{"id":54016,"date":"2025-12-04T05:07:06","date_gmt":"2025-12-04T05:07:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/54016\/"},"modified":"2025-12-04T05:07:06","modified_gmt":"2025-12-04T05:07:06","slug":"ekspertai-apie-pensiju-reforma-paprasta-klaida-kuri-gali-sumazinti-jusu-ateities-pajamas-perpus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/54016\/","title":{"rendered":"Ekspertai apie pensij\u0173 reform\u0105: paprasta klaida, kuri gali suma\u017einti j\u016bs\u0173 ateities pajamas perpus"},"content":{"rendered":"<p>Si\u016blo neskub\u0117ti<\/p>\n<p>Lietuvos banko Finansinio ra\u0161tingumo centro vadov\u0117 dr. Viktorija Di\u010dpinigaitien\u0117, kalb\u0117dama apie laukian\u010dius pensij\u0173 kaupimo sistemos poky\u010dius, pirmiausia si\u016blo neskub\u0117ti ir gerai apgalvoti savo \u017eingsn\u012f \u2013 ar l\u0117\u0161as i\u0161siimti, ar kaupti toliau. Sprendim\u0105 palengvina ai\u0161kus suvokimas, koks tokio kaupimo tikslas.<\/p>\n<p>\u201eReikia prisiminti, kad antroje pensij\u0173 pakopoje kaupiamos l\u0117\u0161os skirtos palengvinti gyvenim\u0105 senatv\u0117je. Palyginti su kitomis, pavyzd\u017eiui, Skandinavijos, \u0161alimis, lietuviai vis dar kaupia per ma\u017eai, kad u\u017esitikrint\u0173 ori\u0105 senatv\u0119. Dabar Lietuvoje vidutin\u012f darbo u\u017emokest\u012f u\u017edirbantis \u017emogus, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f pensij\u0105, jeigu nekaups papildomai, gyvens i\u0161 ma\u017edaug 40 proc. buvusio atlyginimo. Tuo tarpu kitose Europos \u0161alyse senjorai vidutini\u0161kai gali tik\u0117tis 60\u201370 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173 siekian\u010dios pensijos\u201c, \u2013 primena ji.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/f3af9de7-4b43-4e1a-85d0-0ceaee26f075.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Senjoras\"\/>    <\/p>\n<p>Be to, \u201eSwedbank investicij\u0173 valdymo\u201c direktorius Tadas Gudaitis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad senstanti visuomen\u0117 rodo ai\u0161ki\u0105 problem\u0105 \u2013 \u201eSodros\u201c sistema, paremta dabartini\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173 \u012fmokomis, ateityje negal\u0117s u\u017etikrinti tokio paties pragyvenimo lygio, koks yra dabar. Tai \u2013 labai svarbi dedamoji sprendimo pri\u0117mimo procese, nes tai gali tur\u0117ti real\u0173 poveik\u012f kiekvienam kaupian\u010diajam.<\/p>\n<p>\u201e\u0160iandien vidutin\u0117 pakeitimo norma, rodanti, kiek pensija sudaro buvusio atlyginimo, siekia apie 45\u201347 procent\u0173. Lietuvos banko prognoz\u0117s rodo, kad 2050 m. ji gali suma\u017e\u0117ti iki ma\u017edaug 30 procent\u0173. Kitaip tariant, jei \u017emogus nieko papildomai nekaups, jo pensija gali sudaryti ma\u017eiau nei tre\u010ddal\u012f buvusi\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n<p>Tie, kurie \u0161iandien atsiims ir i\u0161leis II pakopoje sukauptas l\u0117\u0161as, ateityje grei\u010diausiai susidurs su daug didesne finansinio nesaugumo ir skurdo rizika. I\u0161leidus tai, k\u0105 kaupti truko de\u0161imtme\u010dius, antr\u0105 kart\u0105 sukaupti bus sunku ar net ne\u012fmanoma\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekovas ir pabr\u0117\u017eia, kad norint senatv\u0117je gyventi oriai, \u017emogus tur\u0117t\u0173 u\u017esitikrinti apie 70 proc. pajam\u0173, gaunam\u0173 iki pensijos. O tam neu\u017etenka net I ir II pensij\u0173 pakop\u0173 \u2013 rekomenduojama kaupti ir tre\u010diojoje.<\/p>\n<p>Jis taip pat papildo, kad sprendimui priimti dar yra begal\u0117 laiko, tod\u0117l nuspr\u0119sti neb\u016btina sulig sausio 1-\u0105ja, kada \u012fsigalios reforma: \u201eN\u0117ra jokio reikalo skub\u0117ti \u2013 tam gyventojams duoti dveji metai, iki 2027 m. gruod\u017eio 31 dienos.\u201c<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/0bd518c2-1753-465f-bb4a-20c006f89535.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"\u201eSwedbank investicij\u0173 valdymo\u201c direktorius Tadas Gudaitis\"\/>    <\/p>\n<p>Trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai<\/p>\n<p>Abu ekspertai sutaria, kad priimtas sprendimas atsiimti l\u0117\u0161as turi labai ai\u0161kiai pamatuojam\u0173 finansini\u0173 pasekmi\u0173. Vis\u0173 pirma, kaip jau buvo aptarta, akivaizdu, kad i\u0161\u0117mus sukauptas l\u0117\u0161as ir sustabd\u017eius kaupim\u0105 bei nesi\u0117mus joki\u0173 veiksm\u0173, pavyzd\u017eiui, savaranki\u0161ko investavimo, ateityje pensija bus ma\u017eesn\u0117. Taip pat T. Gudaitis pabr\u0117\u017eia, kad svarbu nepamir\u0161ti, jog pilnai nutraukiant kaupim\u0105 \u017emogus atgaus tik dal\u012f sukauptos sumos, nes valstyb\u0117s ir \u201eSodros\u201c sumok\u0117t\u0173 \u012fmok\u0173 dalis nukeliaus \u012f pastar\u0105j\u0105 \u2013 \u017emogus atgaus tik savo \u012fmokas ir prieaug\u012f.<\/p>\n<p>\u201eTod\u0117l j\u016bs\u0173 s\u0105skaitoje bus ma\u017eesn\u0117 suma, kuri\u0105 v\u0117l u\u017eauginti investuojant iki tokios, koki\u0105 \u0161iandien turite pensij\u0173 fonde, gali u\u017etrukti ne vienerius metus. Lygiai taip pat ir atsiimant 25 proc. sumos, suma\u017e\u0117s j\u016bs\u0173 pensij\u0173 fonde likusi suma bei dar sumok\u0117site 3 proc. mokest\u012f valstybei. <\/p>\n<p>Tad reikia \u012fvertinti, ar praradimai n\u0117ra didesni, nei gaunama nauda, ar j\u016bs\u0173 savaranki\u0161ko kaupimo planas tikrai labiau apsimok\u0117s ilgalaik\u0117je perspektyvoje. Pavyzd\u017eiui, jeigu iki pensijos lik\u0119 nedaug met\u0173, prarasti toki\u0105 sukaupt\u0105 dal\u012f gali b\u016bti pakankamai skausminga\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekovas.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/1764824826_882_0cbe38d9-f173-4506-9c3a-a5ea09b41773.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Grynieji pinigai\"\/>    <\/p>\n<p>Kalbant apie savaranki\u0161k\u0105 kaupimo plan\u0105, T. Gudaitis pabr\u0117\u017eia, kad der\u0117t\u0173 atsakingai paskai\u010diuoti, ar asmuo geb\u0117s kaupti taip, kad jam tai daryti apsimok\u0117s labiau, nei pasirinkus toliau kaupti antroje pensij\u0173 pakopoje.<\/p>\n<p>\u201eI\u0161\u0117jus i\u0161 antros pakopos valstyb\u0117 prie j\u016bs\u0173 kaupimo nebeprisid\u0117s (kitais metais valstyb\u0117s skatinamoji \u012fmoka per metus jau gali siekti daugiau nei 400 eur\u0173), kiti investavimo instrumentai gali tur\u0117ti didesnius paslaugos mokes\u010dius, o nuo investicinio prieaugio papildomai teks mok\u0117ti gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokest\u012f, kurio n\u0117ra kaupiant antrojoje pakopoje. Taip pat reikia \u012fvertinti ir numatom\u0105 gr\u0105\u017eos bei rizikos santyk\u012f, investicij\u0173 diversifikacij\u0105 \u2013 juk nenor\u0117tum\u0117te, kad visos atsiimtos l\u0117\u0161os, nukreipus jas \u012f kitus instrumentus, staiga \u201esudegt\u0173\u201c.<\/p>\n<p>Galiausiai, reikia numatyti ir investicin\u0117s rizikos ma\u017einimo priemones art\u0117jant pensijai, pasiry\u017eti kaupti disciplinuotai. Visk\u0105 sud\u0117jus savaranki\u0161kas kaupimas gali pasirodyti ne tokia jau ir patrauklia alternatyva antrajai pakopai, kuri i\u0161 ties\u0173 turi daug prana\u0161um\u0173 ir, mano \u012fsitikinimu, daugeliui \u017emoni\u0173 yra efektyviausias ir papras\u010diausias, r\u016bpes\u010di\u0173 nekeliantis b\u016bdas kaupti pensijai\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s finans\u0173 ekspertas.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/07fd43c1-6d22-4e5c-bed0-797cd0668229.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Senjor\u0117\"\/>    <\/p>\n<p>Dr. V. Di\u010dpinigaitien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad atsiimti l\u0117\u0161as b\u016bt\u0173 racionalu tik tokiu atveju, jei yra svari\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, rimt\u0173 sveikatos problem\u0173, o pinigai tikrai reikalingi duotuoju momentu. T. Gudaitis priduria, kad l\u0117\u0161\u0173 atsi\u0117mim\u0105 gal\u0117t\u0173 svarstyti ir tie, kuri\u0173 realus poreikis yra svarbesnis u\u017e papildomas pajamas po keliolikos met\u0173. Pavyzd\u017eiui, jei asmuo patyr\u0117 didel\u012f pajam\u0173 \u0161ok\u0105 ar netik\u0117tas b\u016btin\u0105sias i\u0161laidas, kurioms prie\u0161ingu atveju reik\u0117t\u0173 brangiai skolintis. <\/p>\n<p>\u201eTaip pat tie, kurie turi auk\u0161t\u0105 finansin\u012f ra\u0161tingum\u0105, ai\u0161k\u0173 ilgalaik\u012f investavimo plan\u0105 ir gali \u012frodyti sau skai\u010diais, kad pasirinkt\u0173 priemoni\u0173 gr\u0105\u017ea po mokes\u010di\u0173 ir mokes\u010di\u0173 u\u017e valdym\u0105, \u012fmok\u0173 drausm\u0117s ir rizikos valdymo s\u0105naud\u0173 ilguoju laikotarpiu bus didesn\u0117 nei antrojoje pakopoje, kur dar prisideda valstyb\u0117s paskata ir palanki mokestin\u0117 aplinka\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia jis.<\/p>\n<p>Estijos patirtis \u2013 pamoka Lietuvos gyventojams<\/p>\n<p>2021-\u0173j\u0173 prad\u017eioje Estijoje taip pat buvo atverta antros pakopos pensij\u0173 fond\u0173 skrynia, i\u0161 kurios Estijos pilie\u010diams buvo leista i\u0161siimti sukauptas l\u0117\u0161as. Iki tol pilname\u010diams estams, gimusiems 1983 metais ir v\u0117liau, dalyvavimas \u0161ioje pakopoje buvo privalomas. Ta\u010diau po reformos \u0161i prievol\u0117 buvo panaikinta ir Estijos gyventojai gal\u0117jo pasirinkti \u2013 ar t\u0119sti kaupim\u0105, ar i\u0161sigryninti sukauptus pinigus, o galb\u016bt perkelti juos \u012f III pakopos fondus. Ma\u017edaug tre\u010ddalis dalyvi\u0173 pasirinko pasitraukti, o bendra i\u0161siimt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 suma buvo stulbinanti.<\/p>\n<p>Tad \u0161tai Estijos pavyzdys gali b\u016bti puikus atspirties ta\u0161kas, siekiant \u012fvertinti galimas pasekmes \u0161alies ekonomikai. T. Gudaitis ai\u0161kina, kad Lietuvoje antrosios pakopos pensij\u0173 fonduose gyventojai yra sukaup\u0119 apie 10 mlrd. eur\u0173, o tai yra reik\u0161minga suma, kurios net ir dalis, \u012fsiliejusi \u012f ekonomik\u0105, gali tur\u0117ti pasekmi\u0173. <\/p>\n<p>\u201eEstijos patirtis parod\u0117, kad \u017emon\u0117s da\u017enai link\u0119 veikti impulsyviai, kai atsiranda galimyb\u0117 greitai gauti pinig\u0173. Reik\u0161minga dalis gyventoj\u0173, atsi\u0117musi\u0173 savo l\u0117\u0161as, jas panaudojo vartojimui \u2013 tai trumpam paskatino \u0161alies ekonomik\u0105, ta\u010diau ilgalaik\u0117je perspektyvoje padidino rizik\u0105 d\u0117l ma\u017eesni\u0173 pensij\u0173 ateityje. Be to, staigiai \u012f ekonomik\u0105 \u012flieti pinigai paskatino ir infliacij\u0105 \u2013 tad gyventojams prek\u0117s ir paslaugos pabrango, o j\u0173 atsiimt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 vert\u0117 \u2013 suma\u017e\u0117jo. Taigi, tai nebuvo teigiamas rei\u0161kinys, kai \u017emon\u0117s pasitraukia i\u0161 kaupimo d\u0117l trumpalaikio vartojimo \u2013 tai suma\u017eino j\u0173 ilgalaik\u012f finansin\u012f saugum\u0105. Tod\u0117l Estijos ekonomistai iki \u0161iol tai \u012fvardija kaip klaid\u0105\u201c, \u2013 teigia T. Gudaitis.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto Dr. V. Di\u010dpinigaitien\u0117 priduria, kad pana\u0161us scenarijus \u012f Estijos Lietuvoje b\u016bt\u0173 juntamas per vartojim\u0105, ta\u010diau poveikis bus trumpalaikis.<\/p>\n<p>\u201eVartojimo pagyv\u0117jimas Lietuvos BVP augim\u0105 2026 m. gali paspartinti ma\u017edaug 0,5 proc. punkto. Vis d\u0117lto tai bus vienkartinis poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto l\u0117\u010diau nei b\u016bt\u0173 augusi be \u0161ios reformos. Poky\u010di\u0173 \u012ftaka infliacijai labiau jausis 2026 m. ir bus ribota \u2013 kainas padidins apie 0,2 proc. punkto, poveikis maisto ar kit\u0173 preki\u0173 kainomis taip pat netur\u0117t\u0173 b\u016bti reik\u0161mingai didesnis\u201c, \u2013 prognozuoja ji.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/cc26674e-b192-4da5-ac9a-f0034331a681.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Lietuvos banko Finansinio ra\u0161tingumo centro vadov\u0117 dr. Viktorija Di\u010dpinigaitien\u0117\"\/>    <\/p>\n<p>Ji priduria, kad galimyb\u0117 atsiimti l\u0117\u0161as tur\u0117t\u0173 paveikti ir nekilnojamojo turto (NT) rink\u0105: \u201eKalbant apie  NT kainas, remiantis m\u016bs\u0173 atliktais skai\u010diavimais, ir atsi\u017evelgiant \u012f skirtingas prielaidas apie galim\u0105 gyventoj\u0173 polink\u012f i\u0161 antros pensij\u0173 pakopos atsiimti l\u0117\u0161as ir jas naudoti NT pirkimui, m\u016bs\u0173 vertinimu, 2026\u20132027 m. b\u016bsto paklausa gal\u0117t\u0173 b\u016bti 3\u201310 procentais didesn\u0117.\u201c<\/p>\n<p>Galimos alternatyvos kaupimui<\/p>\n<p>Visgi kad ir kok\u012f sprendim\u0105 priimt\u0173 gyventojai, ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad net ir atsiradus galimybei atsiimti l\u0117\u0161as, poreikis kaupti senatvei i\u0161lieka. Tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindin\u0117 siun\u010diama \u017einut\u0117 gyventojams. O pasirinkim\u0173, kur alokuoti atsiimtas l\u0117\u0161as, \u2013 nestinga.<\/p>\n<p>\u201ePriemoni\u0173 pasirinkimas yra gana platus, ta\u010diau priklauso nuo individuali\u0173 atvej\u0173: tre\u010dioji pensij\u0173 pakopa, investiciniai fondai, bir\u017eoje prekiaujami fondai (ETF), akcijos, obligacijos ir pan. Svarbiausia \u2013 kad pinigai neatitekt\u0173 suk\u010diams, kurie tikrai bandys juos i\u0161vilioti. <\/p>\n<p>D\u0117l to sprendim\u0105 investuoti reikia priimti \u012fsigilinus, i\u0161sinagrin\u0117jus alternatyvas ir jokiu b\u016bdu nesivadovauti emocijomis, neskub\u0117ti. Be to, vengti pasi\u016blym\u0173 gauti greit\u0105 peln\u0105 be jokios rizikos ir neinvestuoti \u012f finansines priemones, kuri\u0173 nesuprantate\u201c, \u2013 sako dr. V. Di\u010dpinigaitien\u0117. Norintiems prad\u0117ti investuoti Lietuvos bankas pareng\u0117 ir 10 paskait\u0173 cikl\u0105. Jas galite rasti <a rel=\"noopener nofollow\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=2TDj36-oOO8&amp;list=PLWAzIsrJ5PKgBRKKltsNSm-oY1ydVJPSe\" data-rel-date-range=\"[]\">\u010dia<\/a>.<\/p>\n<p>       <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/9058d0b6-de97-4da2-823d-4a5cc8e0323e.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Grynieji pinigai\"\/>    <\/p>\n<p>T. Gudai\u010dio teigimu, jei \u017emogus nuspr\u0119st\u0173 i\u0161siimti sukauptas l\u0117\u0161as i\u0161 antrosios pakopos, viena i\u0161 alternatyv\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti tre\u010dioji pensij\u0173 pakopa. Ji, ai\u0161kina pa\u0161nekovas, suteikia dar didesn\u012f lankstum\u0105 ir gali b\u016bti papildoma asmenin\u0117mis ir darbdavio \u012fmokomis: \u201eJi leid\u017eia savaranki\u0161kai pasirinkti \u012fmok\u0173 dyd\u012f ir da\u017enum\u0105, ji yra ma\u017eiau priklausoma nuo valstyb\u0117s politikos sprendim\u0173, n\u0117ra privalomas anuitetas sulaukus pensijos.\u201c<\/p>\n<p>Vis tik T. Gudaitis pabr\u0117\u017eia, kad efektyviausias sprendimas b\u016bt\u0173 kaupim\u0105 diversifikuoti.<\/p>\n<p>\u201eDaugeliui gyventoj\u0173 b\u016bt\u0173 naudinga diversifikuoti savo kaupim\u0105 pensijai i\u0161laikant ir kaupim\u0105 II-ojoje, ir kaupiant III-joje pensij\u0173 pakopose. Taip pat verta pasvarstyti papildomai savaranki\u0161kai investuoti \u012f kitus gyventojui priimtinos gr\u0105\u017eos ir rizikos santyk\u012f si\u016blan\u010dius instrumentus. Dar nor\u0117t\u0173si paskatinti jaunim\u0105 prad\u0117ti kaupti atei\u010diai kuo anks\u010diau, nes laikas yra kaupimo s\u0105jungininkas \u2013 jis leid\u017eia kapitalui augti ir pasinaudoti sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efektu, kai u\u017edirbtos pal\u016bkanos pa\u010dios pradeda generuoti naujas pal\u016bkanas, tod\u0117l investicijos ar santaupos ilgainiui auga vis spar\u010diau\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Si\u016blo neskub\u0117ti Lietuvos banko Finansinio ra\u0161tingumo centro vadov\u0117 dr. Viktorija Di\u010dpinigaitien\u0117, kalb\u0117dama apie laukian\u010dius pensij\u0173 kaupimo sistemos poky\u010dius,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":54017,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,2884,13129,32,33,37,39,36,38,40,23,22,1506,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-54016","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-ii-pensiju-pakopa","15":"tag-kaupimas-pensijai","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pensija","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115659567732092778","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54016","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54016"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54016\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54017"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54016"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54016"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54016"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}