{"id":54835,"date":"2025-12-04T23:13:08","date_gmt":"2025-12-04T23:13:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/54835\/"},"modified":"2025-12-04T23:13:08","modified_gmt":"2025-12-04T23:13:08","slug":"ataskaita-atskleide-kiek-mirciu-lietuvoje-butu-galima-isvengti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/54835\/","title":{"rendered":"ataskaita atskleid\u0117, kiek mir\u010di\u0173 Lietuvoje b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti"},"content":{"rendered":"

Remiantis Europos bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) bei\u00a0ES bendra ataskaita<\/a>, i\u0161vengiamas mirtingumas atspindi visuomen\u0117s sveikatos ir sveikatos prie\u017ei\u016bros sistem\u0173 veiksmingum\u0105, \u012fskaitant prie\u017ei\u016bros kokyb\u0119 ir pri\u0117jim\u0105 prie paslaug\u0173.<\/p>\n

Dokumentas i\u0161ry\u0161kino, kad i\u0161vengiamo mirtingumo rodikliai visoje Europoje labai skiriasi. Ekspertai nurodo kelet\u0105 esmini\u0173 veiksni\u0173: sveikatos sektoriaus finansavim\u0105 ir koreguojam\u0173 rizikos veiksni\u0173 \u2013 r\u016bkymo ir alkoholio vartojimo \u2013 paplitim\u0105 tarp gyventoj\u0173.<\/p>\n

ES Statistikos tarnyba (Eurostatas) nurodo, kad i\u0161vengiamas mirtingumas skirstomas \u012f dvi kategorijas:<\/p>\n

\u2013 Prevencin\u0117mis priemon\u0117mis i\u0161vengiamas mirtingumas \u2013 mirties prie\u017eastys, kuri\u0173 galima i\u0161vengti taikant veiksmingas visuomen\u0117s sveikatos ir pirmin\u0117s prevencijos intervencijas. \u0160iai kategorijai priklauso mirtys, kurias suk\u0117l\u0117 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys, i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, COVID-19, su alkoholiu susijusios mirtys, insultas, nelaimingi atsitikimai, l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga (LOPL), savi\u017eudyb\u0117s ir kitos prie\u017eastys.<\/p>\n

\u2013 Mirtingumas nuo pagydom\u0173 (arba kontroliuojam\u0173) lig\u0173 \u2013 mirties prie\u017eastys, kuri\u0173 galima i\u0161vengti savalaik\u0117mis ir veiksmingomis sveikatos prie\u017ei\u016bros intervencijomis, \u012fskaitant antrin\u0119 prevencij\u0105 ir gydym\u0105. Tai apima i\u0161emines \u0161irdies ligas, storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f, insult\u0105, plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105, hipertenzij\u0105, diabet\u0105 ir kitas prie\u017eastis.<\/p>\n

Eurostato duomenimis, 2022 m. i\u0161vengiam\u0173 mir\u010di\u0173 tarp jaunesni\u0173 nei 75 met\u0173 am\u017eiaus asmen\u0173 skai\u010dius visoje ES siek\u0117 1,11 mln. \u0160alims palyginti naudojamas pagal am\u017ei\u0173 standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 000 gyventoj\u0173 iki 75 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n

Apskai\u010diuota, kad pirmai prevencin\u0117mis priemon\u0117mis i\u0161vengiamos mirtys sudar\u0117 65 proc. (725,624), o mirtys nuo pagydom\u0173 lig\u0173 \u2013 35 proc. (386,709) mir\u010di\u0173.<\/p>\n

I\u0161vengiamo mirtingumo rodiklis ES svyravo nuo 169 mir\u010di\u0173 100 000 gyventoj\u0173 \u0160vedijoje iki 543 Latvijoje, o ES vidurkis 2022 m. buvo 258 mirtys.<\/p>\n

Tiesa, pavyzdingiausius skai\u010dius viso \u017eemyno mastu demonstruoja \u0160veicarija. \u010cia u\u017efiksuotas ma\u017eiausias i\u0161vengiam\u0173 mir\u010di\u0173 rodiklis \u2013 153 atvejai 100 000 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Lietuva \u2013 4-oje vietoje<\/p>\n

Ryt\u0173 Europos ir Baltijos \u0161alyse u\u017efiksuoti did\u017eiausi i\u0161vengiamo mirtingumo rodikliai. S\u0105ra\u0161o vir\u0161uje atsid\u016br\u0117 Latvija (543), Rumunija (519), Vengrija (512), Lietuva (493) ir Bulgarija (471), visos jos vir\u0161ijo 470 mir\u010di\u0173 100 000 gyventoj\u0173 rib\u0105.<\/p>\n

Toliau rikiuojasi Serbija (437), Slovakija (421) ir Estija (393), kur \u0161is rodiklis siek\u0117 daugiau nei 390 mir\u010di\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau Vakar\u0173 ir \u0160iaur\u0117s Europos \u0161alyse i\u0161vengiamo mirtingumo rodikliai buvo ma\u017eesni. \u0160veicarija (153), \u0160vedija (169), Norvegija (178), Nyderlandai (192) ir Pranc\u016bzija (197) \u2013 valstyb\u0117s, kuriose i\u0161vengiamas mirtingumas nesiek\u0117 200.<\/p>\n

Remiantis ataskaita, \u0161irdies ligos buvo pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis, kurios b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti suteikiant geresn\u012f gydym\u0105. \u0160irdies ligos buvo atsakingos u\u017e 21 proc. mir\u010di\u0173, toliau sek\u0117 storosios \u017earnos v\u0117\u017eys (14 proc.), kr\u016bties v\u0117\u017eys ir insultas (po 10 proc.), plau\u010di\u0173 u\u017edegimas (8 proc.), hipertenzija (5 proc.) ir diabetas (4 proc.).<\/p>\n

2021 m. COVID-19 sudar\u0117 beveik ketvirtadal\u012f (24 proc.) mir\u010di\u0173, kurioms keli\u0105 u\u017ekirsti gal\u0117jo geresn\u0117 prevencija. Tiesa, 2022 m. koronavirusas sudar\u0117 tik 10 proc. Tais metais plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys sudar\u0117 did\u017eiausi\u0105 dal\u012f mir\u010di\u0173 \u2013 19 proc., toliau sek\u0117 \u0161irdies ligos \u2013 11 proc., o su alkoholiu susijusios mirtys sudar\u0117 8 proc.<\/p>\n

Kod\u0117l tokie dideli skirtumai?<\/p>\n

\u201eKeletas veiksni\u0173 gali tur\u0117ti \u012ftakos i\u0161vengiamo mirtingumo rodikliams, pavyzd\u017eiui, socialin\u0117s bei sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laidos, \u0161vietimas ir oro u\u017eter\u0161tumas d\u0117l i\u0161metam\u0173j\u0173 duj\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Lisabonos ekonomikos ir vadybos mokyklos docent\u0117 Aida Isabel Tavares.<\/p>\n

Remiantis ataskaita, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio, \u0161irdies lig\u0173 ir su alkoholiu susijusi\u0173 sutrikim\u0173 bei apsinuodijim\u0173 atvej\u0173 Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alyse yra gerokai daugiau.<\/p>\n

A.I.Tavares taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad \u0161alyse, kuriose yra didesn\u0117s vie\u0161osios sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laidos, paprastai b\u016bna ma\u017eesnis su gydymu susijusio i\u0161vengiamo mirtingumo rodiklis.<\/p>\n

Kaip pavyzd\u012f ji pateik\u0117 \u0160vedij\u0105, kuri sveikatos prie\u017ei\u016brai skiria didel\u0119 dal\u012f savo BVP, palyginti su Bulgarija, kuri skiria daug ma\u017eesn\u012f procent\u0105 nuo BVP.<\/p>\n

Kita prie\u017eastis, Ryt\u0173 europie\u010diai da\u017eniau mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 nesulauk\u0119 75 met\u0173, pastebi Mastrichto universiteto Nyderlanduoe Tarptautin\u0117s sveikatos katedros docentas Rokas Hrzicas.<\/p>\n

Pasak jo, taip yra nes Ryt\u0173 Europoje prevencijos programos buvo prad\u0117tos \u012fgyvendinti v\u0117liau.<\/p>\n

Ekspertai pastebi, kad i\u0161vengiamam mirtingumui \u012ftakos turi ir atrankini\u0173 v\u0117\u017eio patikros program\u0173 apimtys.<\/p>\n

\u0160iaur\u0117s ir Vakar\u0173 Europos \u0161alye daug didesn\u0117 dalis rizikos grup\u0117ms priklausan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 prevenci\u0161kai tiriasi d\u0117l storosios \u017earnos ir gimdos kaklelio v\u0117\u017ei\u0173, moterys darosi mamogramas.<\/p>\n

Eurostato duomenimis, 2022 m. storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencijos programoje dalyvavo 56 proc. 50\u201374 m. am\u017eiaus Lietuvos gyventoj\u0173. D\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio tyr\u0117si 55 proc., o d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio \u2013 58 proc., prevencijos programose galin\u010di\u0173 dalyvauti moter\u0173. Pagal \u0161iuos rodiklius, Lietuva buvo arti visos ES vidurkio.<\/p>\n

Palyginimui, patikros itin vangiai vyksta Rumunijoje, kur min\u0117tose v\u0117\u017eio prevencijos programose dalyvavo atitinkamai 3, 39 ir 9 proc. gyventoj\u0173.<\/p>\n

Parengta pagal \u201eEuronews\u201c inf.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Remiantis Europos bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (EBPO) bei\u00a0ES bendra ataskaita, i\u0161vengiamas mirtingumas atspindi visuomen\u0117s sveikatos ir sveikatos prie\u017ei\u016bros…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":54836,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-54835","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115663837838009171","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54835","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=54835"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/54835\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/54836"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=54835"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=54835"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=54835"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}