{"id":55789,"date":"2025-12-06T13:27:35","date_gmt":"2025-12-06T13:27:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/55789\/"},"modified":"2025-12-06T13:27:35","modified_gmt":"2025-12-06T13:27:35","slug":"lietuvius-sokiruoja-tiesa-kodel-maistas-brangsta-greiciau-nei-europoje-ir-kas-tai-stabdytu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/55789\/","title":{"rendered":"Lietuvius \u0161okiruoja tiesa: kod\u0117l maistas brangsta grei\u010diau nei Europoje ir kas tai stabdyt\u0173"},"content":{"rendered":"<p>J\u016bs jau seniai pastebite, kad maisto kainos Lietuvoje kyla grei\u010diau nei atlyginimai. Parduotuv\u0117je kiekvienas apsilankymas tampa sud\u0117tingesnis, o pirkini\u0173 krep\u0161elis vis ma\u017e\u0117ja. Nat\u016braliai kyla klausimas, kod\u0117l taip nutiko ir kuo Lietuva skiriasi nuo kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173, kurios maisto preki\u0173 kainas sugeba i\u0161laikyti stabilesnes.<\/p>\n<p>J\u016bs taip pat tikriausiai gird\u0117jote, kad pasaulyje \u017ealiavos pig\u0117ja. Nepaisant to, lentynose kainos da\u017enai auga. Tai atrodo nelogi\u0161ka ir neteisinga. Vis daugiau \u017emoni\u0173 pradeda steb\u0117tis, kur dingsta skirtumas tarp pigesn\u0117s \u017ealiavos ir brangesnio galutinio produkto. Kod\u0117l Lietuvoje maistas brangsta net tada, kai tam n\u0117ra ekonominio pagrindo.<\/p>\n<p>\u0160is klausimas r\u016bpi daugeliui, tod\u0117l aptarsime pagrindines prie\u017eastis, kod\u0117l maisto kainos Lietuvoje tokios didel\u0117s, kuo \u010dia susij\u0119 prekybininkai, mar\u017eos, konkurencija, mokes\u010diai ir kas i\u0161 ties\u0173 lemia situacij\u0105, kuri\u0105 j\u016bs jau\u010diate kasdien. Tai tekstas, pad\u0117siantis geriau suprasti, kod\u0117l brangimas nesuma\u017e\u0117ja ir kokie poky\u010diai gal\u0117t\u0173 t\u0105 padaryti.<\/p>\n<p>Maistas brangsta grei\u010diau nei Europoje<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/473;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/997665\/photo-670412598.avif?transformId=403852\" width=\"632\" height=\"473\" alt=\"\"\/><\/p>\n<p>Ekspertai ai\u0161kiai nurodo, kad maisto kainos Lietuvoje kyla spar\u010diau nei Europos S\u0105jungos vidurkis. J\u016bs gyvenate \u0161alyje, kurioje pirkini\u0173 krep\u0161elis brangsta net tada, kai aplinkin\u0117se rinkose situacija i\u0161lieka stabilesn\u0117. Lietuvos banko ekonomistai teigia, kad Lietuva maisto kainomis jau beveik pasivijo Europos vidurk\u012f, o kai kurios kategorijos net vir\u0161ijo europin\u012f lyg\u012f.<\/p>\n<p>Skai\u010diai tai tik patvirtina. 2025 metais maistas Lietuvoje pabrango beveik 6 procentus. Labiausiai augo alkoholio, tabako, m\u0117sos ir pieno produkt\u0173 kainos. Jautiena \u0161oktel\u0117jo daugiau kaip ketvirtadaliu, pauk\u0161tiena tapo brangesn\u0117 beveik 12 procent\u0173. Ir nors \u017euvies kainos \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo, tai neturi reik\u0161mingos \u012ftakos bendram brangimo jausmui.<\/p>\n<p>J\u016bs mokate beveik tiek pat, kiek europie\u010diai, ta\u010diau skirtumas tas, kad j\u016bs\u0173 pajamos yra gerokai ma\u017eesn\u0117s. Produktai brangsta, o pirkimo galia nesivysto taip greitai, tod\u0117l kiekvienas kain\u0173 pokytis tampa juntamas labiau negu Vokietijoje, \u0160veicarijoje ar kitose gerov\u0117s valstyb\u0117se.<\/p>\n<p>Kod\u0117l maistas brangsta net tada, kai \u017ealiavos pinga<\/p>\n<p>Atrodyt\u0173 logi\u0161ka, kad \u017ealiavoms pigs\u0117jant, galutin\u0117 produkto kaina taip pat tur\u0117t\u0173 kristi. Ta\u010diau Lietuvoje da\u017eniausiai \u012fvyksta prie\u0161ingai. \u017daliavos pinga, o produkt\u0173 kainos lentynose vis tiek kyla. J\u016bs tai matote kasdien ir da\u017enai jau\u010diat\u0117s apgauti.<\/p>\n<p>Specialistai nurodo kelis esminius paai\u0161kinimus. Pirmiausia, kain\u0173 augimas \u201e\u012fstringa\u201c visoje tiekimo grandin\u0117je. \u016akininkai u\u017e \u017ealiavas gauna tik labai nedidel\u0119 kain\u0173 padid\u0117jimo dal\u012f. Tuo metu perdirb\u0117jai ir prekybininkai savo mar\u017eas didina agresyviausiai. \u0160is procesas pana\u0161us \u012f domino efekt\u0105. Nedidelis kilimas \u017ealiavoje virsta mil\u017eini\u0161ku \u0161uoliu galutin\u0117je kainoje.<\/p>\n<p>J\u016bs perkate produkt\u0105, kuris brangsta ne d\u0117l reali\u0173 s\u0105naud\u0173, bet d\u0117l psichologinio rinkos inercijos efekto. Jei sektoriuje buvo \u0161okas, pavyzd\u017eiui, karo ar lig\u0173 protr\u016bkio metu, kainos pakyla akimirksniu. Ta\u010diau stabilizavusis situacijai jos nebegr\u012f\u017eta atgal. Prekybininkai i\u0161laiko kainas auk\u0161tesniame lygyje, nes vartotojai jau priprato ir protestuoti nebebando.<\/p>\n<p>Kain\u0173 grandin\u0117je daugiausia laimi didieji prekybos tinklai<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"aspect-ratio:632\/421;\" src=\"https:\/\/bilis.lt\/assets\/nuotraukos\/_tekstuose\/997664\/photo-868084365.avif?transformId=403853\" width=\"632\" height=\"421\" alt=\"\"\/><\/p>\n<p>Viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l kainos tokios auk\u0161tos, yra konkurencijos stoka. Rink\u0105 valdo keli dideli \u017eaid\u0117jai, kurie turi galios nustatyti kain\u0173 strukt\u016br\u0105. J\u016bs nematote tikros kainos. Matote tik tai, k\u0105 prekybininkai nusprend\u017eia parodyti.<\/p>\n<p>Reguliaros kainos da\u017enai b\u016bna dirbtinai pakeltos. Tada pateikiamos masin\u0117s akcijos ir nuolaidos, kurios atrodo viliojan\u010dios, bet i\u0161 ties\u0173 j\u016bs perkate produkt\u0105 u\u017e tikr\u0105j\u0105 vert\u0119, tik apgaubt\u0105 nuolaidos iliuzija. Nuo 4,49 eur\u0173 kainuojantis kumpis \u201eper akcij\u0105\u201c kainuoja 2,99. Atrodo puiku. Ta\u010diau tikroji produkto vert\u0117 n\u0117ra keturi su puse euro. Ji da\u017enai b\u016bna \u017eemesn\u0117, o tariama akcija t\u0117ra \u017eaidimas.<\/p>\n<p>J\u016bs tampate akcij\u0173 kult\u016bros \u012fkaitais. Prekybininkai skatina pirkti nuolaidas, o ne produktus. Taip formuojama klaidinga realyb\u0117, kurioje j\u016bs be akcij\u0173 nebe\u012fperkate elementarios duonos, pieno ar s\u016brio.<\/p>\n<p>Kod\u0117l gyventojams tai taip skausminga<\/p>\n<p>J\u016bs gyvenate \u0161alyje, kurioje maistui tenka skirti \u017eenkliai didesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f nei Vokietijoje, Austrijoje ar Skandinavijoje. \u0160iose valstyb\u0117se \u017emon\u0117s gali skirti daug daugiau l\u0117\u0161\u0173 kelion\u0117ms, mokymams, technologijoms, saviugdai. Lietuvoje didel\u0117 pajam\u0173 dalis vis dar i\u0161leid\u017eiama tik tam, kad i\u0161gyventum\u0117te.<\/p>\n<p>Tai formuoja nuolatin\u012f nepasitenkinim\u0105 ir emigracijos bangas. \u017dmon\u0117s ie\u0161ko paprastesnio gyvenimo, o ne kovos su elementariomis i\u0161laidomis. Kai maistas brangsta spar\u010diau nei atlyginimai, gyvenimo kokyb\u0117 nei\u0161vengiamai krenta. J\u016bs tai jau\u010diate, net jei niekas garsiai to nesako.<\/p>\n<p>Kas gal\u0117t\u0173 sustabdyti kain\u0173 augim\u0105<\/p>\n<p>Ekspertai pristato dvi realias kryptis, kurios gal\u0117t\u0173 pakeisti situacij\u0105. Pirma, prekybos tinklai tur\u0117t\u0173 liautis kelti dirbtines reguliarias kainas. Jei kainos b\u016bt\u0173 realios, nuolaidos neb\u016bt\u0173 reikalingos, o vartotojas pagaliau matyt\u0173 tikr\u0105 produkto vert\u0119.<\/p>\n<p>Antra, visoje maisto vert\u0117s grandin\u0117je tur\u0117t\u0173 atsirasti teisingesn\u0117 pusiausvyra. \u016akininkai, perdirb\u0117jai ir prekybininkai turi gauti proporcing\u0105 dal\u012f. \u0160iuo metu did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f pasiima prekybiniai tinklai, o visa sistema tampa nepajudinama, nes jiems tokios kainos tiesiog naudingos.<\/p>\n<p>Kol \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 nebus, j\u016bs ir toliau jausite spaudim\u0105 savo kasdien\u0117je pinigin\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"J\u016bs jau seniai pastebite, kad maisto kainos Lietuvoje kyla grei\u010diau nei atlyginimai. Parduotuv\u0117je kiekvienas apsilankymas tampa sud\u0117tingesnis, o&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":55790,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[13454,81,2998,5296,2301,37,39,7836,36,38,40,2931,4845,13455,11980,46],"class_list":{"0":"post-55789","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-brangsta","9":"tag-business","10":"tag-europoje","11":"tag-greiciau","12":"tag-kodel","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lietuvius","16":"tag-lithuania","17":"tag-lithuanian","18":"tag-lt","19":"tag-maistas","20":"tag-sokiruoja","21":"tag-stabdytu","22":"tag-tiesa","23":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115672858306014109","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55789","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=55789"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/55789\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/55790"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=55789"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=55789"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=55789"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}