![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/pramogos\/naudingi_patarimai\/patalines-blakes---naktinis-keliautoju-kosmaras-kaip-apsisaugoti-ir-ka-daryti-jas-radus\/images\/ico_camera_white.gif\")
2 nuotr.<\/p>\n 2 nuotr.<\/p>\n
Patalin\u0117s blak\u0117. Flikr.com nuotr.<\/p>\n
Tarptautini\u0173 kenk\u0117j\u0173 kontrol\u0117s organizacij\u0173 duomenimis, did\u017eiausi j\u0173 \u017eidiniai fiksuojami tokiose turist\u0173 lankomose vietose kaip Londonas, Sidn\u0117jus, Berlynas, Pary\u017eius, Venecija ir kt. Lietuva taip pat n\u0117ra i\u0161imtis.<\/p>\n
Pasak bendrov\u0117s \u201eDezinfa” kenk\u0117j\u0173 kontrol\u0117s eksperto, biologo Liutauro Grigali\u016bno, blaki\u0173 plitim\u0105 lemia globalios kelion\u0117s ir nuolatinis \u017emoni\u0173 jud\u0117jimas, tod\u0117l \u017einoti, kaip atpa\u017einti blakes ir kaip u\u017ekirsti joms keli\u0105, \u0161iandien svarbu kiekvienam.<\/p>\n
\u201eBlak\u0117s gali atsirasti tiek penki\u0173 \u017evaig\u017edu\u010di\u0173 vie\u0161butyje, tiek naujai pastatytame name. U\u017etenka vieno u\u017ekr\u0117sto daikto ar lagamino, ir jos persikelia \u012f nauj\u0105 viet\u0105.<\/p>\n
Art\u0117ja aktyvesnis kelioni\u0173 metas \u0161ven\u010di\u0173 metu, keliauti, sve\u010diuotis pas gimines, draugus tikrai nereikia nustoti, ta\u010diau b\u016btina \u017einoti prevencinius b\u016bdus.”<\/p>\n
Kaip atpa\u017einti blakes ir j\u0173 p\u0117dsakus?<\/p>\n
Blak\u0117s slepiasi ar\u010diausiai \u017emogaus – lovos konstrukcijose (ypa\u010d m\u0117gstama vieta – apatin\u0117 lovos dalis), \u010diu\u017einio si\u016bl\u0117se, galv\u016bgalyje – tod\u0117l patikrinim\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti b\u016btent ten.<\/p>\n
\u201eSuaugusi blak\u0117 – apie 4 mm dyd\u017eio, plok\u0161\u010dia, ovali, rudai raudonos spalvos, pana\u0161i \u012f obuolio s\u0117kl\u0105. Ma\u017eos, rudai raudonos d\u0117m\u0117s ant patalyn\u0117s, \u010diu\u017einio ar \u010diu\u017einio si\u016bli\u0173 – tai kraujo \u017eym\u0117s, atsirandan\u010dios, kai blak\u0117s yra sutrai\u0161komos arba po \u012fkandim\u0173. Tamsios, juodos, lyg flomasteriu ta\u0161keliais apibr\u0117\u017etos d\u0117mel\u0117s ant lovos r\u0117mo, \u010diu\u017einio si\u016bli\u0173 ar bald\u0173 – tai blaki\u0173 i\u0161matos. Jei pasteb\u0117tas bent vienas i\u0161 \u017eenkl\u0173, tik\u0117tina, patalpoje yra blaki\u0173”, – teigia ekspertas.<\/p>\n
\u012ekandimai da\u017enai pastebimi tik po keli\u0173 valand\u0173 ar net dien\u0173, nes vabzd\u017ei\u0173 seil\u0117se yra anestetik\u0173.<\/p>\n
Nors blak\u0117s da\u017eniausiai siejamos su lovomis, jos gali s\u0117kmingai gyventi ir u\u017e grindjuos\u010di\u0173, sienini\u0173 paveiksl\u0173, po kilimais, mink\u0161tuose balduose, paveiksl\u0173 r\u0117muose ar net vilkik\u0173 kabinose.<\/p>\n
Prevencija – geriausias ginklas<\/p>\n
Atvykus \u012f vie\u0161but\u012f ar kit\u0105 apgyvendinimo viet\u0105 rekomenduojama: patikrinti \u010diu\u017einio si\u016bles, galv\u016bgal\u012f ir lovos r\u0117m\u0105, pasteb\u0117jus \u012ftartinus po\u017eymius – nedelsiant prane\u0161ti administracijai, nelaikyti lagamin\u0173 ant grind\u0173, ypa\u010d po lova, gr\u012f\u017eus namo visus drabu\u017eius i\u0161skalbti ne \u017eemesn\u0117je kaip 60 \u00b0C temperat\u016broje arba i\u0161d\u017eiovinti auk\u0161toje temperat\u016broje, atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117ti ir i\u0161siurbti lagamin\u0105.<\/p>\n
Taip pat pravartu vengti naudot\u0173 \u010diu\u017eini\u0173, mink\u0161t\u0173 bald\u0173 ir tekstil\u0117s \u012fsigijimo neap\u017ei\u016br\u0117jus – tai da\u017enas blaki\u0173 plitimo kelias.<\/p>\n
K\u0105 daryti radus blakes namuose?<\/p>\n
Patalini\u0173 blaki\u0173 naikinimas – sud\u0117tingas ir ilgalaikis procesas. Suaugusios blak\u0117s gali badauti ir i\u0161gyventi be kraujo iki 12 m\u0117nesi\u0173, o viena patel\u0117 per gyvenim\u0105 padeda iki 500 kiau\u0161in\u0117li\u0173. Tai lemia spar\u010di\u0105 populiacijos pl\u0117tr\u0105 ir didel\u012f atsparum\u0105.<\/p>\n
\u201eSavaranki\u0161ki bandymai naikinti blakes da\u017eniausiai b\u016bna nes\u0117kmingi – netinkamos priemon\u0117s tik paskleid\u017eia vabzd\u017eius po visus namus. Profesional\u0173 naudojamos priemon\u0117s veikia efektyviau, ta\u010diau ir jos da\u017eniausiai reikalauja keli\u0173 etap\u0173, nes kiau\u0161in\u0117liai \u012fprastai n\u0117ra paveikiami skyst\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173. Da\u017eniausiai reikia bent dviej\u0173 naikinimo proced\u016br\u0173 per 3-6 savaites. Be chemini\u0173 insekticid\u0173 gali b\u016bti taikomas ir kar\u0161to garo metodas, kuris laikomas ekologi\u0161kesne alternatyva”, – atkreipia d\u0117mes\u012f ekspertas.<\/p>\n
Nors kar\u0161to garo metodas laikui imlesnis b\u016bdas, bet turi plius\u0173: gyventojams nereikia palikti savo b\u016bsto, nereikia v\u0117dinti patalp\u0173, be to, sunaikina ir blaki\u0173 kiau\u0161in\u0117lius.<\/p>\n
Problema globali, sprendimai – m\u016bs\u0173 rankose<\/p>\n
Nors blak\u0117s n\u0117ra labai pavojingos sveikatai, ta\u010diau jos yra potencialios kai kuri\u0173 patogen\u0173 perne\u0161\u0117jos, be to, kelia didel\u012f diskomfort\u0105, trikdo mieg\u0105 ir gali sukelti odos sudirgimus.<\/p>\n
Svarbiausia – prevencija, atidumas kelion\u0117se ir teisingi veiksmai pasteb\u0117jus pirmuosius po\u017eymius. Laikantis pagr\u012fst\u0173 priemoni\u0173, blaki\u0173 plitim\u0105 galima kontroliuoti ir i\u0161saugoti ram\u0173 mieg\u0105 tiek namuose, tiek kelioni\u0173 metu bei prisid\u0117ti prie globalios problemos kontrol\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"2 nuotr. Patalin\u0117s blak\u0117. Flikr.com nuotr. \u00a0 Tarptautini\u0173 kenk\u0117j\u0173 kontrol\u0117s organizacij\u0173 duomenimis, did\u017eiausi j\u0173 \u017eidiniai fiksuojami tokiose turist\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":56589,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,13582,30,31,13586,34,35,24,13585,7895,32,33,37,39,36,38,40,23,22,13583,28,29,26,27,13584,4587],"class_list":{"0":"post-56588","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-blake","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-dezinfa","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-ikandimai","17":"tag-kenkejai","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-naujienos","26":"tag-news","27":"tag-pataline","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-top-stories","31":"tag-topstories","32":"tag-uzkresti","33":"tag-viesbuciai"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115680821152250151","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56588","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=56588"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/56588\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/56589"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=56588"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=56588"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=56588"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}