{"id":5658,"date":"2025-09-28T09:15:07","date_gmt":"2025-09-28T09:15:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5658\/"},"modified":"2025-09-28T09:15:07","modified_gmt":"2025-09-28T09:15:07","slug":"kodel-kavos-ir-sokolado-kainos-lietuvoje-soktelejo-tikroji-priezastis-slypi-uz-tukstanciu-kilometru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5658\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l kavos ir \u0161okolado kainos Lietuvoje \u0161oktel\u0117jo? Tikroji prie\u017eastis slypi u\u017e t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173"},"content":{"rendered":"<p>I\u0161ankstiniai Valstyb\u0117s Duomen\u0173 Agent\u016bros duomenys rodo, kad per metus kain\u0173 augimas kiek paspart\u0117jo ir siekia 3,7 proc. Did\u017eiausi\u0105 spaudim\u0105 infliacijai nuo met\u0173 prad\u017eios dar\u0117 maisto produktai \u2013 itin brango pieno produktai, kiau\u0161iniai, m\u0117sa ir vaisiai. Rugpj\u016bt\u012f metinis maisto kain\u0173 augimas perkop\u0117 6 proc. ir sudar\u0117 daugiau nei pus\u0119 visos infliacijos. Kyla klausimas, kod\u0117l maisto produkt\u0173 brangimas \u0161iemet paspart\u0117jo ir ko galime tik\u0117tis kitais metais?<\/p>\n<p>Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Lietuvoje i\u0161augo ma\u017edaug 50 proc. Ir nors toks augimas atrodo itin didelis, did\u017eioji dalis kain\u0173 \u0161uolio buvo fiksuota 2022-2023 metais \u2013 b\u016btent tuomet, kai d\u0117l Rusijos sukelto karo Ukrainoje buvo sutrikdytos preki\u0173 tiekimo grandin\u0117s, pabrango energetiniai i\u0161tekliai. V\u0117liau kain\u0173 augimas sul\u0117t\u0117jo ir, pavyzd\u017eiui, pra\u0117jusiais metais, siek\u0117 vos vien\u0105 procent\u0105.<\/p>\n<p>Visgi, maisto kainoms spaudimas \u0161iemet ir v\u0117l i\u0161augo. Ir labiausiai jis yra matomas pirmajame maisto tiekimo grandin\u0117s etape \u2013 maisto \u017ealiav\u0173 rinkoje. \u017dem\u0117s \u016bkio produkt\u0173 supirkimo kainos \u0161iemet i\u0161augo beveik 14 proc., gyvuli\u0173 produkt\u0173 \u2013 10 proc., o vien pieno ir kiau\u0161ini\u0173 supirkimo kainos padid\u0117jo net tre\u010ddaliu.<\/p>\n<p>Prie\u017eas\u010di\u0173 tokiam kain\u0173 augimui yra ne viena. I\u0161 vienos pus\u0117s, spaudim\u0105 kainoms daro bendros pasaulin\u0117s tendencijos \u2013 did\u0117jantis gyventoj\u0173 vartojimas Europoje bei kitose pasaulio \u0161alyse, augantys ka\u0161tai. I\u0161 kitos pus\u0117s, \u0161iemet mat\u0117me ir lig\u0173 prover\u017ei\u0173. Pavyzd\u017eiui, kiau\u0161ini\u0173 kainoms spaudim\u0105 dar\u0117 pauk\u0161\u010di\u0173 gripas, kurio prover\u017eiai buvo fiksuojami daugelyje Europos \u0161ali\u0173, taip pat ir JAV. Tuo metu pieno ir gyvuli\u0173 supirkimo kainoms \u2013 pirm\u0105 kart\u0105 per 40 met\u0173 Vokietijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje \u012fvyk\u0119s snukio ir nag\u0173 ligos protr\u016bkis, kuris met\u0173 prad\u017eioje paveik\u0117 gyvuli\u0173 produkcij\u0105, o \u0161ali\u0173 eksportas \u012f kitas \u0161alis buvo apribotas.<\/p>\n<p>Lietuva yra atvira ekonomika, kurios gamintojai didel\u0119 dal\u012f produkcijos eksportuoja, tad krit\u0119 produkcijos kiekiai kitose \u0161alyse gali padidinti ir vietini\u0173 gamintoj\u0173 eksporto paklaus\u0105. O, \u0161iuo atveju, tai rei\u0161kia ir auk\u0161tesnes gyvuli\u0173 bei pieno supirkimo kainas Lietuvoje.<\/p>\n<p>Klimato rei\u0161kiniai taip pat veikia galutines kainas<\/p>\n<p>\u0160iemet ne\u012fprastai v\u0117lai u\u017eklupusios pavasarin\u0117s \u0161alnos paveik\u0117 ir vaisi\u0173 derli\u0173 \u2013 skai\u010diuojama, kad obuoli\u0173 derlius \u0161iemet gal\u0117jo kristi daugiau nei per pus\u0119. Bet neigiamai buvo paveiktas ir kit\u0173 vaisi\u0173 bei uog\u0173 derlius, kuris prisid\u0117jo prie kain\u0173 augimo. Valstyb\u0117s Duomen\u0173 Agent\u016bros duomenimis, vaisi\u0173 ir uog\u0173 supirkimo kainos per pirmus septynis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius i\u0161augo ma\u017edaug de\u0161imtadaliu. Tuo metu itin lietingi vasaros m\u0117nesiai prisid\u0117jo ir prie prastesnio jav\u0173 derliaus.<\/p>\n<p>Lietuva yra itin atvira ekonomika \u2013 mes ne tik eksportuojame, bet ir importuojame maisto produktus, ypa\u010d tuos, kuri\u0173 patys auginti ar pasigaminti negalime d\u0117l geografin\u0117s lokacijos ir klimatini\u0173 s\u0105lyg\u0173. Vieni labiausiai gyventoj\u0173 m\u0117gstam\u0173 toki\u0173 produkt\u0173 yra kava, kakava ar alyvuogi\u0173 aliejus, kuri\u0173 derli\u0173 pastaraisiais metais neigiamai veik\u0117 klimato kaita ir jos sukelti ekstremal\u016bs gamtos rei\u0161kiniai. Pavyzd\u017eiui, d\u0117l kar\u0161\u010dio bang\u0173 suma\u017e\u0117j\u0119s kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisideda prie brangesn\u0117s kavos ir Lietuvoje. Kavos kainos nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 prad\u017eios Lietuvoje i\u0161augo ma\u017edaug tre\u010ddaliu.<\/p>\n<p>Tuo metu ma\u017eesnis kakavos pupeli\u0173 derlius Dramblio Kaulo Krante ar Ganoje lemia ir auk\u0161tesnes \u0161okolado kainas Lietuvoje. Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai klimato kaitos sukelti ekstremal\u016bs gamtos rei\u0161kiniai u\u017e t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173 lemia ir auk\u0161tesnes kainas m\u016bs\u0173 parduotuvi\u0173 lentynose yra tikrai nema\u017eai. Globaliame pasaulyje, susaistytame tiekimo grandini\u0173, \u012fvykiai kituose pasaulio kra\u0161tuose mus taip pat, tik\u0117tina, anks\u010diau ar v\u0117liau pasiekia.<\/p>\n<p>Europos Centrinis Bankas taip pat vis garsiau kalba apie tai, kad klimato kaita ir jos sukelti ekstremal\u016bs gamtos rei\u0161kiniai sukuria ne tik tiesiogines i\u0161laidas, kai yra sugadinamas m\u016bs\u0173 turtas, bet taip pat ir netiesiogines. I\u0161 vienos pus\u0117s, ma\u017eiau nusp\u0117jami ir intensyvesni klimato rei\u0161kiniai lemia ma\u017eesnes ar prastesn\u0117s kokyb\u0117s \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos apimtis ir d\u0117l to i\u0161augusias kainas. I\u0161 kitos pus\u0117s \u2013 gamintojams da\u017enai reikia ie\u0161koti b\u016bd\u0173 kaip suma\u017einti kylan\u010dias rizikas. Pavyzd\u017eiui, diegti i\u0161manias laistymo sistemas ar imtis kit\u0173 technologini\u0173 sprendim\u0173, naudotis draudimo apsaugomis, o visa tai lemia ir didesnes i\u0161laidas, ypa\u010d trumpuoju laikotarpiu, kurios atsispindi ir didesn\u0117se kainose produkt\u0173 lentynose.<\/p>\n<p>Infliacin\u0117s rizikos kyla ir i\u0161 vidaus<\/p>\n<p>Naujausi duomenys rodo, kad atlyginim\u0173 augimas \u0161alyje \u0161iemet kiek sul\u0117t\u0117jo, bet i\u0161liko spartus \u2013 antr\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f siek\u0117 kiek daugiau nei 8 proc., palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus. Vis dar spartus atlyginim\u0173 augimas prisideda ir prie spaudimo infliacijai, kai kylan\u010dios darbo s\u0105naudos prisideda ir prie galutini\u0173 produkt\u0173 bei paslaug\u0173 kain\u0173 augimo.<\/p>\n<p>Negana to, kitais metais planuojama ir v\u0117l spar\u010diai kelti minimal\u0173 m\u0117nesin\u012f atlyginim\u0105 (MMA) \u2013 kol kas kalbama, kad MMA gal\u0117t\u0173 did\u0117ti apie 11 proc. Spartus MMA kilimas prisideda ne tik prie spartesnio vidutinio u\u017emokes\u010dio kilimo, bet ir \u00a0prie spaudimo infliacijai. Tuo tarpu MMA kilimas daugiau nei de\u0161imtadaliu gali tur\u0117ti ir kit\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 \u2013 nedarbo did\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p>Kitais metais nuo infliacijos atsikv\u0117pti neleis ir leidimas gyventojams atsiimti II pensij\u0173 pakopoje sukauptas l\u0117\u0161as. Matysime spar\u010diau augant\u012f vartojim\u0105 ir geresnes gyventoj\u0173 nuotaikas, ta\u010diau ma\u017eiau d\u017eiugi pasekm\u0117 bus didesn\u0117 infliacija. Kai per trump\u0105 laikotarp\u012f i\u0161leid\u017eiami du de\u0161imtme\u010dius kaupti pinigai \u2013 tai tur\u0117s \u012ftakos ne tik ekonomikos, bet ir kain\u0173 augimui. Ir tai bus viena svarbiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l kain\u0173 augimas kitais metais beveik nesul\u0117t\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"I\u0161ankstiniai Valstyb\u0117s Duomen\u0173 Agent\u016bros duomenys rodo, kad per metus kain\u0173 augimas kiek paspart\u0117jo ir siekia 3,7 proc. Did\u017eiausi\u0105&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5659,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,2480,2543,2548,2301,37,39,560,36,38,40,2544,2317,2542,2546,2547,2545,46],"class_list":{"0":"post-5658","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-kainos","10":"tag-kavos","11":"tag-kilometru","12":"tag-kodel","13":"tag-lietuva","14":"tag-lietuviu","15":"tag-lietuvoje","16":"tag-lithuania","17":"tag-lithuanian","18":"tag-lt","19":"tag-priezastis","20":"tag-slypi","21":"tag-sokolado","22":"tag-soktelejo","23":"tag-tikroji","24":"tag-tukstanciu","25":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5658","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5658"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5658\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5659"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5658"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5658"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5658"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}