{"id":5686,"date":"2025-09-28T09:59:09","date_gmt":"2025-09-28T09:59:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5686\/"},"modified":"2025-09-28T09:59:09","modified_gmt":"2025-09-28T09:59:09","slug":"sulauke-50-ies-jauciasi-ismesti-uz-borto-darbdaviai-net-neskaito-gyvenimo-aprasymo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/5686\/","title":{"rendered":"Sulauk\u0119 50-ies jau\u010diasi i\u0161mesti u\u017e borto: darbdaviai net neskaito gyvenimo apra\u0161ymo"},"content":{"rendered":"

\u201eBuvau neseniai nu\u0117j\u0119s \u012f darbo pokalb\u012f ir man pasak\u0117 \u2013 mes ie\u0161kome jaunesni\u0173. Atrodo eini \u012f tuos pokalbius, atgal niekas neskambina, ne\u017ei\u016bri, tai kam tie du auk\u0161tieji tada i\u0161vis\u201c, \u2013 pasakojo 51 met\u0173 moteris.<\/p>\n

\u201eSudarin\u0117ti specifiniai \u2013 jauni \u2013 kolektyvai, reitinguotas am\u017eiaus vidurkis, nevertinta am\u017eiaus suteikta patirtis, atsisakoma kelti atlyginim\u0105, nes tau jau \u2013 gana \u2013 taip patirti vienoje \u012fmon\u0117je\u201c, \u2013 atsimena moteris, tuo metu b\u016bdama penkiasde\u0161imt \u0161e\u0161eri\u0173.<\/p>\n

Tokios istorijos visuomen\u0117je pla\u010diai paplitusios, ta\u010diau apie jas n\u0117ra taip da\u017enai kalbama. Nors \u012fsidarbinus diskriminacijos<\/a> po\u017eymius patiria jau ne visi, pati darbo paie\u0161ka atne\u0161a emocin\u012f kr\u016bv\u012f \u2013 \u017emon\u0117s ima jaustis nereikalingi, j\u0173 motyvacija krenta, o i\u0161 nevilties jie pradeda taikstytis su \u017eemesn\u0117s kvalifikacijos pozicijomis. Ta\u010diau ar realiai ka\u017ekas d\u0117l to daroma?<\/p>\n

Susiduria kas penktas <\/p>\n

\u201eKad vyresni<\/a> \u017emon\u0117s patiria papildom\u0173 sunkum\u0173 darbo rinkoje, liudija ir m\u016bs\u0173 inicijuoto tyrimo duomenys, pagal kuriuos, trys ketvirtadaliai gyventoj\u0173 \u012fsitikin\u0119, jog \u0161alyje tokia diskriminacija labai ar i\u0161 dalies paplitusi. Vir\u0161 penktadalio 50-ies met\u0173 ir vyresni\u0173 apklaust\u0173j\u0173 teig\u0117 asmeni\u0161kai darbo santykiuose susid\u016br\u0119 su diskriminacija d\u0117l am\u017eiaus arba sako buv\u0119 jos liudininkais\u201c , \u2013 vardijo Lygi\u0173 galimybi\u0173 kontrolieriaus tarnybos diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grup\u0117s patar\u0117jas Marius Morkevi\u010dius.<\/p>\n

Jis teigia, kad diskriminacija darbo rinkoje yra viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117s kreipiasi \u012f tarnyb\u0105. Ta\u010diau skundus teikti atsisako, nes nesinaudoja kompiuteriu, nenori si\u0173sti lai\u0161ko pa\u0161tu, yra labiau link\u0119 pasikonsultuoti ar papras\u010diausiai nesitiki poky\u010di\u0173.<\/p>\n

Nors teis\u0117s aktai diskriminacij\u0105 d\u0117l am\u017eiaus draud\u017eia, gyvenimo apra\u0161ymuose esanti gimimo data neretai tampa realiu i\u0161\u0161\u016bkiu, kuri net neleid\u017eia patekti \u012f pokalb\u012f d\u0117l darbo.<\/p>\n

\"Vyresnio <\/p>\n

Priemoni\u0173 nebuvimas<\/p>\n

Pasak Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus atstov\u0173, nors speciali\u0173 program\u0173, skirt\u0173 b\u016btent vyresniems darbuotojams darbinti, Lietuvoje n\u0117ra, \u0161i grup\u0117 \u012ftraukta \u012f vadinam\u0105sias aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemones, pavyzd\u017eiui, \u012fdarbinimas subsidijuojant \u2013 darbdaviui pri\u0117mus vyresn\u012f nei 50 met\u0173 darbuotoj\u0105, valstyb\u0117 kompensuoja iki 50 proc. darbo u\u017emokes\u010dio (iki 6 m\u0117n.) arba profesinis mokymas \u2013 suteikiama galimyb\u0117 \u012fgyti nauj\u0105, valstyb\u0117s kompensuojam\u0105, kvalifikacij\u0105 (apima net ir keliones, apgyvendinimo, sveikatos patikros i\u0161laidas).<\/p>\n

Remiantis SADM duomenimis, \u0161ios priemon\u0117s pasiteisino \u2013 2025 m. pirm\u0105j\u012f pusmet\u012f net 84,8 proc. baigusi\u0173 profesin\u012f mokym\u0105 \u012fsidarbino per pusmet\u012f.<\/p>\n

Kaip beb\u016bt\u0173, did\u017eioji dalis vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 apie savo teises ne\u017eino, o vie\u0161ojoje komunikacijoje egzistuoja ir stygius teigiam\u0173, visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f gerinan\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n

\u201ePagal pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 dalyvavim\u0105 darbo rinkoje Lietuva gerokai i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173. \u201eEurostat\u201c duomenimis, vidutini\u0161kai tik 13 proc. ES gyventoj\u0173, prad\u0117jusi\u0173 gauti senatv\u0117s pensij\u0105, teb\u0117ra darbo rinkoje pra\u0117jus pusme\u010diui nuo pensijos skyrimo, o Lietuvoje \u0161is rodiklis siekia net 44 proc. Lietuvos rodikliai palyginus yra ne tik auk\u0161ti, bet ir vir\u0161 ES vidurkio\u201c , \u2013 rodikliais dalinosi SADM.<\/p>\n

Ministerijos teigimu, tam \u012ftakos tur\u0117jo pensij\u0173 ir pensinio am\u017eiaus reforma, skatinusi\u0173 \u017emones ilgiau dirbti ir aktyvios darbo rinkos priemon\u0117s. Pasak ekspert\u0173, jos labiausiai ir prisid\u0117jo prie problemos sprendimo \u2013 ES ir nacionaliniai fondai, finansav\u0119 mokymus, persikvalifikavimus.<\/p>\n

\"Pasibaigus <\/p>\n

Kas tre\u010dias pasirenka tyl\u0117ti<\/p>\n

2025 m. prad\u017eioje Tarnybos u\u017esakymu atlikto \u201eSpinter tyrimai\u201c rezultatas li\u016bdinantis – vos tre\u010ddalis vyresni\u0173 nei 56 met\u0173 gyventoj\u0173 kreipt\u0173si d\u0117l patirtos diskriminacijos. Nepaisant tiek Lygi\u0173 galimybi\u0173 \u012fstatymo, tiek Darbo kodekso ai\u0161kiai draud\u017eiant diskriminacij\u0105 d\u0117l am\u017eiaus, skund\u0173 statistika rodo, kad problema egzistuoja. Vien 2023 m. Lygi\u0173 galimybi\u0173 kontrolieriaus tarnyba gavo 52 skundus d\u0117l am\u017eiaus diskriminacijos, o per penkerius metus \u2013 ,,per t\u016bkstant\u012f konsultacij\u0173\u201c \u0161ia tema (2023-aisias skund\u0173 buvo 52, 2022 m. \u2013 26, 2021 m. \u2013 45, 2020 m. \u2013 44). Nors tre\u010ddalyje atvej\u0173 diskriminacija buvo patvirtinta, realus skai\u010dius veikiausiai kur kas didesnis.<\/p>\n

Diskriminacijos aprai\u0161kos \u2013 ir per aplinkui<\/p>\n

Svarbu pabr\u0117\u017eti, jog diskriminacija d\u0117l am\u017eiaus \u2013 tai ne tik tiesioginiai veiksmai ar pasisakymai, o ir profesinio tobul\u0117jimo ribojimas, abejingumas darbuotojui, potekst\u0119 turintys pasisakymai. Nors ir egzistuoja teis\u0117s aktai, reglamentuojantys gyventoj\u0173 teises darbo srityje, tarnybos atstovas ragina gyventoj\u0173 nepamir\u0161ti aktyvumo kovojant u\u017e savo teises.<\/p>\n

Tarp u\u017esienio valstybi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, \u012f kuriuos galima atsigr\u0119\u017eti, M. Morkevi\u010dius mini Japonij\u0105. Joje \u012fstatymai \u012fpareigoja darbdavius sudaryti galimybes dirbti iki 70 met\u0173. Taikomos ir mokestin\u0117s lengvatos, vykdomos nacionalin\u0117s perkvalifikavimo programos. Tarp teigiam\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 minimos ir \u0160vedija bei Jungtin\u0117 Karalyst\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eBuvau neseniai nu\u0117j\u0119s \u012f darbo pokalb\u012f ir man pasak\u0117 \u2013 mes ie\u0161kome jaunesni\u0173. Atrodo eini \u012f tuos pokalbius,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5687,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[282,25,30,31,2557,122,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-5686","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-amzius","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-darbo-paieska","13":"tag-diskriminacija","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-headlines","17":"tag-latest-news","18":"tag-latestnews","19":"tag-lietuva","20":"tag-lietuviu","21":"tag-lithuania","22":"tag-lithuanian","23":"tag-lt","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5686","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5686"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5686\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5687"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5686"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5686"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5686"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}