{"id":53525,"date":"2025-12-03T12:28:05","date_gmt":"2025-12-03T12:28:05","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/53525\/"},"modified":"2025-12-03T12:28:05","modified_gmt":"2025-12-03T12:28:05","slug":"paskutiniai-lengvi-metai-pries-rimta-testa-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/53525\/","title":{"rendered":"paskutiniai lengvi metai prie\u0161 rimt\u0105 test\u0105"},"content":{"rendered":"<p>                                    <img decoding=\"async\" class=\"fit\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/photo_5970802-scaled.webp.webp\" alt=\"Vidmantas Janulevi\u010dius\"\/><br \/>\n                  Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevi\u010dius. \u017dygimanto Gedvilos \/ ELTA nuotrauka<\/p>\n<p class=\"subhead\">Lietuvos ekonomika 2025 metus palydi \u012fdomios b\u016bkl\u0117s: rodikliai dar tvirti, atlyginimai auga, pramon\u0117s kritimas stabilizuojasi, u\u017eimtumas krenta, bet vis dar yra gana auk\u0161tas, o vartojimas \u2013 ne\u012fprastai stiprus. Europos Komisija ir Lietuvos bankas prognozuoja 2\u20133 proc. BVP augim\u0105, spartesn\u012f atlyginim\u0173 nei kain\u0173 did\u0117jim\u0105 ir atsigauti pradedant\u012f eksport\u0105.<\/p>\n<p class=\"p1\">I\u0161 pirmo \u017evilgsnio ramu.<\/p>\n<p class=\"p1\">Ta\u010diau po \u0161iuo pavir\u0161iumi slypi tai, k\u0105 ekonomistai \u0161iandien \u012fvardija atsargiai: 2025-ieji bus paskutiniai metai, kai mus vis dar ne\u0161a ankstesni\u0173 sprendim\u0173 ir netik\u0117t\u0173 veiksni\u0173 sukurti impulsai. Pandemijos investicijos, imigracijos banga, infliacijos paskatintas vartojimas, itin dosni fiskalin\u0117 politika ir II pensij\u0173 pakopos i\u0161mok\u0173 \u012fliejimas suteik\u0117 ekonomikai amortizacijos pagalv\u0119. Ta\u010diau \u0161ios pagalv\u0117s n\u0117ra nei strukt\u016brin\u0117s, nei ilgalaik\u0117s. J\u0173 efektas bl\u0117sta.<\/p>\n<p class=\"p1\">Naujausi Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros skai\u010diai tai tik patvirtina. Tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f BVP, pa\u0161alinus sezono ir darbo dien\u0173 \u012ftak\u0105, suma\u017e\u0117jo 0,02 proc. ir siek\u0117 22,2 mlrd. eur\u0173. Realus metinis augimas dar i\u0161lieka 2,8 proc., ta\u010diau strukt\u016bra n\u0117ra d\u017eiuginanti: pramon\u0117 ir transportas traukiasi, eksportas ma\u017e\u0117ja 1,2 proc., o nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimas krinta 0,7 proc. Per devynis m\u0117nesius BVP pasiek\u0117 61,7 mlrd. eur\u0173 \u2013 tai rei\u0161kia, kad verslo bendruomen\u0117s puosel\u0117ta svajon\u0117 priart\u0117ti prie 100 mlrd. BVP tolsta, o augimas vis labiau priklausys nuo strukt\u016brini\u0173 sprendim\u0173, o ne nuo ciklini\u0173 srovi\u0173.<\/p>\n<p class=\"p1\">Naujausi darbo rinkos duomenys taip pat rodo pama\u017eu augan\u010di\u0105 \u012ftamp\u0105. Lapkrit\u012f nedarbo ir u\u017eimtumo komponentai pakilo po 0,3 balo \u2013 atitinkamai iki 99,8 ir 100,4, o tai rei\u0161kia, kad nedarbo prognoz\u0117s i\u0161lieka \u0161iek tiek pesimistin\u0117s. Registruoto nedarbo rodiklis augo dar labiau \u2013 1,7 balo iki 102, ir \u0161iemet jau vir\u0161ija pernyk\u0161\u010dio laikotarpio lyg\u012f.<\/p>\n<p class=\"p1\">U\u017eimtumo komponentas i\u0161lieka stabilus (102,3 balo), ta\u010diau jo augimo dinamika l\u0117tesn\u0117 nei ankstesniais metais.<\/p>\n<p class=\"p1\">Artimiausi\u0173 trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 prognoz\u0117s \u017eada tam tikr\u0105 stabilum\u0105 \u2013 nedarbas tur\u0117t\u0173 \u0161iek tiek ma\u017e\u0117ti, u\u017eimtumas did\u0117ti, ta\u010diau bendras vaizdas ai\u0161kus: darbo rinka neb\u0117ra tokia stipri kaip 2022\u20132023 m. cikle, ir tai dera su l\u0117tesne bendros ekonomikos trajektorija.<\/p>\n<p class=\"p1\">Tai ry\u0161kiausiai matyti energetikos srityje. Statisti\u0161kai Lietuva atrodo esanti tarp ma\u017eesni\u0173 elektros kain\u0173 \u0161ali\u0173 Europoje, bet pramon\u0117 gyvena visai kitokioje realyb\u0117je: daugelis \u012fmoni\u0173 \u012fstrigusios fiksuot\u0173 elektros sutar\u010di\u0173 ir tinklo dedam\u0173j\u0173 strukt\u016broje, kuri realiai rei\u0161kia mok\u0117jim\u0105 u\u017e praeit\u012f, o ne u\u017e \u0161iandien\u0105. Tuo metu Vokietija, pripa\u017einusi konkurencingo tarifo b\u016btinyb\u0119, juda politinio sprendimo d\u0117l stabilaus pramon\u0117s elektros krep\u0161elio link. Tokie ir pana\u0161\u016bs sprendimai ir nulems, kas \u012fgis prana\u0161um\u0105, taip pat kapitalo prieigos klausimai, kurie mus vis dar kaip niek\u0105 kit\u0105 tempia \u017eemyn.<\/p>\n<p class=\"p1\">Tai veda prie platesn\u0117s pramon\u0117s b\u016bkl\u0117s aptarimo. Naujausi duomenys rodo, kad euro zonos gamyba po ilgo s\u0105stingio imasi spartaus augimo plan\u0173 ir galvoja apie naujas atsargas, ta\u010diau Lietuvos pramon\u0117 \u012f \u0161i\u0105 faz\u0119 \u017eengia su pertekline energetine ir strukt\u016brine na\u0161ta. Gamybos atsigavimas Lietuvoje ne bus (jeigu bus) savaime suprantamas ir nat\u016bralus, o priklausys nuo geb\u0117jimo greitai spr\u0119sti s\u0105naud\u0173 ir investicij\u0173 klausimus.<\/p>\n<p class=\"p1\">B\u016btent \u010dia vis dar i\u0161lieka labai rimta pramon\u0117s susitraukimo rizika. Iki \u0161iol Lietuva augo visomis kryptimis \u2013 did\u0117jo u\u017eimtumas (per pastaruosius metus \u0117m\u0117 augti nedarbas), nepaisant d\u0117l geopolitikos tr\u016bkin\u0117jusi\u0173 grandini\u0173 pl\u0117t\u0117si eksporto baz\u0117, nesusitrauk\u0117 logistika ir itin didel\u012f prover\u017e\u012f demonstravo paslaug\u0173 sektorius.<\/p>\n<p class=\"p1\">Ta\u010diau kai 2026 m. i\u0161seks RRF efektas (kuris Lietuvoje nepalyginti silpnesnis nei pas kaimynus), o 2027\u20132028 m. brangs skolos aptarnavimas ir baigsis gynybos i\u0161imtys fiskalin\u0117se taisykl\u0117se, m\u016bs\u0173 pl\u0117tros perspektyvos taps ribotos. Ir turime jau dabar skubiai rinktis: \u017eengti \u012f auk\u0161tesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s pramon\u0119 arba susidurti su stagnuojan\u010dia strukt\u016bra. Pardavin\u0117ti \u017ealiavas ir darbo j\u0117g\u0105 arba gaminti galutin\u012f produkt\u0105. B\u016bti tik nesunkiai pakei\u010diama logistin\u0117 grandin\u0117s dalis arba tapti svariu gamybos grandin\u0117s pagrindu.<\/p>\n<p class=\"p1\">Nesame i\u0161tekli\u0173 gausi \u0161alis ir jau tikrai nebesame pigios darbo j\u0117gos \u0161alis. Tod\u0117l m\u016bs\u0173 pasirinkimai labai riboti. Kaip ir poky\u010diams skirtas laikas.<\/p>\n<p class=\"p1\">Vienas i\u0161 sektori\u0173, kur Lietuva turi real\u0173 potencial\u0105, yra gynybos pramon\u0117. Europa juda \u012f nauj\u0105 industrializacijos etap\u0105, kuriame kapitalo srautai bent de\u0161imtmet\u012f bus nukreipti \u012f amunicij\u0105, dvigubos paskirties technologijas, komponent\u0173 gamyb\u0105 ir tiekimo grandini\u0173 atk\u016brim\u0105. Tai esmin\u0117 sistemin\u0117 transformacija. Ar mes jai bent jau adekva\u010diai ruo\u0161iam\u0117s \u2013 vis dar klausimas.<\/p>\n<p class=\"p1\">Lietuva turi reik\u0161ming\u0173 kompetencij\u0173 optikos, lazeri\u0173, elektronikos, mechanikos, in\u017einerijos srityse. Ta\u010diau \u0161i\u0173 privalum\u0173 i\u0161naudojimas priklausys nuo to, ar geb\u0117sime sukurti leidim\u0173, infrastrukt\u016bros ir energetikos aplink\u0105, kuri konkuruot\u0173 ne tarpusavyje Baltijos \u0161alyse, o su did\u017eiosiomis ES ekonomikomis.<\/p>\n<p class=\"p1\">Jeigu \u0161io lango nei\u0161naudosime dabar, v\u0117liau jis gali b\u016bti tiesiog u\u017eimtas kit\u0173.<\/p>\n<p class=\"p1\">Geopolitinis kontekstas dar labiau sustiprina ekonomin\u0119 dimensij\u0105. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neseniai primin\u0117: \u201eNaujausios Rusijos raketos Madrid\u0105 ar London\u0105 pasieks tik penkiomis\u2013de\u0161im\u010dia minu\u010di\u0173 v\u0117liau nei Talin\u0105 ar Vilni\u0173. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 mes visi gyvename rytiniame flange.\u201c<\/p>\n<p class=\"p1\">\u0160i pastaba n\u0117ra retorika \u2013 ji apibr\u0117\u017eia Europos ekonomikos realyb\u0119. Saugojimo atstumas \u0161iandien yra matuojamas ne \u0161imtais kilometr\u0173, o minut\u0117mis. Tod\u0117l konkurencingumas tampa nebe vien s\u0105naud\u0173 funkcija \u2013 tai yra atsparumo funkcija. Energetika, logistika, investicijos ir pramon\u0117s politika tampa nacionalinio saugumo dalimi, o ne atskiromis politikos \u0161akomis.<\/p>\n<p class=\"p1\">\u0160alys, kurios tai supranta \u2013 Lenkija, Estija, Suomija \u2013 jau persiorientavo. Jos neb\u0117ra rinkos sek\u0117jos \u2013 jos pa\u010dios kuria savo konkurencin\u012f profil\u012f. Tod\u0117l j\u0173 2027\u20132028 m. perspektyvos \u0161iandien atrodo solidesn\u0117s, nei buvo prie\u0161 trejus metus.<\/p>\n<p class=\"p1\">Lietuva turi galimyb\u0119 \u017eengti tuo pa\u010diu keliu. Ta\u010diau \u0161i galimyb\u0117 n\u0117ra atvira neribot\u0105 laik\u0105. Prie\u0161ingai, laikrodis tiksi.<\/p>\n<p class=\"p1\">Tod\u0117l tikrasis klausimas n\u0117ra tai, ar 2026-ieji bus s\u0117kmingi. Jie bus. Klausimas \u2013 ar turime pakankamai politin\u0117s ir institucin\u0117s dr\u0105sos priimti sprendimus, kurie yra ne trumpalaikiai, ne populiar\u016bs, bet b\u016btini? Lietuva per pastaruosius trejus metus mat\u0117 nekasdienius veiksnius \u2013 pandemijos injekcijas, imigracijos bang\u0105, RRF pagalv\u0119, spart\u0173 vartojim\u0105. \u0160i\u0173 veiksni\u0173 efektas nyksta.<\/p>\n<p class=\"p1\">Tod\u0117l esmin\u0117 dilema yra \u0161i: ar geb\u0117sime pereiti nuo i\u0161orini\u0173 impuls\u0173 prie vidaus variklio? Ar galime kurti augim\u0105, kurio pagrindas \u2013 konkurencinga energetika, patikimas tranzitas, moderni pramon\u0117s strukt\u016bra ir gynybos pramon\u0117s paj\u0117gumai? Ar gal\u0173 gale atsakysime kaip nors \u012f migracijos poreikio, elektros energijos s\u0105naud\u0173, prieigos prie kapitalo, eksporto skatinimo, realisti\u0161kos u\u017esienio politikos, tvarumo ir kitus i\u0161\u0161\u016bkius? Nes dabar mes vis keliame klausimus ir bla\u0161kom\u0117s tarp \u012fvairaus spektro atsakym\u0173. Vien\u0105 dien\u0105 ra\u0161ome vienas taisykles, kit\u0105 dien\u0105 \u2013 kitas, ir tai tikrai nedaro m\u016bs\u0173 stipresni\u0173.<\/p>\n<p class=\"p1\">Dar pridedu mokes\u010di\u0173 politikos klausim\u0105. Nor\u0117t\u0173si i\u0161girsti tvirt\u0105 atsakym\u0105, kad poky\u010diai baig\u0117si ir galime prad\u0117ti dirbti, ai\u0161kiai jausdami \u017eem\u0119 po kojomis.<\/p>\n<p class=\"p1\">Tai n\u0117ra nei optimizmas, nei pesimizmas. Tai \u2013 atsakomyb\u0117s apibr\u0117\u017eimas. O atsakomyb\u0117, kaip ir konkurencingumas, n\u0117ra suteikiama. Ji pasirenkama.<\/p>\n<p>Kiti \u0161ios Rubrikos straipsniai:            <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevi\u010dius. \u017dygimanto Gedvilos \/ ELTA nuotrauka Lietuvos ekonomika 2025 metus palydi \u012fdomios b\u016bkl\u0117s:&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":53526,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[13065,13066,81,124,251,644,4753,13067,13068,5790,37,39,4474,36,38,40,46,4608],"class_list":{"0":"post-53525","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-2025-metai","9":"tag-2026-metai","10":"tag-business","11":"tag-darbo-rinka","12":"tag-eksportas","13":"tag-energetika","14":"tag-geopolitine-padetis","15":"tag-gresme-lietuvai","16":"tag-gresmes-lietuvai","17":"tag-investicijos","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lietuvos-ekonomika","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-verslas","25":"tag-vidmantas-janulevicius"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115655639548436194","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53525","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=53525"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/53525\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/53526"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=53525"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=53525"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=53525"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}