{"id":56217,"date":"2025-12-07T10:53:19","date_gmt":"2025-12-07T10:53:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/56217\/"},"modified":"2025-12-07T10:53:19","modified_gmt":"2025-12-07T10:53:19","slug":"vieta-apie-kuria-daugelis-nezino-rasite-net-nuodu-kambari","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/56217\/","title":{"rendered":"Vieta, apie kuri\u0105 daugelis ne\u017eino: rasite net nuod\u0173 kambar\u012f"},"content":{"rendered":"

Vos pusantros valandos ma\u0161ina nuo Florencijos ar dvi valandos nuo Bolonijos ir atsidursite renesanso menininko Piero della Francescos gimtin\u0117je \u2013 nedideliame Sansepolkro miestelyje. \u010cia, XVII a. \u201eBourbon del Monte\u201c r\u016bmuose, visai netoli San Rocco ba\u017eny\u010dios ir med\u017eiais apsodintos aik\u0161t\u0117s, pavadintos menininko vardu, jau 23 metus veikia ital\u0173 \u012fmon\u0117s, beveik pus\u0119 \u0161imtme\u010dio gaminan\u010dios nat\u016bralius sveikatos prie\u017ei\u016bros produktus, muziejus. B\u016btent \u012fmon\u0117s kvietimu jame ir lankiausi.<\/p>\n

Turas po muziej\u0173 ir i\u0161skirtiniai jo eksponatai lankytoj\u0105 tarsi pakvie\u010dia kelionei laiku, per kuri\u0105 supa\u017eindina su t\u016bkstantme\u010dius apiman\u010dia istorija, atskleid\u017eian\u010dia senov\u0117s vaistini\u0173 augal\u0173 naudojimo tradicijas, \u017eoleli\u0173 gydom\u0105sias savybes ir pat\u012f \u017emoni\u0173 bei augal\u0173 ry\u0161\u012f.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Nepakei\u010diamas vaistininko \u012frankis<\/p>\n

Pats muziejaus pastatas i\u0161 i\u0161or\u0117s daug \u012fsp\u016bd\u017eio nekelia. Ta\u010diau vos \u012f\u017eengus pro duris pasitinka skliautin\u0117s r\u016bm\u0173 lubos ir did\u017eiul\u0117 freska ant sienos. Greta jos kabo akmuo, kuriame i\u0161kaltas u\u017era\u0161as \u201eProdest-Obest\u201c (liet. padeda-kenkia) \u012fsp\u0117ja, kad vaistiniai augalai<\/a> gali b\u016bti ne tik naudingi, bet ir \u017ealingi, jei vartojami ar naudojami netinkamai.<\/p>\n

Kylant laiptais \u012f vir\u0161\u0173 ant sien\u0173 galima ap\u017ei\u016br\u0117ti muziejaus antikin\u0117s bibliotekos kolekcijos botanines iliustracijas, o pasiekus antr\u0105 auk\u0161t\u0105 atsiveria pirmoji ekspozicij\u0173 sal\u0117. \u010cia i\u0161ties jauku, dvelkia senove, o i\u0161taigingi sietynai, ant sien\u0173 kabantys did\u017eiuliai paveikslai ir tarp lang\u0173 \u012fsitais\u0119s mil\u017eini\u0161kas markizo Monaldo \u0161eimos herbas sukuria ir prabangos poj\u016bt\u012f.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Mus pasitikusi muziejaus darbuotoja supa\u017eindina, kad atsid\u016br\u0117me sal\u0117je, kuri skirta senoviniams nepakei\u010diamiems vaistininko \u012frankiams \u2013 gr\u016bstuv\u0117ms, farmacininkyst\u0117je tur\u0117jusioms didel\u0119 praktin\u0119 ir simbolin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n

\u010cia eksponuojamos \u012fvairi\u0173 med\u017eiag\u0173 (akmens, gele\u017eies, med\u017eio, dramblio kaulo, bronzos) ir laikotarpi\u0173 vaistininko gr\u016bstuv\u0117s. Bronza buvo laikoma idealia med\u017eiaga d\u0117l savo tvirtumo, tankumo ir nepor\u0117tumo, bei vertinama, kad ingredientai n\u0117ra absorbuojami juos smulkinant.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Gr\u016bstuv\u0117s forma i\u0161liko nepakitusi iki XIV a. V\u0117liau, XVI a., jos tapo meno k\u016briniu su puo\u0161niomis dekoracijomis, o XVIII a. pabaigoje ant j\u0173 pavir\u0161i\u0173 atsirado g\u0117li\u0173 ornamentai.<\/p>\n

Nuo senov\u0117s civilizacij\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173<\/p>\n

I\u0161 gr\u016bstuvi\u0173 sal\u0117s patenkama \u012f vaista\u017eol\u0117ms ir j\u0173 istorijai skirt\u0105 erdv\u0119. Ant sien\u0173 kabo did\u017eiul\u0117s informacin\u0117s lentos, kuriose pasakojama, kaip vaistiniai augalai \u017emoni\u0173 buvo naudojami nuo senov\u0117s civilizacij\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n

Muziejaus darbuotojos teigimu, pirmyk\u0161\u010diai \u017emon\u0117s gamt\u0105 steb\u0117jo ir vaistines \u017eoleles naudojo intuityviai. Netur\u0117dami logi\u0161k\u0173 atsakym\u0173, j\u0173 poveik\u012f priskyr\u0117 antgamtin\u0117ms j\u0117goms, da\u017enai augalus siedavo su dievi\u0161komis b\u016btyb\u0117mis. Pirmieji augal\u0173 \u017einovai (\u0161amanai) atsirado Rytuose. O \u017einios ir i\u0161mintis apie augalus \u0117m\u0117 vystytis senov\u0117s civilizacijose.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, senov\u0117s Mesopotamijos civilizacijoje, kurioje gyveno \u0161umerai, asirai ir babilonie\u010diai, buvo naudojami vaistiniai augalai. Pirmasis ra\u0161ytinis dokumentas, pripa\u017e\u012fstantis gydytojo profesij\u0105, datuojamas apie 2000 m. pr. Kr. Ninevijoje rasta t\u016bkstan\u010diai molini\u0173 lenteli\u0173, skirt\u0173 medicinai, kurias surinko karalius A\u0161urbanipalas VII a. pr. Kr. O receptuose minima 250 augalini\u0173 med\u017eiag\u0173, \u012fskaitant saldymed\u012f, any\u017ei\u0173, mir\u0105, aguonas, juod\u0105j\u012f \u010demer\u012f, ricinos aliej\u0173 ir opij\u0173.<\/p>\n

Vir\u0161 civilizacij\u0173 lent\u0173 kabo \u017eymi\u0173 medicinos ir mokslo fig\u016br\u0173, toki\u0173 kaip Asklepijus (graik\u0173 medicinos dievas), Hipokratas (senov\u0117s graik\u0173 gydytojas), Antoine Lavoisier (pranc\u016bz\u0173 chemikas), Carlo Linnaeus (\u0161ved\u0173 biologas ir gydytojas, \u0161iuolaikin\u0117s mokslin\u0117s gyv\u0173 organizm\u0173 klasifikavimo sistemos t\u0117vas) ir kit\u0173, portretai.<\/p>\n

Mediniuose stenduose, kuriuos gaubia stiklas, eksponuojami vertingi herbariumai, kuri\u0173 dal\u012f teko matyti ir gr\u016bstuvi\u0173 sal\u0117je.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

I\u0161skirtiniai keraminiai indai<\/p>\n

Tre\u010dioji muziejaus sal\u0117 skirta \u012fvairi\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 itali\u0161kiems farmaciniams keraminiams dirbiniams. \u010cia akys raibsta b\u0117giodamos po vitrinas, kuriose \u2013 meno k\u016briniais vadinami heraldiniais simboliais, g\u0117l\u0117mis, augal\u0173 motyvais, epin\u0117mis, religin\u0117mis fig\u016bromis i\u0161marginti indai. Tos vazos, \u0105so\u010diai tokie \u017eavingi, kad ir dabar mielai namuose toki\u0173 tur\u0117tum. Ta\u010diau j\u0173 paskirtis \u2013 ne interjero detal\u0117.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Juose buvo laikomos vaistin\u0117s med\u017eiagos. \u012edomiausia, kad i\u0161 to, kaip indas dekoruotas, buvo galima nusp\u0117ti, kas yra jo viduje.<\/p>\n

\u0160tai, pavyzd\u017eiui, indas, ant kurio \u2013 \u0160v. Liucijos atvaizdas. Jis, kaip pasakojo muziejaus darbuotoja, i\u0161 daugelio \u0161vent\u0173j\u0173 fig\u016br\u0173, kurios vaizduojamos ant senovini\u0173 vaist\u0173 ind\u0173, yra vienas da\u017eniausiai pasikartojan\u010di\u0173. <\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios \u0161ventoji laikoma reg\u0117jimo, neregi\u0173 glob\u0117ja. Ji da\u017enai vaizduojama laikanti l\u0117k\u0161t\u0119 arba taur\u0119 su dviem akimis. Jos atvaizdas ant vaist\u0173 ind\u0173 tur\u0117jo dvejop\u0105 funkcij\u0105: simbolin\u0119 \u2013 kaip fig\u016bros, susijusios su gydymu ir i\u0161gydymu, ir praktin\u0119 \u2013 indas, papuo\u0161tas jos atvaizdu, buvo skirtas laikyti specialiam preparatui akims gydyti.<\/p>\n

Stiklo dirbini\u0173 sal\u0117<\/p>\n

Patyrin\u0117j\u0119 keramik\u0105, leidom\u0117s \u012f stiklo dirbini\u0173 sal\u0119. \u010cia eksponuojami \u012fvairiausi\u0173 form\u0173 ir dyd\u017ei\u0173 stiklo dirbiniai, pagaminti naudojant senovin\u012f metod\u0105 i\u0161 sm\u0117lio ir augal\u0173 pelen\u0173, buvo naudojami vaistams laikyti ir aktyvioms sudedamosioms dalims i\u0161gauti.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

P\u016bstas stiklas, d\u0117l savo lengvumo ir formavimo paprastumo, buvo pla\u010diai naudojamas farmacinei \u012frangai ir laboratoriniams instrumentams gaminti nuo viduram\u017ei\u0173. O Italija<\/a>, ypa\u010d Venecija, nuo viduram\u017ei\u0173 buvo svarb\u016bs pasauliniai stiklo meno centrai.<\/p>\n

\u0160ioje sal\u0117je galima pamatyti retort\u0173 \u2013 stiklini\u0173 kaitrai atspari\u0173 laboratorini\u0173 ind\u0173, \u012fvairi\u0173 buteliuk\u0173, distiliavimo \u012franki\u0173 ir net toki\u0173 eksponat\u0173 kaip \u0161lapimo indai, kraujui nuleisti skirtos priemon\u0117s ar kr\u016bties pientrauki\u0173 kolekcija.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Galima ap\u017ei\u016br\u0117ti ret\u0105 ne\u0161iojam\u0173 medini\u0173 vaistin\u0117li\u0173 kolekcij\u0105, kurias gydytojai ir vaistininkai naudodavo savo brangiems vaistams transportuoti.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Istorin\u0117 XVI a. saugykla<\/p>\n

I\u0161 stiklo dirbini\u0173 sal\u0117s patenkama \u012f erdv\u0119, kurios lubos \u2013 tarsi tanki pieva auk\u0161tyn kojomis. \u010cia atkurta istorin\u0117 XVI a. vaistini\u0173 augal\u0173 saugykla. \u017dolel\u0117s b\u016bdavo renkamos Sansepolkro apylinki\u0173 kalvose, atsi\u017evelgiant \u012f laik\u0105, kai jose yra did\u017eiausia veikli\u0173j\u0173 med\u017eiaga koncentracija. <\/p>\n

Vaistiniai augalai, pasi\u017eymintys \u012fvairiomis spalvomis, skvarbiais kvapais, b\u016bdavo kabinami ant lub\u0173 atokiau nuo tiesiogin\u0117s \u0161viesos, kad tinkamai i\u0161d\u017ei\u016bt\u0173 ir i\u0161saugot\u0173 savo fizines ir chemines savybes.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Prie\u0161 naudojant, jie b\u016bdavo laikomi specialiose talpose, pavyzd\u017eiui, gluosni\u0173 krep\u0161iuose ar aromatinio med\u017eio d\u0117\u017eut\u0117se, siekiant geriausiai apsaugoti brang\u0173 turin\u012f nuo bakterij\u0173 ir vabzd\u017ei\u0173, kol jie taps sveikatinamaisiais preparatais.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

XVII a. vaistin\u0117 ir laboratorija<\/p>\n

Ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119 vir\u0161 galv\u0173 kaban\u010dius ir induose esan\u010dius vaistinius augalus, vos u\u017e keleto \u017eingsni\u0173 atsid\u016br\u0117me istorin\u0117je XVII a. vaistininko parduotuv\u0117je-laboratorijoje, kurioje buvo ruo\u0161iami ir parduodami nat\u016bral\u016bs vaistai<\/a>. \u0160ioje erdv\u0117je sukosi \u012fvair\u016bs asmenys \u2013 nuo \u017eolinink\u0173 iki gydytoj\u0173.<\/p>\n

Vaistin\u0117je \u2013 didel\u0117 autenti\u0161kos \u012frangos kolekcija: molin\u0117s krosnys, dideli ne\u0161iojamieji distiliavimo aparatai, presai, gr\u016bstuv\u0117s ir indai \u017ealiavoms. Ni\u0161oje, pasl\u0117ptoje nuo lankytoj\u0173, buvo laikomi brang\u016bs ir sunkiai gaunami produktai, tokie kaip gyvat\u0117s taukai, tam tikri nuodai ir Falerno vynas.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Vir\u0161 krosnies kabanti krokodilo imitacija simbolizuoja augal\u0173 derlingum\u0105, s\u0117km\u0119 vaistininko darbe, taip pat jis buvo kelioni\u0173 \u012f tolimas \u0161alis, siekiant \u012fsigyti pa\u010di\u0173 vertingiausi\u0173 ingredient\u0173, simbolis.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Fitochemin\u0117 laboratorija<\/p>\n

Dar kitoje patalpoje atsiduri fitochemin\u0117je laboratorijoje, kuri atspindi XIX a. farmacijos istorijos l\u016b\u017eio laikotarp\u012f, kai nuo senovinio vaistininkyst\u0117s meno buvo pereita prie \u0161iuolaikini\u0173, daugiausia i\u0161 sintetini\u0173 neorganini\u0173 \u017ealiav\u0173 gaminam\u0173 vaist\u0173. Laboratorijoje eksponuojami instrumentai, naudoti masinei piliuli\u0173, sirup\u0173, tepal\u0173, tinkt\u016br\u0173, pastili\u0173 ir kit\u0173 preparat\u0173 gamybai.<\/p>\n

\u010cia galima pamatyti, kaip keit\u0117si instrumentai: didelius ingredient\u0173 chemin\u0117s transformacijos aparatus pakeit\u0117 subtilios svarstykl\u0117s ir stikliniai distiliavimo aparatai bei indai. Pakito ir farmacininko vaidmuo \u2013 jo u\u017eduotis tapo analizuoti ir mai\u0161yti magistralinius preparatus, o \u017ealiavas ruo\u0161\u0117 pramonin\u0117s laboratorijos.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Nuod\u0173 kambarys<\/p>\n

I\u0161 fitochemin\u0117s laboratorijos pasukus paskutin\u0117s ekskursijos sal\u0117s link, siauro koridoriaus gale ak\u012f patraukia gele\u017einiai vartai su gyvat\u0117s atvaizdu prie\u0161akyje ir u\u017e j\u0173 esanti erdv\u0117. Pasirodo, gele\u017einiai vartai \u010dia ne \u0161iaip sau, tai \u2013 apsauga nuo itin smalsi\u0173 ar neatsargi\u0173 muziejaus lankytoj\u0173, nes u\u017e j\u0173 \u2013 nuod\u0173 kambarys. Apie tai \u012fsp\u0117ja ir u\u017era\u0161as ant spintel\u0117s r\u0117mo \u201eCave atra venena!\u201c (liet. Saugokit\u0117s mirtino nuodo!).<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

\u0160ioje izoliuotoje ma\u017eoje patalpoje, kaip pasakojo muziejaus darbuotoja, vaistininkas laik\u0117 toksines med\u017eiagas, kurios, atsid\u016brusios netinkamose rankose, gal\u0117jo tapti itin pavojingos. Tik jis tur\u0117jo \u017eini\u0173, kaip tiksliai dozuoti \u0161iuos nuodus, kad jie tapt\u0173 vaistais. Beje, laikyti tokias med\u017eiagas u\u017erakintoje vietoje yra teisinis reikalavimas visose Italijos vaistin\u0117se net ir \u0161iandien.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

XIX a. medin\u0117 vaistin\u0117<\/p>\n

Pasukus galv\u0105 de\u0161in\u0117n, matyti ma\u017eos, siauros durys. Muziejaus darbuotoja paai\u0161kino, kad jos turi simbolin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u2013 skiria vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119 (\u012f kuri\u0105 netrukus pateksime) nuo specializuotos, slaptos zonos (nuod\u0173 kambario). \u017deng\u0119 per slenkst\u012f atsid\u016br\u0117me autenti\u0161koje i\u0161 pu\u0161ies medienos pagamintoje XIX a. vaistin\u0117je.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

\u010cia lentynose eksponuojama ret\u0173 dekoratyvini\u0173 majolik\u0173 (degto molio dirbiniai) kolekcija, stikliniai indai, keraminiai \u201ealbarelli\u201c indeliai (dar \u017einomi kaip majolikos vaist\u0173 indeliai), alaviniai bokalai, medin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s ir buteliai su sen\u0173 preparat\u0173 liku\u010diais, visi su originaliomis etiket\u0117mis.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Vaistin\u0117s centre stovi stalas, ant kurio \u2013 svarstykl\u0117s. Jas vaistininkas naudodavo savo preparatams, vaistams sverti juos parduodamas.<\/p>\n

Ak\u012f patraukia ir medin\u0117 rytie\u010di\u0173 pirklio, sverian\u010dio prieskonius, skulpt\u016bra. Taip pat \u2013 ant sienos nut\u016bp\u0119s krokodilas ir v\u0117\u017elio kiautas.<\/p>\n

\"\u201eAboca\u201c <\/p>\n

Muziejaus darbuotoja pasakojo, kad krokodilai ir v\u0117\u017eliai da\u017enai b\u016bdavo eksponuojami senovin\u0117se vaistin\u0117se. Krokodilas simbolizavo vanden\u012f ir ve\u0161li\u0105 augmenij\u0105 arba augal\u0173 derlingum\u0105. Egipte jis buvo laikomas gyvyb\u0117s ir mirties paslap\u010di\u0173 valdovu. Maj\u0173 mitologijoje visi \u017emogui naudingi augalai dygo i\u0161 krokodilo galvos. O senov\u0117s Egipte buvo atliekamas magi\u0161kas gydomasis ritualas galvos skausmui mal\u0161inti: dekoratyvinis keraminis krokodilas su sveikatinan\u010diomis \u017eolel\u0117mis b\u016bdavo priri\u0161amas prie paciento galvos.<\/p>\n

V\u0117\u017elio kiauto terapinis naudojimas Kinijoje buvo u\u017efiksuotas III a. pr. Kr. Pagal daoist\u0173 tradicij\u0105 i\u0161 v\u0117\u017elio kiauto gauta \u017eelatina atkuria gyvybinius Yin ir Yang principus organizme.<\/p>\n

Ant kitos sienos matomi du sakiniai, apibendrinantys muziejaus paskirt\u012f ir filosofij\u0105: \u201eVaistiniai augalai yra gamtos dovana, sukurta visoms gyvoms b\u016btyb\u0117ms\u201c ir \u201eJei \u017emogus nori, gamtoje gali rasti vaist\u0173 nuo vis\u0173 savo negalavim\u0173\u201c.<\/p>\n

Muziejuje taip pat yra antikin\u0117 biblioteka. Joje saugoma 3 t\u016bkst. knyg\u0173, kuriose esanti informacija atspindi \u017emogaus \u017eini\u0173 apie tai, kaip naudoti gydomuosius augalus, raid\u0105. O nusileidus \u012f pirm\u0105j\u012f auk\u0161t\u0105 laukia interaktyvus turas, supa\u017eindinantis su muziej\u0173 \u012fk\u016brusios ital\u0173 \u012fmon\u0117s istorija, jos veikla ir tuo, kaip gimsta gaminama nat\u016brali produkcija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vos pusantros valandos ma\u0161ina nuo Florencijos ar dvi valandos nuo Bolonijos ir atsidursite renesanso menininko Piero della Francescos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":56218,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,965,32,33,37,39,36,38,40,366,13532,23,22,44,28,29,26,27,612,2303,13531,74,75,76],"class_list":{"0":"post-56217","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-italija","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-muziejus","23":"tag-naturalus-vaistai","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-pasaulis","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-vaistai","32":"tag-vaistine","33":"tag-vaistiniai-augalai","34":"tag-world","35":"tag-world-news","36":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115677915179654515","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56217","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56217"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56217\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56218"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56217"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56217"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56217"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}