo metu rinkoje pasirod\u0117 LED lemput\u0117s, pakeitusios \u012fprastas, o \u017emon\u0117s vis daugiau naudojosi ekranais, spinduliuojan\u010diais m\u0117lyn\u0105 \u0161vies\u0105, kuriai m\u016bs\u0173 organizmas jautrus.\u201c<\/p>\n

M\u0117lyna \u0161viesa, anot tyr\u0117jos, itin stipriai veikia biologinius ritmus \u2013 ji slopina melatonino, miego hormono, gamyb\u0105 efektyviau nei bet kokia kita \u0161viesos spalva. B\u016btent \u0161is hormono sutrikimas, mokslinink\u0117s nuomone, gali paveikti ir moter\u0173 reprodukcinius ciklus<\/p>\n

Po 2010 met\u0173 sinchronizacija tarp moter\u0173 cikl\u0173 ir m\u0117nulio fazi\u0173 beveik visi\u0161kai i\u0161nyko.<\/p>\n

Vienintel\u0117 i\u0161imtis \u2013 sausis, kai \u017dem\u0117 b\u016bna ar\u010diausiai Saul\u0117s, ir m\u0117nulio gravitacinis poveikis santykinai stipresnis.<\/p>\n

Tiesa, gravitacinis m\u0117nulio poveikis \u2013 vis dar m\u012fsl\u0117, tvirtina Ch.Helfrich-F\u00f6rster: \u201eM\u0117nulis sukelia potvynius ir atosl\u016bgius, bet kaip tai jau\u010dia \u017emogaus k\u016bnas? Galb\u016bt jau\u010diame netiesioginius efektus \u2013 atmosferos sl\u0117gio poky\u010dius per m\u0117nulio cikl\u0105, bet tikslaus atsakymo ne\u017einau.\u201c<\/p>\n

\u012edomu, kad pana\u0161\u0173 efekt\u0105 pasteb\u0117jo ir kiti mokslininkai. Argentinoje tyr\u0119 \u010diabuvi\u0173 bendruomenes, gyvenan\u010dias be elektros, tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad moter\u0173 ciklai ten vis dar link\u0119 sinchronizuotis su m\u0117nulio faz\u0117mis. O Sietle, kur buvo tiriamos technologij\u0173 apsuptyje gyvenan\u010dios student\u0117s, sinchronizacija buvo \u017eymiai silpnesn\u0117. Vis d\u0117lto, kaip tiksliai m\u0117nulis veikia moter\u0173 ciklus \u2013 ar per gravitacij\u0105, ar per \u0161vies\u0105, \u2013 mokslui vis dar neai\u0161ku.<\/p>\n

Ar galima atkurti ry\u0161\u012f?<\/p>\n

\"Miegas\"\/ <\/p>\n

Murcijos universiteto chronobiolog\u0117 Mar\u00eda de los \u00c1ngeles Rol de Lama sako, kad vokie\u010di\u0173 tyrimo rezultatus der\u0117t\u0173 interpretuoti atsargiai: \u201eTai koreliacija, ne prie\u017eastinis ry\u0161ys. Per pastaruosius 15 met\u0173 pasikeit\u0117 ne tik ap\u0161vietimas \u2013 pasikeit\u0117 mityba, jud\u0117jimo \u012fpro\u010diai, kontraceptik\u0173 vartojimas, net oro tar\u0161a.\u201c<\/p>\n

\u201eB\u016bt\u0173 naudinga tur\u0117ti tiksli\u0173 duomen\u0173 apie tyrimo dalyvi\u0173 ap\u0161vietimo lyg\u012f namuose. Ar jos naudojo u\u017euolaidas? Ar miegojo su telefonais \u0161alia lovos? Be \u0161i\u0173 detali\u0173 sunku daryti galutines i\u0161vadas\u201c, \u2013 tyrim\u0105 komentuoja pranc\u016bz\u0173 chronobiologas Claude’as Gronfieris.<\/p>\n

Vis d\u0117lto ekspertai sutaria \u2013 ry\u0161ys tarp dirbtin\u0117s \u0161viesos ir sutrikusi\u0173 biologini\u0173 ritm\u0173 yra negin\u010dijamas. \u201eNet jei m\u0117nulio \u012ftaka b\u016bt\u0173 mitas, LED ir ekran\u0173 poveikis \u2013 tikrai ne, \u2013 sako C.Gronfieris. \u2013 Matome, kaip auga nemigos, depresijos, metabolini\u0173 sutrikim\u0173 statistika \u2013 visa tai susij\u0119 su cirkadini\u0173 ritm\u0173 sutrikimu.\u201c<\/p>\n

Tai patvirtina ir \u0161iemet paskelbtas tyrimas, atliktas NRI medicinos institute Indijoje. Jis skelbia, kad ilgas ekran\u0173 naudojimas gali paveikti moter\u0173 fiziologij\u0105, \u012fskaitant menstruacij\u0173 cikl\u0105. Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad gyvenimo b\u016bdo veiksniai \u2013 l\u0117tinis stresas, s\u0117dimas gyvenimo b\u016bdas, v\u0117lyvas miegas \u2013 gali dar labiau trikdyti nat\u016bralius ritmus. Ypa\u010d jautriai \u012f tai reaguoja reprodukcin\u0117 sistema: sutrinka melatonino gamyba, hormon\u0173 pusiausvyra, o ciklas tampa nereguliarus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Anot \u017eymiausios lietuvi\u0173 etnolog\u0117s Pran\u0117s Dundulien\u0117s, senov\u0117s lietuviai po Saul\u0117s labiausiai garbino M\u0117nul\u012f \u2013 laik\u0117 j\u012f moterimi ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53143,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,13010,9210,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-53142","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-menesines","22":"tag-menulis","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories","30":"tag-world","31":"tag-world-news","32":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115653063835952364","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53142","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53142"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53142\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53143"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53142"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53142"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53142"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}