Subordinuot\u0105sias 8\u20138,25 proc. pajamingumo obligacijas \u0161iuo metu pirm\u0105 kart\u0105 platinan\u010dios did\u017eiausi\u0105 kredito unij\u0173 grup\u0119 Baltijos valstyb\u0117se vienijan\u010dios Lietuvos centrin\u0117s kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vij\u016bno teigimu, \u0161\u012f jau bene de\u0161imtmet\u012f stebim\u0105 pokyt\u012f lemia keli veiksniai.<\/p>\n
\u201eVis\u0173 pirma, pasikeit\u0117 klient\u0173 l\u016bkes\u010diai \u2013 gyventojai bei verslas, pastaraisiais metais gyvendami neu\u017etikrintumo, nuolatini\u0173 geopolitini\u0173, ekonomini\u0173 ir kit\u0173 sukr\u0117tim\u0173 s\u0105lygomis, ie\u0161ko finans\u0173 partneri\u0173, veikian\u010di\u0173 itin nusp\u0117jamai, atsakingai. B\u016btent taip veikia kredito unij\u0173 grup\u0117s Lietuvoje ir kiti kooperatiniai bankai Europoje. Antra, kooperatin\u0117s institucijos turi stipr\u0173 santyk\u012f su vietos ekonomika, tod\u0117l j\u0173 kreditavimo sprendimai atliepia region\u0173 poreikius ir leid\u017eia tiksliau \u012fvertinti rizikas\u201c, \u2013 sako M. Vij\u016bnas.<\/p>\n
Kooperatinis modelis, kuriuo remiasi kredito unijos, rei\u0161kia, kad bankas ar unija priklauso jo klientams-nariams, o ne i\u0161oriniams akcininkams, tod\u0117l visa sukurta vert\u0117 lieka bendruomen\u0117je. Vietos gyventoj\u0173 ind\u0117liai virsta paskolomis vietos verslui, finansavimas i\u0161lieka regione, o kapitalas dirba \u017emon\u0117ms, kurie j\u012f suk\u016br\u0117.<\/p>\n
Europos kooperatini\u0173 bank\u0173 asociacijos (EACB) 2024 met\u0173 duomenys rodo, kad kooperatin\u0117 bankininkyst\u0117 Europoje ir toliau tendencingai stipr\u0117ja spar\u010diau nei komerciniai bankai. Per metus kooperatiniai bankai pritrauk\u0117 1,9 mln. nauj\u0173 nari\u0173, o bendras j\u0173 skai\u010dius pasiek\u0117 91 mln. \u2013 tai rekordinis rezultatas. Kreditavimo srityje kooperatin\u0117s institucijos taip pat toliau lenkia rink\u0105: j\u0173 paskol\u0173 portfeliai pernai i\u0161augo 2,9 proc., kai komercini\u0173 bank\u0173 \u2013 1,6 proc. Kooperatiniai bankai taip pat remiasi stabilesne finansavimo baze: ind\u0117liai sudaro 52 proc. j\u0173 balanso, palyginti su 40 proc. komerciniuose bankuose.<\/p>\n
Lietuvoje tendencijos \u2013 pana\u0161ios<\/p>\n
Lietuvoje kredito unij\u0173 rinka i\u0161gyvena labai pana\u0161\u0173 augimo etap\u0105. Ji valdo beveik 2 mlrd. eur\u0173 turt\u0105 ir vienija daugiau nei 168 t\u016bkst. nari\u0173, o dvi centrin\u0117s kredito unijos (viena i\u0161 j\u0173 \u2013 LCKU) funkcionuoja kaip brand\u017eios kooperatiniais pagrindais veikian\u010dios \u012fstaigos, kuriose rizikos valdymas, IT, likvidumas ir prie\u017ei\u016bra yra konsoliduoti. LCKU vienija 44 i\u0161 59-i\u0173 Lietuvoje veikian\u010di\u0173 kredito unij\u0173, turin\u010dias daugiau nei 100 klient\u0173 aptarnavimo viet\u0173. LKU grup\u0117s turtas sudaro 1,22 mlrd. eur\u0173, paskol\u0173 portfelis siekia 898 mln. eur\u0173.<\/p>\n
Lietuvoje kredito unij\u0173 rinkos brand\u0105 l\u0117m\u0117 2018 m. valstyb\u0117s \u012fgyvendinta viena i\u0161 grie\u017e\u010diausi\u0173 sektoriaus pertvark\u0173 Europoje: buvo sugrie\u017etinti kapitalo, rizikos ir valdymo reikalavimai, sukurti du kontrol\u0117s centrai, tai l\u0117m\u0117, kad ma\u017eos ar rizikingos unijos buvo sujungtos arba pasitrauk\u0117 i\u0161 rinkos. Tai leido sektoriui tapti didelio masto, finansi\u0161kai tvirta, vieningai reguliuojama ir patikima sistema.<\/p>\n
\u201eKredito unijos Lietuvoje \u0161iandien veikia pagal tuos pa\u010dius prudencinius standartus kaip ir bankai. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 priimami sprendimai remiasi giliu vietos konteksto supratimu ir ilgalaike perspektyva. Tai yra du svarbiausi veiksniai, kurie paskutiniais metais sudar\u0117 s\u0105lygas sektoriui spar\u010diai augti\u201c, \u2013 sako M. Vij\u016bnas.<\/p>\n
LCKU investuotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki gruod\u017eio 12 d. si\u016blo \u012fsigyti iki 4 mln. eur\u0173 vert\u0117s 10 met\u0173 trukm\u0117s obligacij\u0173, i\u0161leid\u017eiam\u0173 pagal iki 8 mln. eur\u0173 dyd\u017eio obligacij\u0173 program\u0105. Emisija bus \u012ftraukta \u012f prekyb\u0105 \u201eFirst North\u201c alternatyviojoje NASDAQ rinkoje.<\/p>\n
Platinim\u0105 organizuoja ir vykdo investicini\u0173 paslaug\u0173 bendrov\u0117 \u201eOrion Securities\u201c.<\/p>\n
Populiarum\u0105 lemia ir pademonstruotas atsparumas kriz\u0117ms<\/p>\n
\u201eEuropos centrinio banko (ECB) analitik\u0173 ataskaitose ne kart\u0105 pa\u017eym\u0117ta, kad kredito unijos ir kooperatiniai bankai pandemijos ir v\u0117lesni\u0173 ekonomini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 laikotarpiu demonstravo auk\u0161tesn\u012f stabilum\u0105, nes j\u0173 veikla ma\u017eiau priklauso nuo rink\u0173 svyravim\u0173 ir daugiau remiasi vietos ind\u0117li\u0173 baze. Europos investicinis fondas (EIF), analizuojantis smulkiojo verslo finansavim\u0105 visame \u017eemyne, nurodo, kad b\u016btent kooperatiniai bankai ir kredito unijos ne tik nesuma\u017eino, bet daugelyje \u0161ali\u0173 padidino kreditavim\u0105 krizi\u0173 metu. Tai augina klient\u0173 ir investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 teigia M. Vij\u016bnas.<\/p>\n
Jo teigimu, tai, kad kredito unijos i\u0161laik\u0117 fizin\u012f buvim\u0105 regionuose ir geb\u0117jim\u0105 vertinti kredito rizik\u0105 vietoje, tiesiogiai prisideda prie sektoriaus augimo.<\/p>\n
Europos kooperatin\u0117s bankininkyst\u0117s svor\u012f geriausiai atskleid\u017eia trys did\u017eiausi jos pavyzd\u017eiai. Pranc\u016bzijos \u201eCr\u00e9dit Agricole\u201c, vienas i\u0161 stambiausi\u0173 bank\u0173 visoje Europoje, 2024 m. pasiek\u0117 38,1 mlrd. eur\u0173 pajam\u0173 ir daugiau kaip 8,6 mlrd. eur\u0173 grynojo pelno, i\u0161laikydamas itin stipri\u0105 pozicij\u0105 pagrindiniuose \u0161alies sektoriuose, \u012fskaitant \u017eem\u0117s \u016bk\u012f ir smulk\u0173j\u012f versl\u0105. Vokietijoje veikiantis kooperatinis \u201eVolksbanken Raiffeisenbanken\u201c tinklas \u2013 tai daugiau kaip 700 vietos bank\u0173 sistema, aptarnaujanti apie 30 mln. klient\u0173. Pernai jis u\u017edirbo 9,5 mlrd. eur\u0173 pelno prie\u0161 mokes\u010dius ir padidino nuosav\u0105 kapital\u0105 iki 66 mlrd. eur\u0173, i\u0161likdamas viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 finans\u0173 grupi\u0173 \u0161alyje. Nyderland\u0173 \u201eRabobank\u201c, tradici\u0161kai dominuojantis \u017eem\u0117s \u016bkio finansavime ir valdantis reik\u0161ming\u0105 \u0161alies nam\u0173 \u016bki\u0173 paskol\u0173 dal\u012f, 2024 m. u\u017edirbo beveik 5,2 mlrd. eur\u0173 pelno.<\/p>\n
Reik\u0161mingai auga kredit\u0173 unij\u0173 svoris ir Lietuvoje. Per pirmuosius devynis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius LCKU vienijama LKU kredito unij\u0173 grup\u0117s pal\u016bkan\u0173 pajamos pakilo iki 57,63 mln. eur\u0173 (6,54 proc., lyginant su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus), kapitalas \u2013 iki 94,71 mln. eur\u0173 (11,95 proc.), o grynasis pelnas siek\u0117 6,91 mln. eur\u0173. Paskol\u0173 portfelis per metus padid\u0117jo iki 897,94 mln. eur\u0173 (12,96 proc.), nauj\u0173 paskol\u0173 i\u0161duota u\u017e 214,6 mln. eur\u0173 (20,92 proc.), spar\u010diausiai augant verslo finansavimui (20,85 proc.). Ind\u0117li\u0173 portfelis \u0161oktel\u0117jo iki 1,08 mlrd. eur\u0173 (21,30 proc.), \u0161\u012f augim\u0105 skatino vienos auk\u0161\u010diausi\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 Lietuvoje. Kapitalo pakankamumo rodiklis sudar\u0117 15,37 proc., likvidumo padengimo \u2013 250,77 proc. Reik\u0161ming\u0105 \u0161uol\u012f fiksavo ir LCKU: jos turtas i\u0161augo iki 432,83 mln. eur\u0173 (37,97 proc.), grynosios pal\u016bkan\u0173 pajamos \u2013 iki 6,91 mln. eur\u0173 (20,6 proc.).<\/p>\n
\u201eObligacij\u0173 emisijos metu pritrauktos l\u0117\u0161os bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unij\u0173 tinklo pl\u0117trai, kad \u0161is gal\u0117t\u0173 dar aktyviau finansuoti \u0161alies gyventojus ir vietos verslus. Tai leid\u017eia prisid\u0117ti prie finansin\u0117s ekosistemos augimo ir region\u0173 ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos da\u017enai yra pirmieji finansiniai partneriai miestuose ir bendruomen\u0117se. Investuotojai taps stiprios, atsakingai pri\u017ei\u016brimos vietin\u0117s finans\u0173 sistemos k\u016brimo dalimi\u201c, \u2013 sako M. Vij\u016bnas.<\/p>\n
Patikimas paskol\u0173 portfelis<\/p>\n
Daugiau nei 80 proc. grup\u0117s paskol\u0173 yra vertinamos kaip ma\u017eos rizikos. 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f 99,08 proc. LCKU paskol\u0173 portfelio sudar\u0117 u\u017etikrintos paskolos, visos LKU grup\u0117s rodiklis taip pat i\u0161liko itin auk\u0161tas \u2013 95,79 proc.<\/p>\n
LCKU veikla yra grie\u017etai pri\u017ei\u016brima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unij\u0173 grup\u0117je veikia vidin\u0117 rizikos steb\u0117senos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo i\u0161orinio reguliuotojo atliekam\u0105 prie\u017ei\u016br\u0105. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis \u2013 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). \u012e LCKU kapital\u0105 yra investavusi ir Lietuvos valstyb\u0117, kurios valdomas pajinis \u012fna\u0161as \u0161iuo metu siekia 3,979 mln. eur\u0173. Stipri pajinio kapitalo baz\u0117 bei solid\u016bs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro s\u0105lygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.<\/p>\n
Grup\u0117s paskol\u0173 portfelis yra diversifikuotas tarp sektori\u0173 bei ma\u017eos koncentracijos \u2013 did\u017eiausia vienam skolininkui suteikta paskola nevir\u0161ija 1 proc. visos paskol\u0173 portfelio vert\u0117s. V\u0117luojan\u010di\u0173 paskol\u0173 (daugiau nei 60 d.) rodiklis i\u0161liko \u017eemas \u2013 LCKU siek\u0117 1,95 proc., o LKU grup\u0117s \u2013 3,73 proc. Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su u\u017esienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybi\u0173: kredito unijos nar\u0117s gali teikti paskolas su Europos investicij\u0173 fondo (EIF) garantijomis pagal EaSI garantij\u0173 priemon\u0119. LCKU, siekdama sustiprinti LKU Grup\u0117s kapital\u0105, yra pritraukusi subordinuot\u0173 paskol\u0173 i\u0161 tarptautini\u0173 fond\u0173 \u201eEuropean Investment Fund\u201c (EIF) ir \u201eHelenos\u201c, kuri\u0173 vert\u0117 siekia 7,4 mln. eur\u0173. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eur\u0173 paskol\u0105 i\u0161 \u201eCouncil of Europe Development Bank\u201c.<\/p>\n
Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui, j\u0173 tur\u0117toj\u0173 reikalavimai b\u016bt\u0173 tenkinami po kit\u0173 kreditori\u0173. Pritarus Lietuvos bankui LCKU subordinuot\u0105sias obligacijas gal\u0117s i\u0161pirkti po penkeri\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Minimali investicijos suma siekia 1000 eur\u0173, obligacijas \u012fsigyti gali visi, turintys investicini\u0173 paslaug\u0173 sutart\u012f, sudaryt\u0105 su Baltijos \u0161alyse veikian\u010diais bankais ar finans\u0173 maklerio \u012fmon\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Subordinuot\u0105sias 8\u20138,25 proc. pajamingumo obligacijas \u0161iuo metu pirm\u0105 kart\u0105 platinan\u010dios did\u017eiausi\u0105 kredito unij\u0173 grup\u0119 Baltijos valstyb\u0117se vienijan\u010dios Lietuvos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":56383,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[763,81,2998,2301,13553,4117,37,39,36,38,40,13551,13550,13552,46],"class_list":{"0":"post-56382","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-bankai","9":"tag-business","10":"tag-europoje","11":"tag-kodel","12":"tag-kooperatiniai","13":"tag-kredito","14":"tag-lietuva","15":"tag-lietuviu","16":"tag-lithuania","17":"tag-lithuanian","18":"tag-lt","19":"tag-populiareja","20":"tag-sparciai","21":"tag-unijos","22":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115679161543798016","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56382","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56382"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56382\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56383"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56382"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56382"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56382"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}