{"id":54673,"date":"2025-12-04T18:14:17","date_gmt":"2025-12-04T18:14:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/54673\/"},"modified":"2025-12-04T18:14:17","modified_gmt":"2025-12-04T18:14:17","slug":"verkiantiems-kad-prie-ruso-buvo-geriau-atsako-pamirsote-apie-kelnaitese-slepta-mesa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/54673\/","title":{"rendered":"Verkiantiems, kad \u201eprie ruso buvo geriau\u201c, atsako: pamir\u0161ote apie kelnait\u0117se sl\u0117pt\u0105 m\u0117s\u0105?"},"content":{"rendered":"

B\u016btent taip da\u017eniausiai atsitinka, vie\u0161ojoje erdv\u0117je eilin\u012f kart\u0105 pasirod\u017eius straipsniams ar diskusijoms apie sovietmet\u012f. Paprastai \u0161iuo atveju publika pasiskirsto \u012f dvi diametraliai prie\u0161ingas puses \u2013 tie, kurie sovietmet\u012f<\/a> link\u0119 idealizuoti, ir tie, kurie sovietmet\u012f mato vien tik kaip blog\u012f, kuriame es\u0105 visi\u0161kai nieko gero nebuvo. T\u0173, kurie b\u016bt\u0173 \u201eper vidur\u012f\u201c, \u012fprastai b\u016bna ma\u017euma ir jie da\u017eniausiai tokiose diskusijose, kuriose rasti kompromiso prakti\u0161kai ne\u012fmanoma, nedalyvauja.<\/p>\n

Visada pasisakau u\u017e tai, kad bet kokia diskusija remt\u0173si konkre\u010diais asmeniniais pavyzd\u017eiais, o ne abstrak\u010diais samprotavimais. Tad eilin\u012f kart\u0105 socialiniuose tinkluose pasirod\u017eius diskusijai apie sovietmet\u012f, bandysiu per savo pa\u010dios asmeninius pavyzd\u017eius paneigti t\u0173, kuriems \u201eprie ruso buvo geriau\u201c, s\u0105moningai ar d\u0117l atminties sprag\u0173 kuriamus mitus.<\/p>\n

Prad\u0117ti nor\u0117\u010diau nuo labai da\u017enai aptinkamo mito.<\/p>\n

\"\u201eSpalini\u0173\u201c <\/p>\n

Mitas Nr. 1: sovietme\u010diu visi tur\u0117jo butus ir juos vald\u017eia dalino \u201eveltui\u201c<\/p>\n

Tai yra net ne mitas, o absoliutus melas.<\/p>\n

Sovietme\u010diu buvo did\u017eiulis gyvenamojo b\u016bsto tr\u016bkumas, tad, bandydama ka\u017ekaip spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, vald\u017eia \u0117m\u0117 statyti vadinamuosius bendrabu\u010dius. Ma\u017e\u0105 vargan\u0105 kambar\u012f juose da\u017eniausiai gaudavo jauni technin\u0117s krypties specialistai bei dideli\u0173 gamykl\u0173 darbininkai. Apie gyvenimo s\u0105lygas tokiuose bendrabu\u010diuose su bendrom virtuv\u0117m ir su pertr\u016bkiais veikian\u010diais bendrais ap\u0161nerk\u0161tais du\u0161ais nekalb\u0117siu \u2013 kas gyveno, tas \u017eino. Vieni\u0161i, beje, juose gyvendavo ne po vien\u0105, o po kelis kambaryje ir tik jaunai \u0161eimai nusi\u0161ypsodavo \u201elaim\u0117\u201c gauti atskir\u0105 kambar\u0117l\u012f. Nors \u017einau atvej\u012f, kai jauna \u0161eima su viengungiu buvo priversta glaustis viename kambaryje, j\u012f su u\u017euolaida padalin\u0119 \u012f dvi dalis.<\/p>\n

Ta\u010diau kur kas blogesn\u0117 pad\u0117tis lauk\u0117 humanitarin\u0117s pakraipos specialist\u0173, kuri\u0173 dauguma net ir toki\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 savo darbin\u0117s veiklos prad\u017eioje netur\u0117davo, nes bibliotekos, mokyklos ar kitos biud\u017eetin\u0117s \u012fstaigos bendrabu\u010di\u0173 arba netur\u0117jo, arba juose viet\u0173 visiems neu\u017etekdavo.<\/p>\n

B\u016btent taip atsitiko ir man.<\/p>\n

Baigusi Vilniaus universitete \u017eurnalistikos studijas, dirbti prad\u0117jau tuometiniame televizijos ir radijo komitete. Komitetas tur\u0117jo, beje, labai neblog\u0105 bendrabut\u012f, ta\u010diau man buvo pasakyta, jog viet\u0173 jame n\u0117ra. Su kursioke per vargus Antakalnyje i\u0161sinuomojome vien\u0105 kambar\u012f bendrame 3 kambari\u0173 bute kartu su \u0161eimininkais. Toki\u0173 dalyk\u0173, kaip atskiro buto nuoma, sovietme\u010diu niekas net nesapnavo, nes laisv\u0173 but\u0173 tiesiog nebuvo. K\u0105 rei\u0161kia gyventi dviems jaunoms merginoms su svetima trij\u0173 asmen\u0173 \u0161eima viename chru\u0161\u010diovk\u0117s tipo bute \u2013 nepasakosiu, patys galite nesunkiai \u012fsivaizduoti.<\/p>\n

Po kuri laiko i\u0161tek\u0117jau ir gr\u012f\u017eau gyventi \u012f Klaip\u0117d\u0105 pas vyr\u0105. \u010cia \u2013 ta pati situacija: gyventi n\u0117ra kur. A\u010di\u016b Dievui, uo\u0161viai jau tur\u0117jo 3 kambari\u0173 but\u0105, tad apsigyvenome pas juos. Penki \u017emon\u0117s (buvo dar moksleivis vyro brolis) \u2013 48 kv. metr\u0173 bute. Pagal dabartinius standartus \u2013 sunkiai \u012fsivaizduojama situacija, bet mes vis tiek d\u017eiaug\u0117m\u0117s, kad turime savo kambar\u012f ir kad nereikia nuomotis buto kartu su \u0161eimininkais, kaip teko ne vienam mano tuometiniam pa\u017e\u012fstamam. Beje, ne vienas mano pa\u017e\u012fstamas jau su savo ma\u017eame\u010diais vaikais pana\u0161iomis s\u0105lygomis ma\u017euose buteliuose kartu su savo t\u0117vais gyveno ne vienerius metus, t.y., kol sulaukdavo jau nuosavo i\u0161ganingojo buto.<\/p>\n

\"Sovietme\u010diu <\/p>\n

Jaunimui reikt\u0173 suprantamai paai\u0161kinti, kaip b\u016bdavo \u201eveltui\u201c, kaip m\u0117gsta pabr\u0117\u017eti sovietme\u010dio gerb\u0117jai, tuo metu skirstomi butai.<\/p>\n

Pirmasis etapas, jei pasisek\u0117, kaip min\u0117ta, buvo bendrabutis. Gavusi kambar\u012f jame, jauna specialist\u0173 \u0161eima, jei dirbo, pvz., kokiuose \u201eTriny\u010diuose\u201c ar kitame dideliame fabrike, b\u016bdavo pastatoma \u012f eil\u0119 jau butui gauti. Priklausomai nuo gamyklos finansini\u0173 paj\u0117gum\u0173, atskiro buto galima buvo tik\u0117tis sulaukti geriausiu atveju per kokius 5-7 metus, nors \u012fprastai tekdavo laukti gerokai ilgiau.<\/p>\n

Pvz., mano t\u0117tis, dirb\u0119s tuometin\u0117je did\u017eiul\u0117je autotransporto \u012fmon\u0117je vairuotoju, dviej\u0173 pereinam\u0173 34 kv. m kambari\u0173 buto (be patogum\u0173, tik su \u0161altu vandeniu) \u017dvejybos uosto rajone sulauk\u0117 lyg ir po 15 met\u0173 stov\u0117jimo eil\u0117je. Mes su mama ir sese tuo metu gyvenome kaime, o t\u0117t\u012f matydavome tik sekmadieniais. Kai pagaliau persikraust\u0117me \u012f Klaip\u0117d\u0105, tas varganas butelis Mituvos g. \u0161alia uosto man, pripratusiai prie kaimo lauk\u0173, piev\u0173 ir erdvaus kiemo, primin\u0117 kal\u0117jim\u0105, bet jame keturiese teko glaustis ne vienerius metus, kol su sese i\u0161vykome studijuoti. Mama su t\u0117\u010diu jame gyveno iki pat nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, kai t\u0105 nam\u0105 nugriov\u0117, ir pagaliau mano \u0161eima, kaip registruota pas t\u0117vus, sulauk\u0117 savo atskiro buto. Man tada buvo 39-eri.<\/p>\n

\"Tai <\/p>\n

Kitas b\u016bdas sovietme\u010diu \u012fsigyti jau nuosav\u0105, ne valdi\u0161k\u0105 but\u0105 buvo galimyb\u0117 savo l\u0117\u0161omis pasistatyti vadinam\u0105j\u012f kooperatin\u012f but\u0105. Ta\u010diau tai sau gal\u0117jo leisti tik nedaugelis, t.y. tie, kuri\u0173 t\u0117vai buvo turtingi, o toki\u0173 sovietme\u010diu nebuvo daug, nebent t\u0117vai priklaus\u0117 partinei nomenklat\u016brai ar u\u017e\u0117m\u0117 kitas auk\u0161tas vadovaujan\u010dias pareigas. Tarp mano tuometini\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 toki\u0173 nepamenu, o \u012fsigijusieji kooperatin\u012f but\u0105 jaut\u0117si es\u0105 privilegijuoti visuomen\u0117s nariai, nes j\u0173 butai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 priklaus\u0117 jiems. Tuo metu gavusieji valdi\u0161kus butus nebuvo j\u0173 tikrieji \u0161eimininkai, u\u017e \u012fvairius pa\u017eeidimus vald\u017eia gal\u0117jo juos bet kada i\u0161 \u017emogaus atimti.<\/p>\n

O tvirtinti, kad butas gautas \u201eveltui\u201c, gali tik visi\u0161ki naivuoliai arba nesuvokiantys, kas buvo vadinamoji \u201eplanin\u0117\u201c ekonomika: valdi\u0161k\u0173 but\u0173 s\u0105naudos buvo gudriai \u012fkalkuliuotos \u012f \u017emoni\u0173 tuometinius varganus atlyginimus. Be to, toks butas, kaip ir ma\u017eos algos, \u017emog\u0173 visam laikui priri\u0161davo prie vietos, nes valdi\u0161ko buto parduoti nebuvo galima, net ir j\u0173 keitim\u0105 (ma\u017eesnio \u012f didesn\u012f ar atvirk\u0161\u010dia) tur\u0117jo palaiminti Vykdomasis komitetas: taip vald\u017eia gyventojus laik\u0117 ant trumpo pavad\u017eio, jiems to da\u017enu atveju net ne\u012ftariant.<\/p>\n

Dar viena palyginti nedidel\u0117 \u017emoni\u0173 dalis po karo ir v\u0117liau pasinaudojo galimybe miestuose vald\u017eios i\u0161skirtuose \u017eem\u0117s plotuose savo l\u0117\u0161omis pasistatyti nuosavus namus. Tad ir jiems, ir v\u0117liau jau j\u0173 suaugusiems vaikams tokiu b\u016bdu pavyko i\u0161spr\u0119sti gyvenamosios vietos problem\u0105. Klaip\u0117doje taip atsirado Ma\u017easis kaimelis, Melnrag\u0117 ar nema\u017eas nuosav\u0173 nam\u0173 kvartalas \u012f rytus nuo Mokyklos gatv\u0117s.<\/p>\n

Neatmes\u010diau, jog b\u016btent \u201ekooperatininkai\u201c bei nuosav\u0173 nam\u0173 tur\u0117tojai ir m\u0117gsta skleisti dezinformacij\u0105 apie es\u0105 \u201epuik\u0173\u201c gyventoj\u0173 apr\u016bpinim\u0105 butais sovietme\u010diu: patys to nepatyr\u0119, jie i\u0161 ties\u0173 galb\u016bt gal\u0117jo ir ne\u017einoti tikrosios pad\u0117ties, nors man asmeni\u0161kai sunku tuo patik\u0117ti.<\/p>\n

Mitas Nr. 2: sovietme\u010diu maistas buvo sveikas ir skanus<\/p>\n

Prad\u0117ti pirmiausia reikt\u0173 nuo to, jog maisto, juoba gero, sovietme\u010diu katastrofi\u0161kai tr\u016bko. Lietuvoje bei kitose Baltijos \u0161alyse pad\u0117tis dar daugiau ma\u017eiau buvo paken\u010diama, o \u0161tai Rusijoje \u017emon\u0117s tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme badaudavo. Bet mes ne apie Rusij\u0105.<\/p>\n

Pieno bei duonos gamini\u0173 Lietuvoje tikrai sovietme\u010diu netr\u016bko. \u017dinoma, \u0161i\u0173 produkt\u0173 pasirinkimas buvo labai skurdus, lyginant su dabartine situacija, retkar\u010diais vien\u0173 ar kit\u0173 gamini\u0173, pvz., sviesto, var\u0161k\u0117s, pritr\u016bkdavo, bet, pasikartosiu, i\u0161 esm\u0117s \u0161i\u0173 gamini\u0173 pakako.<\/p>\n

Kur kas blogesn\u0117 pad\u0117tis buvo d\u0117l galimyb\u0117s apsir\u016bpinti m\u0117sa, jos gaminiais ir vaisiais bei dar\u017eov\u0117m. Kai \u201ei\u0161mesdavo\u201c geresn\u0117s m\u0117sos, parduotuv\u0117se nusidriekdavo kilometrin\u0117s eil\u0117s. Pamenu, kaip mama kart\u0105 gr\u012f\u017eo labai pikta i\u0161 parduotuv\u0117s, nes prie\u0161 pat jos nos\u012f pasibaig\u0117 \u201elabai geri kauliukai\u201c. Dar\u017eov\u0117s da\u017enokai b\u016bdavo ir apipuvusios, ir apvytusios, o vaisi\u0173 pasirinkimas buvo labiau nei skurdus. Pamenu, kaip prie\u0161 vienus naujuosius metus, prastov\u0117jusi eil\u0117je gal valand\u0105 laiko, taip ir negavau nusipirkti apelsin\u0173 \u2013 j\u0173 neliko.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Tas bjaurus bevilti\u0161kumo jausmas, kai ne kart\u0105 yra tek\u0119 gr\u012f\u017eti i\u0161 parduotuv\u0117s tu\u0161\u010diomis, nes vien\u0173 ar produkt\u0173 tiesiog nelikdavo, man yra vienas i\u0161 pa\u010di\u0173 nemaloniausi\u0173 sovietme\u010dio prisiminim\u0173. Nuolat jausti elementariam \u017emogaus poreiki\u0173 patenkinimui skirt\u0173 preki\u0173 ar paslaug\u0173 tr\u016bkum\u0105 yra ne kas kita, kaip \u017emogi\u0161kojo orumo pa\u017eeminimas, ir j\u012f pa\u010diais \u012fvairiausiais b\u016bdais, deja, yra tek\u0119 patirti ne kart\u0105.<\/p>\n

Apie toki\u0173 \u0161iandien \u012fprast\u0173 produkt\u0173, kaip kava, konservuoti \u017eirneliai ar majonezas deficit\u0105 net neverta kalb\u0117ti. Kaip ir apie daugelio ne maisto preki\u0173 (bat\u0173, patalyn\u0117s, net tualetinio popieriaus) tr\u016bkum\u0105.<\/p>\n

Tiesa, kai kas ir \u0161it\u0105 egzistavus\u012f deficit\u0105 sugeba pateikti kaip privalum\u0105, o ne tr\u016bkum\u0105: es\u0105 d\u0117l to anuometin\u0117s moterys buvo i\u0161radingos, sau ir vaikams mezg\u0117 bei siuvo r\u016bbus, sugeb\u0117davo visuotinio deficito laikais suruo\u0161ti i\u0161taigingas vai\u0161es ir kt. I\u0161 dalies galima b\u016bt\u0173 su tuo sutikti, ta\u010diau prie\u0161 \u0161ventes lakstyti i\u0161 vienos parduotuv\u0117s \u012f kit\u0105, tikintis, kad galb\u016bt \u201ei\u0161met\u0117\u201c kokio nors deficito, toli gra\u017eu nebuvo mano m\u0117gstamiausias u\u017esi\u0117mimas. Kaip ir tris valandas stov\u0117ti eil\u0117je prie \u010deki\u0161k\u0173 bat\u0173, kuri\u0173 tinkamo dyd\u017eio galiausiai irgi neliko..<\/p>\n

Ta\u010diau to, jog lietuviai nuo sen\u0173 laik\u0173 buvo suman\u016bs ir i\u0161radingi, nepaneigsi. Dalis tuo metu miestuose gyvenusi\u0173 tautie\u010di\u0173 tur\u0117jo \u201esavo\u201c kaimus \u2013 t\u0117vus ar gimines, gyvenusius kaime ir auginusius gyvulius, bulves, burokus ir kitas dar\u017eoves. B\u016btent jie ir pad\u0117davo miestie\u010diams apsir\u016bpinti kokybi\u0161kesniu maistu. Rudenini\u0173 bulvi\u0173 kasimo pas gimines talkas, ko gero, galima b\u016bt\u0173 pripa\u017einti sovietme\u010dio \u201etautiniu paveldu\u201c\u2026<\/p>\n

Dar vienas apsir\u016bpinimo \u201egera m\u0117sa\u201c b\u016bdas gyvenusiems mieste buvo pirkti i\u0161 po skverno pas tuos, kurie dirbo m\u0117sos kombinate ir kurie t\u0105 m\u0117s\u0105 tiesiog pavogdavo, i\u0161ne\u0161dami pro \u201eprachadn\u0105j\u0105\u201c j\u0105 apsivynioj\u0119 apie liemen\u012f po drabu\u017eiais ar pasl\u0117p\u0119 apatiniuose r\u016bbuose, pvz., kelnait\u0117se.<\/p>\n

Dalis miestie\u010di\u0173 arba tiesiogiai, arba per pa\u017e\u012fstamus geresne m\u0117sa ir jos gaminiais apsir\u016bpindavo b\u016btent tokiu b\u016bdu, \u017einoma, gerokai permok\u0117dami \u201egeradariams\u201c.<\/p>\n

Be to, kadangi \u012fvairesnio, skanesnio maisto labai tr\u016bko, tad pavykus \u201egauti\u201c, pvz., geresni\u0173 de\u0161reli\u0173 ar sardeli\u0173, jos atrod\u0117 kaip skaniausias dalykas pasaulyje, tad ir dabar soviet\u0173 nostalgikai tai pateikia kaip es\u0105 gero, sveiko sovietinio maisto \u012frodym\u0105.<\/p>\n

\u0160ia proga \u2013 \u0161uolis \u012f vien\u0105 prisiminim\u0105. Sovietme\u010diu man su ekskursija buvo kart\u0105 pavyk\u0119 i\u0161vykti \u012f tuometines socialistines Bulgarij\u0105 ir Rumunij\u0105. Sofijoje nusipirkusi led\u0173 ir j\u0173 paragavusi, pasijutau lyg devintame danguje \u2013 tokio ne\u012ftik\u0117tino skanumo jie man tada pasirod\u0117. Mes gi, netur\u0117dami galimyb\u0117s savo maisto produkt\u0173 su niekuo palyginti, buvome \u012fsitikin\u0119, jog, pavyzd\u017eiui, lietuvi\u0161kas plombyras ar de\u0161rel\u0117s yra skaniausios pasaulyje. D\u0117l to dalis prierusobuvogeriau atstov\u0173 iki \u0161iol laikosi \u012fsikib\u0119 \u0161io mito.<\/p>\n

\"VU <\/p>\n

Mitas Nr.3 : sovietme\u010diu \u017emoni\u0173 moral\u0117 ir dorov\u0117 buvo auk\u0161tesn\u0117<\/p>\n

B\u016btent tai viename portale skelbtoje publikacijoje akcentavo viena moteris. \u012edomu, kaip ir kokiu \u201eprietaisu\u201c ji t\u0105 \u201emoral\u0119\u201c i\u0161matavo? Kaip vien\u0105 i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 ji pateik\u0117 gyvenim\u0105 student\u0173 bendrabu\u010diuose, kuriuose grie\u017etos pri\u017ei\u016br\u0117tojos saugojo merginas nuo \u012fvairi\u0173 paklydim\u0173 (neleisdavo pas jas vaikin\u0173) ir es\u0105 d\u0117l to merginos buvo doros, saugojo savo nekaltyb\u0119 iki vestuvi\u0173 \u2013 es\u0105 buvo ma\u017eiau i\u0161tvirkavimo.<\/p>\n

Ne\u017einau, gal ji studijavo kilming\u0173j\u0173 mergeli\u0173 gimnazijoje, o \u0161tai Vilniaus universitete studijav\u0119 mano kursiokai tur\u0117t\u0173 puikiai prisiminti net labai smagius baliukus, u\u017esit\u0119sdavusius iki pary\u010di\u0173 Oland\u0173 gatv\u0117s ar Antakalnio bendrabu\u010diuose, kur laisvai liejosi toli gra\u017eu ne tik arbat\u0117l\u0117. O ar juose b\u016bdavo apsiribojama tik nekaltais bu\u010dinukais \u2013 istorija \u0161\u012fkart nutyli\u2026<\/p>\n

Ta\u010diau istorija nenutyli anuomet laikas nuo laiko kildavusi\u0173 lytiniu keliu plintan\u010di\u0173 lig\u0173 protr\u016bki\u0173 ir nuo j\u0173 besigyd\u017eiusi\u0173j\u0173 perpildyt\u0173 tuometini\u0173 spec. dispanseri\u0173. Matyt, tos \u201emeil\u0117s\u201c ligos irgi kilo i\u0161 \u201eauk\u0161tos\u201c tuome\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 moral\u0117s.<\/p>\n

Bet eikime prie kitoki\u0173, paprastesni\u0173 ir konkre\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 prisiminkime daugeliui puikiai pamenamus vaizdus i\u0161 t\u0173 laik\u0173 papl\u016bdimi\u0173.<\/p>\n

Ir k\u0105 gi mes \u010dia matome? Aplink did\u017eiul\u012f u\u017etiesal\u0105 s\u0117di smagi kompanija, improvizuoto stalo vidury \u2013 degtin\u0117s butelis, u\u017ekanda su nepamir\u0161tama daktari\u0161ka de\u0161ra, ratu siun\u010diamas stikliukas, girdimos kalbos tikrai ne apie matyt\u0105 spektakl\u012f ar perskaityt\u0105 knyg\u0105. Aplinkui laksto ma\u017eame\u010diai vaikai, kalbos vis labiau linksta link riebi\u0173 anekdot\u0173, apgirt\u0119 vyrai pradeda \u201ekybinti\u201c moteris \u2013 visiems viskas gerai, tai elementari, daugeliui \u012fprasta an\u0173 \u201edor\u0173\u201c laik\u0173 vie\u0161oje vietoje vykstanti \u201etusovk\u0117\u201c.<\/p>\n

Beje, savoti\u0161kai apginant ano meto pana\u0161ias \u201etradicijas\u201c, teisyb\u0117s d\u0117lei reikt\u0173 pasakyti, jog pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio 6-7 de\u0161imtme\u010diuose alkoholio kur kas daugiau vartota ir Vakaruose. Bet vienas dalykas sovietme\u010diu tikrai i\u0161siskyr\u0117 \u2013 tai pla\u010diai paplit\u0119s ne tik vadinamasis buitinis alkoholizmas, bet ir alkoholio vartojimas darbo kolektyvuose.<\/p>\n

Ko gero, ne vienas pamename, kaip penktadieniais i\u0161 darbo namo nema\u017eai vyr\u0173 gr\u012f\u017edavo stipriai \u201epavarg\u0119\u201c. Apie \u012fvairiuose kolektyvuose atvirai su nemenkais alkoholio kiekiais \u0161ven\u010diamus gimtadienius, kovo 8-\u0105sias ar vasario 23-i\u0105sias jau nekalbu \u2013 tai buvo tiesiog \u012f krauj\u0105 \u012faugusi \u201etradicija\u201c. Gyvenimi\u0161kos situacijos, primenan\u010dios anekdotus, kaip vos pavelkantis kojas santechnikas tiesiog u\u017emiega darbo vietoje ar jo \u201ekolega\u201c statybininkas krenta i\u0161 kelinto auk\u0161to \u017eemyn, irgi buvo ne i\u0161 pir\u0161to lau\u017etos. Beje, neseniai buvo skelbta statistika apie nelaimingus atsitikimus darbe \u2013 j\u0173 sovietme\u010diu b\u016bta kelis kartus daugiau, nei kad yra \u0161iuo metu. \u017dinoma, d\u0117l to paties visuotinio girtavimo.<\/p>\n

Ir dar du konkret\u016bs, jau su manimi susij\u0119 pavyzd\u017eiai, rodantys \u201eauk\u0161t\u0105\u201c tuome\u010di\u0173 medik\u0173 kult\u016br\u0105, turint omeny, kad sovietme\u010dio nostalgikai nuolat pabr\u0117\u017eia es\u0105 tuometin\u0117s medicinos auk\u0161t\u0105 lyg\u012f, nutyl\u0117dami, \u017einoma, ypa\u010d anuomet pla\u010diai propaguotas paki\u0161as medikams.<\/p>\n

Buvo, rodos, savaitgalis. \u012etarus apendikso u\u017edegim\u0105, teko kviesti greit\u0105j\u0105. Ji mane nugabeno \u012f ligonin\u0119, o ap\u017ei\u016br\u0117ti man\u0119s po gero pusvaland\u017eio at\u0117jo\u2026 vos ant koj\u0173 pastovintis gydytojas. Apendikso diagnozei nepasitvirtinus, vidury nakties buvau i\u0161leista namo. Parsirask kaip nori.<\/p>\n

Su medikais sovietme\u010diu man apskritai nesisek\u0117. Antr\u0105 kart\u0105 su \u201ekvepian\u010diu\u201c gydytoju teko susidurti jau atvykus gimdyti. Tiesa, tuo metu Klaip\u0117doje populiarus ginekologas, moter\u0173 numyl\u0117tinis, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nesudar\u0117 apgirtusio \u012fsp\u016bd\u017eio, ta\u010diau jam pasilenkus paklausyti vaisiaus ton\u0173, buvo nesunku atpa\u017einti i\u0161 mediko burnos sklindant\u012f \u201eBelyj aist\u201c kvapel\u012f. Kas tai per daiktas ir kod\u0117l jis b\u016btent gydymo \u012fstaigose liedavosi laisvai, gyvenusieji sovietme\u010diu, manau, nepamir\u0161o\u2026<\/p>\n

Ir dar vienas, jau paskutinis prisiminimas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 nepriklausomyb\u0117s met\u0173. Tada naujieji Lietuvos politikai \u0117m\u0117 va\u017ein\u0117ti mokytis demokratijos \u012f Skandinavijos \u0161alis. I\u0161 vizito \u0160vedijoje gr\u012f\u017e\u0119s vienas gana auk\u0161tas pareigas \u0117j\u0119s vyras man prisipa\u017eino netur\u0117j\u0119s i\u0161 g\u0117dos kur aki\u0173 d\u0117ti, kai ryte kolegos po audringo baliuko vie\u0161butyje \u201eu\u017ekvepino\u201c vis\u0105 patalp\u0105, kurioje ir vyko paskaita apie demokratijos privalumus. \u017dinia, tie \u201ekvep\u0117j\u0119\u201c vyrai ir moterys buvo ne santechnikai ar statybininkai, o naujai i\u0161kepti savivaldos lygio politikai, dar nesp\u0117j\u0119 atsikratyti \u201eauk\u0161tos\u201c sovietin\u0117s dorov\u0117s \u012fpro\u010di\u0173.<\/p>\n

D\u0117l to, jog es\u0105 sovietme\u010diu visi mok\u0117si, visi buvo i\u0161silavin\u0119 bei skait\u0117 knygas, kaip irgi neretai teigiama vie\u0161oje erdv\u0117je, net neverta kalb\u0117ti. U\u017etenka paskaityti dalies mano am\u017einink\u0173 ar jaunesni\u0173 komentarus socialiniuose tinkluose \u2013 ir j\u0173 \u201epuikusis\u201c i\u0161silavinimas \u2013 kaip ant delno.<\/p>\n

\"Ach, <\/p>\n

Kas tada skait\u0117 knygas, jas skaito ir dabar, kas tada lank\u0117 teatrus, juos lanko ir dabar. Ir tada, kaip dabar, buvo ir pirm\u016bn\u0173, ir dvejetukinink\u0173, ir darb\u0161tuoli\u0173, ir tingini\u0173. Bent jau \u0161ia prasme tikrai niekas nepasikeit\u0117, \u017emon\u0117s kokie buvo, tokie ir liko, tad daryti toli siekian\u010dius apibendrinimus apie es\u0105 auk\u0161tesn\u0119 tuometini\u0173 gyventoj\u0173 moral\u0119 \u2013 daugiau nei juokinga.<\/p>\n

Vietoj epilogo<\/p>\n

\u0160iame nuomoni\u0173 rubrikos ra\u0161inyje s\u0105moningai nutyl\u0117jau tuometin\u012f ideologin\u012f aukl\u0117jim\u0105 bei visas gyvenimo sritis apraizgiusi\u0105 propagand\u0105. J\u0105 nutyl\u0117jau ir d\u0117l to, kad did\u017eioji dalis Baltijos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 visgi sugeb\u0117jo tai per ilgus metus vykdytai dviveidi\u0161ko melo ideologijai atsispirti, tai pademonstrav\u0119 ir Baltijos kelyje, ir atkurdami savo valstybingum\u0105. \u0160iuo metu min\u0117t\u0173 \u0161ali\u0173 nepriklausomybei ir v\u0117l susiduriant su naujais geopolitiniais i\u0161\u0161\u016bkiais, svarbu tik\u0117ti, kad, reikalui esant, Baltijos \u0161ali\u0173 gyventojai dar kart\u0105 pademonstruot\u0173 vienyb\u0119 ir sugeb\u0117t\u0173 apginti savo laisv\u0119.<\/p>\n

U\u017etat \u0161iame kontekste itin keistai atrodo pastaruoju metu augantys sovietme\u010dio \u201ebalintoj\u0173\u201c b\u016briai. Ar tai \u017emon\u0117s daro s\u0105moningai, pvz., ka\u017ekieno paskatinti, ar d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pvz., elementaraus kvailumo ar atminties sprag\u0173 \u2013 atsakyti palieku jiems patiems.<\/p>\n

Tuo metu man, kaip ir daliai \u0161iandienin\u0117s Lietuvos gyventoj\u0173, kone pus\u0119 savo gyvenimo pragyvenusiai sovietme\u010diu, \u017ei\u016br\u0117ti \u012f j\u012f per ro\u017einius akinius visi\u0161kai nesinori. Kartu netvirtinu, jog es\u0105 viskas anoje santvarkoje buvo tik juoda. Anaiptol. Tiesiog tai buvo visai kitas pasaulis, \u012f kur\u012f n\u0117 u\u017e k\u0105 nenor\u0117\u010diau gr\u012f\u017eti. Bet an\u0173 laik\u0173 savo ir savo bi\u010diuli\u0173 jaunyst\u0119 visada yra smagu ir miela prisiminti, kad ir kur bei kaip tada gyvenai. Prisiminti j\u0105 toki\u0105, kokia ji buvo i\u0161 tikr\u0173j\u0173\u2026<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"B\u016btent taip da\u017eniausiai atsitinka, vie\u0161ojoje erdv\u0117je eilin\u012f kart\u0105 pasirod\u017eius straipsniams ar diskusijoms apie sovietmet\u012f. Paprastai \u0161iuo atveju publika…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":54674,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,2302,26,27],"class_list":{"0":"post-54673","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-sovietmetis","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115662662392121520","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54673","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54673"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54673\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54674"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54673"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54673"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54673"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}