{"id":55428,"date":"2025-12-05T19:17:17","date_gmt":"2025-12-05T19:17:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/55428\/"},"modified":"2025-12-05T19:17:17","modified_gmt":"2025-12-05T19:17:17","slug":"triuksmas-del-lrt-moraline-panika-uzgozia-faktus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/55428\/","title":{"rendered":"Triuk\u0161mas d\u0117l LRT: moralin\u0117 panika u\u017ego\u017eia faktus"},"content":{"rendered":"

Stebint diskusij\u0105, kurioje oponentai svaidosi kone \u201evalstyb\u0117s u\u017egrobimo\u201c ir \u201egr\u012f\u017eimo \u012f Rytus\u201c etiket\u0117mis, b\u016btina stabtel\u0117ti ir dekonstruoti \u0161\u012f naratyv\u0105 pasitelkiant faktus, istorin\u0119 atmint\u012f ir elementari\u0105 logik\u0105. Ar tikrai demokratijai<\/a> pavoj\u0173 kelia Seime registruotos pataisos, o gal didesn\u0117 gr\u0117sm\u0117 slypi pa\u010dioje diskusijos kult\u016broje, kurioje deklaruojamas visi\u0161kas nepasitik\u0117jimas valstyb\u0117s institucijomis?<\/p>\n

Did\u017eioji dalis nerimo d\u0117l LRT<\/a> \u201epoliti\u0161kumo\u201c yra grind\u017eiama klaidinga prielaida, kad si\u016blomi poky\u010diai yra radikaliai nauji ir pavojingi precedentai. <\/p>\n

Ta\u010diau akademi\u0161kai tai galima vadinti selektyvia istorine amnezija, nes b\u016btent dabartin\u0117s \u012fstatymo nuostatos yra naujos, be didesni\u0173 diskusij\u0173 atsiradusios 2024 met\u0173 vasar\u0105 \u2013 konservatori\u0173 valdan\u010diosios daugumos iniciatyva, kai kult\u016bros ministru buvo liberalas Simonas Kairys, dabartinis LRT gyn\u0117jas Seime.<\/p>\n

Nuostata d\u0117l slapto balsavimo atleid\u017eiant LRT generalin\u012f direktori\u0173 \u012fstatyme galiojo beveik du de\u0161imtme\u010dius, o dabartin\u0117 abstraktyb\u0117 apie \u201evie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105\u201c (kuri, be kita ko, neatitinka Europos \u017einiasklaidos laisv\u0117s akte \u012fvardyt\u0173 princip\u0173) \u2013 tai konservatori\u0173 valdan\u010diosios daugumos k\u016brybos vaisius. Taigi, kyla retorinis klausimas: ar per tuos 20 met\u0173, galiojant \u0161ioms neva \u201erepresin\u0117ms\u201c normoms, nacionalinis transliuotojas<\/a> buvo su\u017elugdytas, ar \u017einiasklaidos laisv\u0117<\/a> d\u0117l to pablog\u0117jo?<\/p>\n

Pa\u017evelkime \u012f duomenis, kuriuos selektyviai cituoja protestuotojai. Juos \u012fvertin\u0119 pamatysime, kad anks\u010diau galiojusios nuostatos, prie kuri\u0173 norima gr\u012f\u017eti, netur\u0117jo tiesiogin\u0117s neigiamos \u012ftakos \u017einiasklaidos laisv\u0117s reitingams. <\/p>\n

Prie\u0161ingai \u2013 \u017einiasklaidos reitingai svyravo nuo itin \u017eemos 36 vietos 2017\u20132018 m. iki auk\u0161tos 9 vietos 2022 m. ir net 7 vietos \u2013 2023 m. Paradoksalu, ta\u010diau pakeitus LRT \u012fstatymo nuostatas (\u012f galiojan\u010dias dabar), Lietuva \u201eReporteriai be sien\u0173\u201c (RSF) rengiamame Pasaulio \u017einiasklaidos laisv\u0117s indekse smuko: \u012f 13 viet\u0105 2024 m. ir \u012f 14 viet\u0105 2025 m., nors tuo metu naujosios LRT \u012fstatymo pataisos dar net nebuvo registruotos.<\/p>\n

\"Pagal <\/p>\n

Akivaizdu, kad sieti \u017einiasklaidos indekso nuosmuk\u012f su registruotomis \u012fstatymo pataisomis n\u0117ra jokio pagrindo. \u0160ie svyravimai atspindi ne \u0161ias konkre\u010dias \u012fstatymo pataisas, o nuolatin\u012f teisini\u0173 garantij\u0173 bei kintan\u010di\u0173 ekonomini\u0173 ir politini\u0173 s\u0105lyg\u0173 pokyt\u012f. O 2022\u20132023 m. \u0161uolis \u012f vir\u0161\u0173 (iki 7 vietos) i\u0161 dalies ai\u0161kinamas net ir \u201eReporteri\u0173 be sien\u0173\u201c metodologijos atnaujinimu, kuris i\u0161skyr\u0117 penkis indikatorius: politin\u012f, teisin\u012f, ekonomin\u012f, socialin\u012f ir saugumo. Lietuva itin gerai vertinama saugumo srityje, ta\u010diau ekonominis rodiklis i\u0161lieka silpniausia grandimi.<\/p>\n

Svarbiausias klausimas: ar iki pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 galiojusios LRT \u012fstatymo nuostatos buvo panaudotos politi\u0161kai motyvuotam LRT vadovo atleidimui? Ne. Tod\u0117l dabartinis naratyvas apie \u201edemokratijos pabaig\u0105\u201c neatitinka istorin\u0117s realyb\u0117s. Tai veikiau emocin\u0117 manipuliacija nei empiriniais duomenimis pagr\u012fstas argumentas.<\/p>\n

Vienas pagrindini\u0173 protest\u0173 taikini\u0173 \u2013 si\u016blymas suma\u017einti bals\u0173 kartel\u0119 LRT generaliniam direktoriui atleisti nuo 8 iki 6 (i\u0161 12). Kritikai teigia, kad tai atvers vartus politiniam susidorojimui, ta\u010diau \u010dia susiduriame su logikos klaida. Nors LRT tarybos formavimo principas i\u0161lieka mi\u0161rus, did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f nari\u0173 ir dabar deleguoja politin\u0117s institucijos (Seimas ir Prezidentas) \u2013 tai faktas, nepriklausantis nuo bals\u0173 skai\u010diavimo principo.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Jei vadovausim\u0117s protestuotoj\u0173 logika, kad politikai mechani\u0161kai valdo savo deleguotus narius kaip marionetes, tuomet problema yra tikrai ne bals\u0173 proporcija (6 ar 8). Esant politinei valiai ir \u201epaklusniems\u201c delegatams, politikai gali daryti \u012ftak\u0105 ir esant dabartinei tvarkai.<\/p>\n

Visgi, preziumuojant, kad LRT tarybos nariai yra visi\u0161kai laisvi profesionalai, tuomet kvalifikuota dauguma (8 balsai) turi prasm\u0119, nes skatina ie\u0161koti konsensuso ir saugo nuo skubot\u0173 sprendim\u0173. Nors tai gra\u017eus demokratinis siekis, realyb\u0117 da\u017enai b\u016bna kitokia. Riba tarp \u201esutarimo paie\u0161kos\u201c ir \u201einstitucinio paraly\u017eiaus\u201c yra labai plona. <\/p>\n

Puikus to pavyzdys \u2013 situacija renkant dabartin\u0119 LRT vadov\u0119, kai LRT taryba balsavo net kelis kartus, ta\u010diau, neradus konsensuso, teko skelbti pakartotin\u012f konkurs\u0105, o LRT veikla tuo metu buvo kone paraly\u017eiuota. Tokiais atvejais auk\u0161ta kartel\u0117 tampa ne vienijimo, o ma\u017eumos veto \u012frankiu, kai ma\u017ea dalis nari\u0173 gali blokuoti daugumos vali\u0105.<\/p>\n

Tad diskusija tur\u0117t\u0173 vykti ne apie \u201emarionetes\u201c, o apie LRT tarybos veiklos efektyvumo ir saugikli\u0173 balans\u0105, tod\u0117l kyla klausimas, kod\u0117l diskusija nukreipiama \u012f skai\u010dius, o ne \u012f esm\u0119 \u2013 delegavimo kult\u016br\u0105?<\/p>\n

\u010cia prieiname prie esmin\u0117s sociologin\u0117s problemos. Diskusijoje d\u0117l LRT tam tikroje visuomen\u0117s dalyje dominuoja toksi\u0161ka i\u0161ankstin\u0117 nuostata: preziumuojama, kad bet kuris politin\u0117s vald\u017eios paskirtas LRT tarybos narys a priori tampa \u201evykdytoju\u201c, neturin\u010diu nei s\u0105\u017ein\u0117s, nei laisvos valios. <\/p>\n

Demokratin\u0117 valstyb\u0117 remiasi prielaida, kad \u012f pareigas skiriami nepriekai\u0161tingos reputacijos asmenys, kurie vadovaujasi laisvu mandatu. Kurdami naratyv\u0105, kad tik protestuotojai r\u016bpinasi laisve, o visi kiti (\u012fskaitant Seimo narius ir LRT tarybos narius) bei oponentai protestui yra potencial\u016bs kenk\u0117jai (kaip savo socialiniame tinkle i\u0161sirei\u0161k\u0117 LRT \u017eurnalist\u0117 \u017divil\u0117 Kropait\u0117, kone esantys \u201earti kolaboravimo zonos\u201c), mes ne giname demokratij\u0105, o j\u0105 ardome.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Protestuotojai demonstratyviai baksnoja \u012f pataisas parengus\u012f Seimo nar\u012f, ta\u010diau pamir\u0161ta esmin\u012f demokratijos princip\u0105: j\u0173 kritikuojamas politikas \u2013 patinka jiems tai ar ne \u2013 veikia teis\u0117tai, tur\u0117damas tiesiogin\u012f rink\u0117j\u0173 mandat\u0105. Seimo nario statusas jam leid\u017eia b\u016bti aktyviam \u2013 teikti pataisas, nepaisant jo biografijos vingi\u0173 ar dalies visuomen\u0117s antipatijos. <\/p>\n

Nors politiko praeitis neabejotinai sukuria neigiam\u0105 emocin\u012f kontekst\u0105, teisin\u0117je valstyb\u0117je gr\u0117sm\u0117s ir rizikos privalo b\u016bti vertinamos atsi\u017evelgiant \u012f konkre\u010dius faktus, o ne \u012f baimes, sp\u0117jimus ar asmenines nuoskaudas. Bandymas legitimi\u0105 parlamentin\u0119 proced\u016br\u0105 prilyginti \u201enusikaltimui prie\u0161 valstyb\u0119\u201c yra ne kas kita, kaip tiesioginis demokratijos princip\u0173 i\u0161kraipymas ir emocinis \u0161anta\u017eas.<\/p>\n

Ar tai b\u016bt\u0173 nacionalinis saugumas, ar teis\u0117k\u016bra \u2013 gr\u0117sm\u0117s vertinamos ne pagal visuomen\u0117je vyraujant\u012f emocin\u012f fon\u0105 ar asmenines antipatijas, o remiantis grie\u017eta metodologija: faktais, \u012fvykio tikimybe ir veikian\u010diais saugikliais. Deja, dabartin\u0117je diskusijoje s\u0105moningai ignoruojama Lietuvos institucin\u0117 s\u0105ranga. <\/p>\n

Tam, kad protestuotoj\u0173 nupasakojamas \u201eu\u017egrobimo\u201c scenarijus tapt\u0173 realybe, tur\u0117t\u0173 vienu metu su\u017elugti visa demokratini\u0173 stabd\u017ei\u0173 ir atsvar\u0173 sistema. Teisin\u0117je valstyb\u0117je negalima vadovautis prezumpcija, jog visi pareig\u016bnai yra potencial\u016bs s\u0105mokslininkai. Kai baim\u0117 mus u\u017evaldo, prarandame sveik\u0105 nuovok\u0105 \u2013 susikoncentruojame \u012f kov\u0105 prie\u0161 sukonstruot\u0105 blog\u012f. <\/p>\n

Demokratija n\u0117ra tik tada, kai priimami mums patinkantys sprendimai; demokratija yra proced\u016bra, kurioje sprendim\u0105 priima dauguma, o ma\u017euma turi teis\u0119 b\u016bti i\u0161girsta, bet ne blokuoti proces\u0105 \u0161anta\u017eu.<\/p>\n

Galiausiai, b\u016btina paliesti vie\u0161osios erdv\u0117s lygiateisi\u0161kumo klausim\u0105 \u2013 akivaizd\u0173 disbalans\u0105: viena pus\u0117 savo kritik\u0105 rei\u0161kia asmenin\u0117se socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyrose, o oponuojanti pus\u0117 (LRT vadovyb\u0117 ir jos r\u0117m\u0117jai) gynybai pasitelkia vis\u0173 mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 i\u0161laikom\u0105 nacionalinio transliuotojo eter\u012f. Kyla klausimas: kiek kainuoja nacionalinio transliuotojo viena minut\u0117 tylos ir ar eterio laikas vienodai paskirstomas tiek patais\u0173 oponentams, tiek pasisakantiems u\u017e jas?<\/p>\n

Nacionalinis transliuotojas, pagal Vakar\u0173 \u017einiasklaidos standartus, privalo atspind\u0117ti nuomoni\u0173 \u012fvairov\u0119, o ne tapti vienos interes\u0173 grup\u0117s ruporu, prisidengdamas \u201evie\u0161uoju interesu\u201c. <\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Kai valstyb\u0117s i\u0161tekliai skiriami tik vienai \u201eteisingai\u201c nuomonei \u012ftvirtinti, o kritika marginalizuojama ar nutylima (kai eteris suteikiamas, bet naratyvas grie\u017etai kontroliuojamas), tai n\u0117ra nei \u017eod\u017eio laisv\u0117, nei vie\u0161asis interesas. Tai veikiau primena Ryt\u0173 re\u017eimuose propaguojam\u0105 informacijos pateikimo form\u0105 \u2013 propagand\u0105.<\/p>\n

Kad ir kaip pa\u017ei\u016br\u0117tume, did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 LRT nepriklausomumui ir Lietuvos demokratijai kyla ne i\u0161 Seime registruot\u0173 LRT \u012fstatymo patais\u0173, o i\u0161 vis labiau \u012fsitvirtinan\u010dios absoliu\u010dios nepasitik\u0117jimo kult\u016bros vieni kitais ir demokratin\u0117mis institucijomis. <\/p>\n

Kai nacionalinis transliuotojas demonizuoja demokratinius procesus, dirbtinai susiaurina diskusij\u0173 erdv\u0119 nuspr\u0119sdamas, kokia nuomon\u0117 teisinga, o kokia \u2013 ne, ir vadina demokratines institucijas autoritarin\u0117mis, tuomet per\u017eengiama pavojinga riba. Tokiu b\u016bdu nacionalinis transliuotojas tampa ne visuomen\u0119 vienijan\u010diu, o j\u0105 skaldan\u010diu \u012frankiu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Stebint diskusij\u0105, kurioje oponentai svaidosi kone \u201evalstyb\u0117s u\u017egrobimo\u201c ir \u201egr\u012f\u017eimo \u012f Rytus\u201c etiket\u0117mis, b\u016btina stabtel\u0117ti ir dekonstruoti \u0161\u012f…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":55429,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,1165,34,35,24,32,33,37,39,36,38,519,40,23,22,28,29,26,27,13368,13392,4319],"class_list":{"0":"post-55428","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-demokratija","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-headlines","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lrt","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories","29":"tag-visuomeninis-transliuotojas","30":"tag-vytautas-valentinavicius","31":"tag-ziniasklaidos-laisve"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115668572273363980","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55428","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55428"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55428\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55429"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55428"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55428"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55428"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}